Veterinarinių vaistų įstatymo projektas jau laukia balsavimo Seime. Priimtas įstatymas įsigaliotų šių metų lapkritį. Veikla, susijusi su veterinariniais vaistais, būtų atskirta nuo veiklos, kuri apima žmonių medikamentus, t. y. nuo Farmacijos įstatymo reguliuojamos srities.

Veterinarinių vaistų įstatymo projekte nurodoma, kad jis reglamentuoja veterinarinės farmacijos veiklą, veterinarinių vaistų registraciją, tiekimą rinkai ir reklamą, veterinarinės farmacijos ūkio subjektų veiklos licencijavimą, veterinarinės farmacijos kvalifikuoto asmens, veterinarinės farmacijos vadovo veiklos licencijavimą, veterinarinių vaistų skyrimą ir naudojimą, veterinarinių vaistų įvežimą iš trečiųjų šalių, veterinarinių farmacinių atliekų tvarkymą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir priežiūrą.

Priėmus įstatymą, jis atspindėtų ir leistų įgyvendinti ES reglamento 2019/6 nuostatas, kurios atskiria veterinarinę ir žmonių farmaciją. Šiuo reglamentu nustatomos veterinarinių vaistų pateikimo rinkai, gamybos, importo, eksporto, tiekimo, platinimo, farmakologinio budrumo, kontrolės ir naudojimo taisyklės.

Daug lems poįstatyminiai aktai

„Lietuvoje iki šiol kai kuriuos mechanizmus tvarkė žmonių farmacininkai, nors jų specifika kitokia nei veterinarinės farmacijos. Lieka tikėtis, kad Veterinarinių vaistų įstatymą Seimas palaimins“, – vylėsi Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas dr. Audrius Kučinskas.

Veterinarijos farmacijos asociacijos (VFA) prezidento Jurūno Jono Jablonsko teigimu, kadangi atskiro įstatymo, išsamiai reglamentuojančio veiklą, susijusią su veterinarinių vaistų gamyba, registracija, platinimu ir kita veikla (pvz., veterinarinių vaistų reklama), neturėjome, tai visos įstatymo nuostatos yra reikšmingos. „Svarbu, kad visos sritys, susijusios su veterinariniais vaistais, reglamentuojamos vienu pagrindiniu įstatymu, kai anksčiau turėjome bent kelis teisinius aktus“, – sakė J. J. Jablonskas.

Svarstant Veterinarinių vaistų įstatymo projektą darbo grupėje VFA turėjo galimybę tiesiogiai komentuoti, argumentuoti kiekvieną projekto nuostatą. J. J. Jablonskas pabrėžė, kad į VFA siūlymus buvo atsižvelgta, diskusijos vyko dėl kiekvieno punkto.

„Ne visada buvo priimamas pats pirminis variantas, bet į visus siūlymus atsižvelgta. Manyčiau, Veterinarinių vaistų įstatymo projektas priimtinas, tačiau tai vis dar yra projektas ir galutinis variantas gali būti ne visai toks, koks buvo pateiktas“, – pastebėjo VFA prezidentas, pridūręs, kad įstatymo įgyvendinimas ir jo kokybė labai priklausys nuo poįstatyminių aktų, kurie yra kasdienės veiklos „darbinės instrukcijos“.

Vadybininkai nebegalės palikti vaistų ūkyje

A. Kučinskas, vardydamas svarbiausius įstatymo aspektus, minėjo, kad jis turėtų riboti laisvą vaistų judėjimą rinkoje, todėl nelegalių vaistų turėtų sumažėti, nes bus draudžiama tiesiog atvežti ir palikti veterinarinių vaistų ūkininkui. Tad VMVT bus lengviau kontroliuoti ir daryti kryžminius tikrinimus, žodžiu, informacija apie vaistus bus valdoma.

Kaip vieną svarbiausių įstatymo nuostatų A. Kučinskas įvardija tai, kad ūkininkas negalės šiaip turėti veterinarinių vaistų arba gauti jų iš farmacijos įmonių vadybininkų. Receptinius vaistus ūkyje galės naudoti tik darbiniais santykiais su tuo ūkiu susijęs specialistas – privatus arba ūkyje dirbantis veterinarijos gydytojas.

Tai gera žinia veterinarijos gydytojams, kurie neturės taisyti gyvūnų savigyda užsiimančių pačių ūkininkų padarytų klaidų. „Be to, tai leis jiems bent šiek tiek uždirbti iš vaistų prekybos, nes mažėjant gyvulių kiekiui, mažėja jų pajamos“, – atkreipia dėmesį A. Kučinskas. Jis priduria, kad 70 proc. veterinarų papildomai dirba sėklintojais, nes iš gydytojo praktikos neišgyvena. Norint sėklinti gyvulius nereikia baigti 6 metų universitetinių studijų – tam užtenka kursų.

LVGA prezidentas absurdu vadina tai, kad valstybė nesuteikia galimybių veterinarams išgyventi iš tiesioginio darbo. Įsigaliojus Veterinarinių vaistų įstatymui, tikėtina, jie turės galimybių uždirbti daugiau, nes ūkininkai negalės įsigyti nelegalių vaistų ir gydyti patys.

