Pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba 2021 m. augo, labiausiai – akvakultūros ir kiaulių. Vis dėlto pastarųjų ES pagamino 1,3 proc. mažiau dėl pakilusios žaliavų kainos ir susidariusio kiaulienos pertekliaus, kurį lėmė kritusi Kinijos paklausa.

Gyvūnų raciono produktų gamybos lyderės, JAV kompanijos „Alltech“ ataskaitoje nurodoma, kad, nepaisant COVID-19 ir afrikinio kiaulių maro (AKM), pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba 2021 m. padidėjo 2,3 proc. ir siekė 1,208 mlrd. tonų. Pirminiais Europos gamintojų asociacijos (FEFAC) duomenimis, ES 27 šalių kombinuotųjų pašarų gamyba pernai siekė 149,92 mln. t ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo nežymiai – 0,16 proc. (iki 0,25 mln. tonų).

Didžiausią dalį kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje 2021 m. sud arė broilerių lesalai – 29,1 proc. (350,92 mln. t), kiaulių pašarai – 25,7 proc. (310,21 mln. t). Dedeklių lesalai sudarė 13,1 proc. (158,79 mln. t), pieninių galvijų pašarai – 11 (132,95), penimų galvijų – 9,6 (115,49), akvakultūros – 4,3 (951,36), naminių augintinių – 2,8 proc. (34,17 mln. t). Kiti pašarai (arklių, avių ir ožkų, roplių ir t. t.) sudarė 4,5 proc. (54,02 mln. tonų).

Kinija, JAV ir Brazilija, kaip ir ankstesniais metais, buvo didžiausios kombinuotųjų pašarų gamintojos. Šių trijų ir kitų septynių (Indija, Meksika, Ispanija, Rusija, Turkija, Japonija, Vokietija) daugiausia jų pagaminančių šalių dešimtukui pernai teko 65 proc. (799,16 mln. t) visos pasaulinės kombinuotųjų pašarų gamybos (2020 m. – 63 proc.). Ji šiose valstybėse vidutiniškai didėjo 4,4 procento. Didžiausias gamybos augimas pernai fiksuotas Kinijoje – 8,9 proc. (261,42 mln. t), Indijoje – 12,2 proc., kur ypač sparčiai augo akvakultūros pašarų gamyba. Indija šiuo metu ketvirta šalis pasaulyje pagal pagaminamų pašarų kiekį. Argentina iškrito iš dešimtuko, ją pakeitė Turkija. Pernai ypač nukentėjo Argentinos galvijininkystės sektorius. Atsigavusi pagrindinės importuotojos Kinijos ir kitų šalių mėsos rinka lėmė jautienos eksporto iš Argentinos mažėjimą, o infliacija ir vietinės valiutos devalvacija sumažino perkamąją galią šalies viduje.

Akvakultūros pramonė ir toliau klesti visuose regionuose, o pasaulinė akvakultūros pašarų gamyba pernai padidėjo 3,7 proc. (iki 1,83 mln. t). Jų pagaminta daugiau visuose regionuose, ypač Azijos šalyse, užauginančiose daugiau kaip 80 proc. visos produkcijos. Šių pašarų gamybai įtakos turėjo ir dėl AKM pernai sumažėjusi kiaulienos pasiūla. Akvakultūra – viena sparčiausiai ir nuolat augančių rinkų per paskutinius du dešimtmečius, nors praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje tokių terminų, kaip „akvakultūra“ ar „akvapašarai“, dar net nebuvo. Recirkuliacinės akvakultūros sistemos vis labiau plinta, o akvakultūros produktų paklausa nuolat didėja. Daugiau kaip 80 proc. nenatūraliomis sąlygomis užauginamų žuvų yra gėlavandenės, likusios – pusiau gėlavandenės ir jūrinės. Tačiau žuvys sudaro mažiau kaip pusę akvakultūros produkcijos, daugiausia užima jūržolės ir dumbliai, kiek mažiau – moliuskai ir vėžiagyviai.

