Ar tradicinis kaimas gali būti sumanus? Gali, jei bendruomenė aktyvi, geba pasiremti savo stiprybėmis ir naudoja inovatyvius sprendimus, skaitmenines technologijas, kad padidintų pažangą, prisitaikytų prie pokyčių. Lietuvoje yra kaimų, kurie eina sumanumo keliu.

Visuomenė išgyvena kultūrinį ir technologinį posūkį, kuris verčia iš esmės permąstyti žmogaus ir gamtos, naujų technologijų, mokslo ir kūrybos santykius. Tradiciniai ir nauji kaimo vietovių plėtros suinteresuotųjų tinklai, kurių veiklą sustiprina skaitmeninių ir telekomunikacinių technologijų pažanga, bioenergetika ir gebėjimas panaudoti turimas žinias vietos gyventojų ir verslo plėtros naudai, padeda kaimo bendruomenėms vystytis, daryti strateginius proveržius.

Kaimo bendruomenės, kurios kaimiškumą pripažįsta kaip vertybę, nuolat mokosi pažinti, panaudoti kaimo pranašumus ir populiarinti gyvenimo jame vertybes, sukuria gyvybingus kaimus. Europoje vykstantys vietos plėtros procesai įvardijami kaip sumanūs kaimai – tai kaimo vietovių bendruomenės, kurios naudoja inovatyvius sprendimus, skaitmenines technologijas, kad padidintų savo pažangą, prisitaikytų prie pokyčių, remdamosi vietos bendruomenės stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis.

Kaimo plėtros darbotvarkėje turėtų būti integruotų strategijų rinkinys, kuris padėtų veikti bendruomenėms, suteiktų kaimui galią iššūkius paversti tokiais pranašumais kaip dekarbonizacija, klimato švelninimo priemonės, skaitmeninimas, kartų kaita, naujų suinteresuotųjų integracija, socialinės naujovės ir kt.

Sumanus kaimas tai:

• bendruomenės, kurios kuria naujas galimybes, besiremdamos esamomis savo kaimo stiprybėmis ir ištekliais;
• kaimai, kurių integruotas vystymasis paremtas įvairiomis priemonėmis, tradiciniais ir naujais veiklos metodais, paslaugomis, naudojant skaitmenines, telekomunikacines technologijas, inovacijas, vietos ir globalias žinias;
• kaimai, kurie daugiausia dėmesio skiria įtraukiai, atsinaujinančiais ištekliais pagrįstai plėtrai. Siekiama sujungti vietos išteklius, sudaryti sąlygas vietiniam verslui (dirbti vietiniams, kad žmonės galėtų įsigyti vietos gamintojų produktų iš ūkio ar vietinėje parduotuvėje), nepalikti nieko nuošalyje.

Sumanūs kaimai atsakingai reaguoja į žaliąjį kursą vietos lygiu. Jie dažnai būna kaimo socialinių inovacijų priešakinėse linijose, kurios sudaro pagrindą darnios plėtros tikslams pasiekti. Sumanūs kaimai svariai prisideda prie vietinio verslo modelių ir vietos produktų rinkos kūrimo, sumanios regioninės specializacijos ir labiau vienija politinį mąstymą, kad galėtų investuoti į savo ilgalaikius tikslus.

Būtų prasminga oficialiai integruoti sumanaus kaimo principus į vietos veiklos grupių (VVG) rengiamas Vietos plėtros strategijas, o VVG gali tapti viena iš pagrindinių sumanių kaimų rėmimo organizacijų ir varomųjų jėgų. Tačiau tam, kad galėtų atlikti šį vaidmenį, jos turi būti tam pasirengusios.

Diegti „iš apačios į viršų“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkai atliko Sumaniųjų kaimų koncepcijos įgyvendinimo Lietuvoje tyrimą. Apklausos imtis (dalyvavo 174 ekspertai) ir rezultatai leido patikslinti sumanumo kaime sąvoką, identifikuoti sumanumo variaciją tarp vietos veiklos grupių, kaimo bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, seniūnijų ir savivaldybių administracijų ir geografiniu požiūriu tarp administracinėse teritorijose veikiančių vienetų. Nustačius sumanaus kaimo intervencijų krypčių sąrašą, buvo siekiama išsiaiškinti, ar kaimo organizacijos, kurioms atstovauja ekspertai, turi ar galėtų įgyti kompetencijų, kurių reikia sumanaus kaimo plėtros projektams įgyvendinti.

Ekspertų nuomone, kaimo organizacijoms labiausiai trūksta kompetencijos valdyti aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo pokyčius, o daugiausia jos turi kompetencijos valdyti vietos ekonomikos pokyčius. Pagal intervencijų kryptis buvo nustatytos ir svarbiausios poreikių sritys.