Įstatymo projektas numato ir tam tikrą nuotolinės vaistų prekybos kontrolę.

Antibiotikų naudojimą reikės pagrįsti

Įstatymas, teigė A. Kučinskas, padės mažinti antimikrobinių vaistų vartojimą, nors Lietuva dar turės padirbėti priimdama konkrečias tvarkas. Pasaulyje jos labai skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje negalima skirti gyvūnui antibiotiko, jeigu nėra įrodymo, tarkime, laboratorinių tyrimų, kad jo tikrai reikia. Žodžiu, veterinaras turi pagrįsti, kodėl gydyti reikia tuo, o ne kitu antibiotiku ar vaistu. „Manau, ir mes turime eiti tokiu keliu – pagrįsti, kodėl reikia būtent tokio vaisto“, – sakė LVGA prezidentas.

Antibiotikai turi būti skiriami ir naudojami vadovaujantis ES reglamentu 2019/6. „Įstatymu numatoma prievolė teikti informaciją VMVT apie skirtus ir naudotus antimikrobinius vaistus. Tikėtina, kad visos šios priemonės leis sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą, tačiau teisingo antimikrobinių medžiagų naudojimo įpročius turi keisti ir formuoti tiek gydantys veterinarijos gydytojai, tiek gyvūnų laikytojai“, – sąmoningumo svarbą pabrėžė VFA prezidentas.

Be to, VMVT, vadovaudamasi šio reglamento nuostatomis ir įgyvendindama valstybės politiką dėl atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo, turi teisę uždrausti ar apriboti tam tikrų antimikrobinių medžiagų naudojimą Lietuvos Respublikoje.

Pasak J. J. Jablonsko, šis įstatymas neturėtų daryti didelės įtakos skiriant veterinarinius vaistus, nes veterinarijos gydytojas skiria vaistus pagal paciento būklę ir ligą, gydymas visada turėtų būti paremtas anamneze, tyrimais. „Skiriant veterinarinius vaistus reikia atsižvelgti į ES reglamento 2019/6 nuostatas ir VMVT poįstatyminiu aktu nustatytą tvarką. Ji bus parengta vėliau, kai įsigalios pats Veterinarinių vaistų įstatymas“, – sako Veterinarijos farmacijos asociacijos prezidentas.

Įstatymo projekte, be to, nurodoma, kad Lietuvoje veterinarijos paslaugas teikiantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos gydytojai gali naudoti tose Europos Sąjungos valstybėse narėse registruotus veterinarinius vaistus, kurie nėra registruoti Lietuvoje.

Baudos – drausminanti priemonė

Priėmus įstatymą turėtų būti keičiamas ir Administracinių nusižengimų kodeksas – jo projekte numatoma diferencijuoti sankcijas už veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį.

„Baudos turi būti, – neabejoja A. Kučinskas. – Tai drausminanti priemonė. Sąžiningai dirbančių jos neturi gąsdinti. Nemanau, kad tokių atvejų, kai reikės skirti baudas už įstatymo pažeidimus, bus daug. Veterinarijos gydytojai yra sąmoningi, o ūkininkai šiuo atžvilgiu keičiasi – į gyvūnų gydymą žiūri vis atsakingiau, jie patys suinteresuoti, kad, tarkime, piene ar mėsoje nebūtų randama vaistų likučių.“

Tiesa, tokių atvejų dar yra, VMVT direktorius Mantas Staškevičius LVGA suvažiavime minėjo, kad antibiotikų likučių skerdenoje dar randama dažnai. Tad ir kontrolė, ir baudos, įsitikinęs A. Kučinskas, yra būtinos, o sutvarkyta teisinė bazė visomis prasmėmis yra gerai, nes uždės apynasrį tik nesąžiningiems.

Veterinarai tikisi, kad priimtas Veterinarinių vaistų įstatymas padės apsiginti ir nuo bandymų pradėti prekybą veterinariniais vaistais žmonių vaistinėse.

Veterinarų bendruomenei kartu su parlamentiniu Kaimo reikalų komitetu pavyko apsiginti nuo lobistų teiktų siūlymų siekti pakeitimų Farmacijos įstatyme ir leisti kai kuriuos veterinarinius vaistus pardavinėti žmonių vaistinėse. Kam griauti tai, kas puikiai veikia? Šiam siūlymui nepritarė ne tik Kaimo reikalų, bet ir Sveikatos apsaugos komitetas.

A. Kučinskas labai nerimavo išgirdęs ir siūlymus vaistus nuo parazitų gyvūnams augintiniams supaprastinta tvarka pardavinėti be receptų parduotuvėse. „Toks siūlymas sukėlė šoką. Viena didžiausių problemų – atsparumas. Antihelmintikų davimas gyvūnui vien pagal šeimininko supratimą sukelia labai rimtų padarinių, nes tie vaistai parazitų jau pradeda neveikti. Vaistus reikia duoti, kai gyvūnas serga, o ne bet kada“, – griežtai teigia LVGA prezidentas.