Dėl karantino, COVID-19 suvaržymų ir darbo iš namų visame pasaulyje, žmonės, išskyrus azijiečius, ėmė daugiau auginti naminių gyvūnų. Kartu augo ir jų ėdalo paklausa, kuri pernai padidėjo 8,2 proc. (iki 2,58 mln. t).

Pasaulinė kiaulių mišinių gamyba pernai augo 6,6 proc. (iki 19,31 mln. t). Daugiausia tam įtakos turėjo Azijos šalys: Japonija, Pietų Korėja, Malaizija ir ypač Kinija, kurioje dėl pandemijos nuo maisto atliekų naudojimo kiaulių pašarams pereita prie profesionalių mišinių gamybos. Pirminiais FEFAC duomenimis, ES kiaulių kombinuotųjų pašarų gamyba pernai sumažėjo 1,3 proc. (iki 0,64 mln. t). Tam įtakos turėjo pakilusios žaliavų kainos ir dėl kritusios Kinijos paklausos susidaręs kiaulienos perteklius.

Pasaulinės galvijų pašarų gamybos sumažėjimą 1,4 proc. (iki 2,29 mln. t) pernai lėmė didėjantis spaudimas dėl klimato kaitos ir griežtesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų reguliavimo priemonės. Tačiau, nemažėjant pieno produktų paklausai ir kainoms, pieninių galvijų kombinuotųjų pašarų gamyba augo 1,9 proc. (iki 2,51 mln. t), daugiausia Azijos–Ramiojo vandenyno regione – 8,6 procento.

Dedeklių lesalų gamybos mažėjimui 1,4 proc. (iki 2,29 mln. t) įtakos turėjo nepakitusios, o kai kur ir kritusios kiaušinių kainos. Jų gamyba pernai mažėjo Azijos–Ramiojo vandenyno regione ir Europoje (3 proc.), ypač Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, kur prekybą paveikė didėjanti geopolitinė įtampa. Australijoje dedeklių lesalų pagaminta 4 proc. daugiau. Pasaulio gyventojai, ypač JAV ir Europos šalių, gyvulinių baltymų suvartojo mažiau, tačiau kiaušinių paklausa išliko aukšta.

Vištiena irgi paklausi, nes gana nebrangi, palyginti su kitais baltymų šaltiniais, o broilerių lesalų gamyba praėjusiais metais didėjo 2,3 procento. Vištienos paklausa augo ir dėl to, kad per pandemiją dažniau gamintas maistas namuose, taip pat dėl mažesnės jautienos pasiūlos. Tikimasi, kad jos paklausa vidaus rinkoje išliks didelė net ir kylant kainoms, nes ją renkasi vis daugiau vartotojų.

Galvijų ir kiaulių mišinių gamyba Lietuvoje

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyba Lietuvoje 2021 m. sudarė 1046,33 tūkst. t ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 1,4 proc. (iki 14,71 tūkst. t). Kiaulių kombinuotųjų pašarų gamyba 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 2,4 proc. (iki 5,25 tūkst. t), o bendri pardavimai (vidaus, ES ir trečiųjų šalių rinkose) ir pardavimai vidaus rinkoje augo atitinkamai 4,9 proc. (iki 2,37 tūkst. t) ir 4,7 proc. (iki 2,57 tūkst. t). Galvijų mišinių gamyba 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 9,8 proc. (iki 29,39 tūkst. t), o bendri pardavimai ir pardavimai vidaus rinkoje atitinkamai augo 11,8 proc. (iki 20,65 tūkst. t) ir 52 proc. (iki 23,67 tūkst. t). Lesalų pagaminta 10,8 proc. (iki 37,36 tūkst. t) mažiau, o bendri pardavimai ir pardavimai vidaus rinkoje padidėjo atitinkamai 2,1 proc. (iki 6,25 tūkst. t) ir 1,3 proc. (iki 3,76 tūkst. t). Premiksų pagaminta 5,47 proc. (314 t) daugiau, tačiau pardavimai vidaus rinkoje sumažėjo 9,7 (iki 330 t), o bendri pardavimai – 17,2 proc. (iki 934 t). Niekur nepriskirtų mišinių (KN 10.91.10.39.00) gamyba taip pat sumažėjo 33,8 proc. (iki 24,05 tūkst. t), o šunų ir kačių ėdalo augo atitinkamai 11 proc. (iki 2,01 tūkst. t) ir 9,5 proc. (iki 19,76 tūkst. t).

