23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/05
Ekologiniame ūkyje labai svarbu įvairovė
  • Rasa JAGAITĖ
  • Mano ūkis

Kupiškio rajone ūkininkaujančių sesers Kristinos, brolių Igno ir Stepo Kazlauskų šeima prieš daugelį metų pasirinko ekologinę kryptį. Produkcijos įvairovė leidžia ūkininkams labiau orientuotis į trumpąsias kokybiško maisto tiekimo grandines.

Kandrėnų kaime įsikūrę Kazlauskai ūkius kiekvienas registravo savo vardu, tačiau dirba kartu, daug padeda vienas kitam, bendrai naudoja techniką. Broliai atsako už techniką ir darbus laukuose, o seserei tenka organizaciniai reikalai: projektai, produkcijos realizacija, dokumentų tvarkymas. Darbo visiems užtenka, dar samdo 6 darbininkus, nes bendrai paėmus ūkių žemės sudaro apie 800 ha, o pastaraisiais metais imta plėtoti ir paukštininkystė: augina mėsinius viščiukus, laiko vištas dedekles, pradėjo formuoti ir mėsinių galvijų bandą, tiesa, kol kas ji nedidelė.

Ūkis gyvuoja jau 30 metų. Pradžią jam davė Kazlauskų tėvas, atgavęs 20 ha žemės ir 10 išsinuomojęs. Kristina į ūkininkavimą įsiliejo nuo 2005 m., vienas po kito ūkius ėmė kurti broliai. Iš pat pradžių pasirinkta ekologinio ūkininkavimo kryptis. Pirmieji ekologiniai plotai sertifikuoti 2003 metais.

Dar studijuodama Žemės ūkio akademijoje Kristina susipažino su ekologinius ūkius sertifikuojančios įstaigos veikla, o vėliau joje dirbo. „Tėtis ūkininkaudamas chemijos beveik nenaudojo, nebent salietra pasėlius patręšdavo ar kartą nuo piktžolių nupurkšdavo. Pradėjau domėtis ekologiniu žemės ūkiu ir supratau, kad verta pabandyti. Po truputį įsiliejome, po to atsirado Europos Sąjungos parama ekologiniam žemės ūkiui, kuri irgi paskatino mus“, – apie pradžią pasakoja Kristina Kazlauskaitė.

Toliau viskas kaip ir daugelyje ūkių: reikia technikos įsigyti, reikia plėstis, norint uždirbti ir paskolas atiduoti. „Nebuvo daug lėšų viskam pradėti, todėl lipdėme ūkius pamažu, kaip skruzdės“, – priduria Kristina. Šiuo metu ūkių plėtros etapas baigėsi, šeima orientuojasi į koncentraciją ir optimizavimą, nes, didėjant darbų sąnaudoms dėl brangaus kuro ir kitų išlaidų, reikia galvoti, kaip geriau subalansuoti pajamas.

Naujovė – soros

Paklausti, kokių rūšių augalus augina ekologiniuose plotuose, Kazlauskai juokauja, kad lengviau atsakyti, ko nėra auginę. Išbandyta iš tiesų labai įvairių augalų, nekalbant apie kviečius, speltas, avižas, grikius, kvietrugius ar žirnius. Vieni pasiteisino, kiti – ne.

Įdomiausia pastarųjų metų naujiena – soros. Pernai Ignas pasėjo net 70 ha ir derlius nenuvylė. Jau išvalytų sėklų gauta apie 1,2 t iš hektaro. Tiesa, auginti jas pabandė dar užpernai, užsėjo 0,5 ha plotelį. Augino sėklai pagal sutartį su sėklininkystės įmone.

Kaip pasakoja Kristina, soros yra šilumamėgės, matyt, joms tiko pernykštė kaitra ir saulė. „Žinoma, dar daug reikia mokytis. Dalį sorų sėklų perdžiovinome ir jos liko nedaigios. Tai dabar jas lesiname vištoms“, – sako ūkininkė, pridurdama, kad soras paukščiai lesa net geriau nei kitus grūdus.

Sorų sėklos gana smulkios, todėl į hektarą jų sėjama 25–30 kg, 12,5 cm tarpueiliais. Kazlauskai pernai soras pasėjo birželio pradžioje, kai jau tikrai nebegrėsė šalnos. Ūkininkai pastebėjo, kad išdygusios soros labai sparčiai augo. O per karščius jų lapai susisukdavo į tūteles, kad išgarintų mažiau vandens. Soros yra kukurūzų giminaitės, taigi, panašios šiek tiek į juos. Augalai išsistiebė iki 1,2–1,5 m aukščio, pasėlis buvo tolygus ir gerai gožė piktžoles. Tai privalumas ekologiniame ūkyje.