Apibendrinant galima teigti, kad diegiant sumanaus kaimo modelį turėtų būti remiamasi principu „iš apačios į viršų“, atsakingai ir metodiškai taikomi LEADER ir sumanaus kaimo plėtros principai, orientuojamasi į sumanumo ugdymą, kaimo sistemos elementų integraciją, formalių ir neformalių žinių mainus, į kuriuos įtraukiami visi kaimo pokyčių valdymo suinteresuotieji, pasitelkiamos mokslo ir eksperimentinės plėtros institucijos. Žinių kūrimas ir mokymai organizuojami visuose projektų įgyvendinimo etapuose, vykdomas mokslu grįstas inovatyvus švietimas, ugdymas ir konsultavimas.

Skaitmeninės technologijos yra galinga, bet ne vienintelė pažangių kaimų priemonė. Ypatingas vaidmuo tenka socialinėms inovacijoms ir kaimo vietovės organizacinei kultūrai, kuri yra vietos bendruomenės savireguliacijos mechanizmas. Sumanaus kaimo plėtros modelis turėtų būti grindžiamas partnerystės organizacinio mechanizmo, t. y. informavimo, konsultavimo, įtraukimo ir dalyvavimo sprendimų, kelių veiklų ir suinteresuotųjų veikiančių sinchroniškai, funkcionavimu.

Naujų veiklos formų atradimai

Lietuvoje yra kaimų su sumanumo požymiais, tačiau labai svarbu sumaniai pritaikius LEADER principus sutelkti vietos potencialą, kurti bendruomenės pajėgumus, numatyti struktūrinius pokyčius ir skatinti naujoves.

Sūrių sostinės vizija ir iki šių dienų išlaikytas šimtmečio autentiškumas yra Dargužių kaimo (Varėnos r.) plėtros varomoji jėga ir multiplikatorius. Atgimstant bendruomeniniam judėjimui, „Sūrininkų namams“ iš pradžių buvo kilusi teminio kaimo idėja, kuri davė teigiamus impulsus kaimo plėtojimui – daugiklio efektui, Dzūkijos sūrininkų judėjimui susiformuoti.

Kaimo veiklos pagal temas, „Sūrininkų namų“, Dargužių amatų centro, taip pat bendruomeninės organizacijos, vienijančios Dargužių kaimo gyventojus ir iš jo kilusius kraštiečius, kūrimas, kaimo ir miesto integraciniai ryšiai, įvairių ekonominių ir socialinių veiklų, išsiplėtusių ir į kitus kaimus, derinimas, lyderystė ir savanorystė, bendruomeninis lokalinis valdymas teritorijoje sukūrė sinerginį efektą ir sustiprino vietovės gyvybingumą.

„Sūrininkų namai“ Dargužiuose pramynė ir nuėjo ilgą kelią, vienydami Dzūkijos sūrių gamintojus, taikydami holistinį požiūrį į gamtą ir santykį su vietos bendruomene, populiarindami sūrininkų ir kitų vietos gamintojų produkciją regione ir didžiuosiuose šalies miestuose, skatindami socialinius, kultūrinius ir demografinius pokyčius Dargužiuose ir aplinkiniuose kaimuose.

Kaimas kasmet atranda savo ypatumus ir sugeba sumaniai juos panaudoti, o gyvenimo kokybės spiralė pradeda kilti aukštyn. Išsaugotos tradicijos, vietos papročiai (Sekminės, palankus aplinkai ūkininkavimas, gyvulių ganymas), gaminiai su kilmės ženklu, tradiciniai amatai, etnokultūra – tai atsvaros globalizacijai žingsniai. Kaimas ir jo apylinkės, ypač kai vis daugiau jaunų žmonių įsikuria, „užsikrečia“ palankiu aplinkai ūkininkavimu, vis daugiau prisideda saugant bioįvairovę ir stabdant klimato kaitą, turi būdų pasipriešinti pasauliniam suvienodėjimui.

2021-ųjų vasarą blykstelėjęs startas – „Trijų ežerų HUB“ (spiečiaus) idėjos plėtra – žingsnis Vietos maisto sistemos kūrimo link. Tai socialinė erdvė, kurią savo sodyboje įkūrė ūkio „Paskui saulę ir ožkas“ šeimininkai Valdas Kavaliauskas ir Rasa Ilinauskaitė. Dabar ir ateityje tai bus Dargužių kaimo bei jo apylinkių stiprybė, gyventojų, lankytojų ir turistų traukos šaltinis. Kartu tai bus ir galimybė vietos žmonėms pasidalyti išsaugotomis vertybėmis.

Kiekvienu konkrečiu laikotarpiu kaimo vietovės turi tokią kokybės, dimensijų ir infrastruktūros kombinaciją, kuri yra paveldėta iš praėjusių periodų ir kartu reikiamu momentu yra paveikta konkrečių vidinių ir išorinių veiksnių. Tokių veiksnių visuma kuria naują sumaniojo kaimo veiksnių kombinaciją, kuri toliau naudojama sumaniam kaimui kurti.