Didžiausią dalį 2021 m. kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje sudarė galvijų mišiniai ir paukščių lesalai, atitinkamai 31,4 proc. (328,81 tūkst. t) ir 29,4 proc. (307,55 tūkst. t). Kiaulių mišiniai praėjusių metų kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje sudarė 21,3 proc. (223,04 tūkst. t), kačių ėdalas ir niekur nepriskirti mišiniai (KN 10.91.10.39.00) – atitinkamai 10,8 proc. (112,98 tūkst. t) ir 4,5 proc. (47,20 tūkst. t). Šunų ėdalas – 1,9 proc. (20,4 tūkst. t), premiksai – 0,6 proc. (6,06 tūkst. tonos).

Kombinuotųjų pašarų ir premiksų 2021 m. iš viso parduota 739,35 tūkst. tonos. Iš to skaičiaus 64 proc. (473,41 tūkst. t) sudarė pardavimai vidaus rinkoje, 25,9 (191,74) – ES rinkoje, 10 proc. (74,21 tūkst. t) – trečiųjų šalių rinkose. Palyginti su 2020 m., kombinuotųjų pašarų ir premiksų pardavimai vidaus rinkoje pernai padidėjo 5 proc. (iki 22,57 tūkst. t), o eksportas į ES šalis sumažėjo 17,5 proc. (iki 40,56 tūkst. t), tačiau 2,5 karto (iki 67,63 tūkst. t) augo eksportas į trečiąsias šalis. Bendrai kombinuotųjų pašarų ir premiksų 2020 m., palyginti su 2019 m., parduota 3,7 proc. (26,56 tūkst. t) daugiau.

Pašarų sektoriaus laukiantys iššūkiai

Tęsiantis pandemijai, daugiau dėmesio skiriama inovacijoms ir partnerystėms, kurios labai svarbios, siekiant išsilaikyti pastaraisiais metais. Išgyventi COVID-19 pandemijos sąlygomis išmokta, tačiau dabar labiausiai neramina energetikos ir žaliavų kainos.

Nors Europoje AKM ir paukščių gripo protrūkiai ne tokie stiprūs, kaip šiuo metu Azijoje, didžiausią įtaką pašarų kainoms darys geopolitinė padėtis. Rusijos karinė invazija į Ukrainą paveikė daugelį pasaulio rinkų, naftos ir dujų kainas. Rusijai taikomos sankcijos, jų sukelta recesija šioje šalyje ir Ukrainos kaip vienos iš didžiausių žaliavų tiekėjų pasitraukimas iš rinkos sukels sunkių padarinių tiek pašarų sektoriui, tiek viso pasaulio ekonomikai. Energijos kainos – pagrindinis kanalas, kuriuo karas gali daryti tiesioginį poveikį toli nuo fronto linijų. Poveikis ypač juntamas Europoje, kur Rusija – pagrindinė naftos ir dujų tiekėja, o kisti energijos kainas skatina net nedideli tiekimo sutrikimai. Žaliavų, įskaitant pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, kviečių, ir energijos brangimo padarinius pajus visos valstybės.

Sparčiai kylančios energijos kainos dar sausį sudarė daugiau nei pusę rekordinės euro zonos infliacijos, o Lietuvoje tuo laiku ji buvo didžiausia (daugiau kaip 13 proc.) nuo 1996 metų. Ukraina buvo ketvirta pasaulyje valstybė pagal kviečių eksportą, o Lietuvai – svarbi kombinuotųjų pašarų žaliavų (kukurūzų ir saulėgrąžų rupinių) eksportuotoja. Kaistant geopolitinei padėčiai, šalys nutraukia grūdų eksportą, siekdamos aprūpinti savo vidaus rinkos poreikius.