Soros mūsų sąlygomis subręsta ganėtinai vėlai, Kazlauskai jas kūlė rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje. Tad nuėmę derlių dirvas ūkininkai nuskuto ir paliko iki pavasario. Pastebėjo, kad laukuose beveik neliko varpučių, kuriuos ekologiniuose pasėliuose labai sunku išnaikinti.

Augino kanapes ir linus

Kelerius metus ūkininkai augino ir kanapes. Pasak Kristinos, jų kūlimas, o ypač sėklų džiovinimas yra specifinis. Kelerius metus bandė džiovinti patys, vėliau sutarė su įmone, kad ši nupirks iš jų produkciją, pati nusikuls ir išsiveš sėklas, nes turi geresnes sąlygas jas paruošti realizacijai.

Moteris pasakoja, kad kai buvo įteisintas pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje, daugelis kalbėjo, jog tai labai nereikli kultūra, esą gali augti visur ir pan. „Taip nėra. Kad kanapės gerai augtų, joms reikia ir azoto, ir purios žemės“, – pastebi Kristina.

Todėl ūkyje itin pasiteisino rotorinių akėčių naudojimas. „Padargas, kurį šiuo metu turime, nėra itin tvirtas, bet technologija tinkamesnė negu įprastų virbalinių akėčių naudojimas. Rotorinės darbinės dalys geriau išpurena žemę ir išnaikina nemažai piktžolių“, – priduria Ignas.

Šiomis akėčiomis akėjami ir žieminių javų pasėliai, įdirbama žemė ne tik kanapėms, bet ir sėmeniniams linams sėti. Pastaruosius ūkyje pernai augino pirmą kartą. Įvertinus pernykštę gana permainingą vasarą, kai buvo užėjusios sausros, ekologiškų sėmenų derlius augintojus tenkino: gauta apie 600 kg sėmenų produkcijos iš hektaro. „Nerimavome, kaip reikės nukulti, kad linų stiebeliai neužkimštų kombainų, bet pasisamdėme varpų šukuotuvę, ir darbas pavyko“, – sako Ignas.

Dirvoms gerinti sėja dobilus

Agrocheminė analizė parodė, kad ūkio dirvožemiuose mažokai fosforo. Todėl pasėliams tręšti kartais naudojamos skystos ir birios ekologiškos fosforo trąšos. Kazlauskai bandę ir įvairių kitų trąšų, mikroelementų, aminorūgščių.

Be to, dirvoms gerinti kasmet augina dobilus. Dažniausiai raudonuosius. Tiesa, pernai pabandė auginti purpurinius, kurie iš kitų išsiskiria labai gražios spalvos ryškiais žiedais.

Pasak Kristinos, ūkiuose paprastai taikoma 6 laukų sėjomainos rotacija. Po ankštinių (žirnių ar pan.) dažniausiai sėjami javai su dobilų įsėliu. Tuomet vienus ar dvejus metus laikomi dobilai, po to sėjama kokia nors vasarojaus rūšis (avižos, soros ar kt.), nes dobilai kuliami vėliau. Ūkininkė pastebi, kad daugelį ekologinių ūkių auginti dobilus paskatino Ekologinio žemės ūkio taisyklės. Tiesa, Kazlauskai jau ir anksčiau dobilus augino. „Žemė pailsi. Be to, turint dobilų pailgėja kūlimo sezonas, nes ne viską reikia nuimti vienu metu“, – sako Kristina.

Derlių lemia ir gamta

Ekologiniame ūkyje derlių lemia gamtos sąlygos. Galima stengtis kiek nori, tačiau iki trečdalio rezultato lems orai. Gavę 2,5–3 t iš hektaro ekologiškų grūdų derliaus ūkininkai metus vadina sėkmingais. Kartais tenkinasi ir menkesniais rezultatais.

Pastaraisiais metais Kazlauskų ūkiai bando pereiti nuo arimų prie minimalaus žemės dirbimo technologijų. Pereinamasis laikotarpis irgi turi įtakos derliams. Ūkininkai pastebėjo, kad laukuose, kuriuose jau kelerius metus taikomas minimalus dirbimas, situacija stabilizuojasi, dirvos tampa vienodesnės, taigi, ir derlius gerėja.

Nuėmus pagrindinius augalus, jeigu yra nemažai laiko iki vegetacijos pabaigos, laukuose dar sėjami ir tarpiniai augalai. Juos stengiamasi pasėti iki rugsėjo pradžios, vėliau jau nebeverta, nes atvėsus orams menkai auga. Dažniausiai bandoma padaryti kokių nors tarpinių augalų mišinių, neauginti vienos rūšies. Paprastai dedama baltųjų garstyčių, linų sėmenų, dobiliukų, grikių, avižų, vikių ir t. t. Tarpiniai augalai dažniausiai laikomi per žiemą. Pavasarį prieš sėją važiuojama su lėkštėmis, po to dar kartą su strėliniu skutikliu. Vėliau sprendžiama pagal situaciją dirvoje. Ūkių žemės įvairios, vyrauja priemoliai, našumas – apie 40 ir daugiau balų.

Augalininkystę papildo paukštininkystė

Pastaraisiais metais ūkininkai pradėjo auginti vištas. Suviliojo idėja, kad ekologiški kiaušiniai gali būti paklausūs. Be to, imtis naujos veiklos ryžosi ir dėl to, kad ekologiškos augalininkystės produkcijos rinka ganėtinai nepastovi. Vienais metais paklausa didelė, o kitais sumenksta. Tai lemia situacija Vakarų Europos šalyse, į kurias lietuviški ekologiški grūdai dažniausiai parduodami. Kol vakariečiai turi savų ekologiškų grūdų, iš kitų šalių neperka. Be to, ankstesniais metais į Vakarus dar pradėti vežti ekologiški grūdai iš trečiųjų šalių. Todėl Kazlauskai nutarė dalį grūdų sunaudoti ūkyje.

Dar vienas paukštininkystės privalumas – galimybė paukščių mėšlą kompostuoti ir naudoti laukams tręšti.

Šiuo metu mėsinių viščiukų pulkas Kazlauskų ūkiuose bendrai siekia apie 1 500, vieniems užaugus, papildo nauji. Yra ir skerdykla, kurioje paukštiena paruošiama pardavimui.

Fermoje, kuri kelerius metus stovėjo tuščia, įkurdinta ir apie 3 tūkst. vištų dedeklių. „Anksčiau turėjome nedidelius kiekius ekologiškų kiaušinių, o dabar galėsime realizuoti daugiau“, – sako Kristina.

Pasak ūkininkų, ekologinė paukštininkystė yra imli sąnaudoms, ypač mėsinių viščiukų, nes labai brangūs ekologiški lesalai, taigi, ekologiškos paukštienos savikaina, palyginti su įprasta, gali skirtis kelis kartus. Ekologiškų kiaušinių gamyba taip pat brangesnė negu įprastinių, tik ne taip ryškiai.

„Bet kokiu atveju negalime vienpusiškai nustatyti produkcijos kainos, tenka derintis prie situacijos rinkoje“, – sako Kristina. Šiuo metu pagrindinius kombinuotuosius lesalus Kazlauskai perka iš vienos didelės ekologinės gamybos įmonės. Pasak ūkininkų, aišku, pigiau būtų patiems gaminti visus lesalus, bet tai irgi atskira sritis, ne viskas iš karto įvaldoma.

Apie ateities perspektyvas

Ekologišką tiek augalininkystės, tiek ir paukštininkystės produkciją Kazlauskai parduoda įvairiais būdais. Turi nuolatinių klientų, kurie perka iš ūkių, veža į kelis prekybos taškus didmiesčiuose. Dalyvauja Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narių įkurto kooperatyvo „Bio LEUA“ veikloje. Kooperatyvas užsiima ekologiškos produkcijos realizavimo klausimais, yra įsteigęs parduotuvę Kaune.

„Dalyvaujame ir ekologiško maisto tiekimo vaikų darželiams programoje: tiekiame ekologišką paukštieną ir kiaušinius. Taigi, yra įvairių pardavimo variantų. Dar tariamės su vienu prekybos centru produkciją tiekti jų turimiems ekologiško maisto skyreliams“, – produkcijos realizavimo kelius nurodo Kristina. Būtent trumposios maisto tiekimo grandinės ir yra kelias, kurį norėtų toliau plėtoti Kazlauskų šeima.

Šie metai dėl įtemptos situacijos tarptautinėje politikoje ir ekonomikoje kelia rūpesčių ir ūkininkams. Pasak Kristinos, labai sunku apsispręsti, ko ir kiek sėti pavasarį, nes visai neaišku, kokios rudenį bus supirkimo kainos ir kokia produkcijos, ypač ekologiškos, kuri yra brangesnė už įprastinę ir ne visi vartotojai gali ją įpirkti, paklausa. „Bus matyti, ar pavyks ir toliau eiti ekologine kryptimi, ar reikės kažką keisti dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių. Tikimės, kad kokybiško maisto poreikis vis tiek išliks“, – apie ateitį kalba Kupiškio r. ūkininkai sesuo ir broliai Kazlauskai.