Lietuvoje yra visos sąlygos sėkmingai plėtoti gyvulininkystę, pieno produktai gali būti šalies vizitinė kortelė. Sugrąžinti pasitikėjimą pieno sektoriaus galimybėmis galima jį modernizuojant ir kuriant naujus tvarius pieno gamybos ūkius.

Keičiasi ne tik klimatas, bet ir pieno gamybos ekonominė padėtis, taip pat – žmonių požiūris į darbą. Tvartuose reikia ne vien gerų galvijų laikymo sąlygų, kur būtų palanki fizinė, psichinė, biologinė ir cheminė aplinka, bet ir mažinti darbo sąnaudas, oro taršą ir poveikį klimatui. Toks turi būti jau net ne ateities, o šiandienos pieno ūkis. Jį turi kurti jaunimas, kuriam patraukli pieno gamyba su išmaniosiomis technologijomis ir toks ūkininkavimas, kai dirbdamas gali gyventi visavertį gyvenimą.

Būtina kontroliuoti mikroklimato veiksnius

Lietuvoje gyvulių tankis viename ha yra kelis kartus mažesnis nei kitose ES šalyse. Mūsų šalis gali kurti modernų ir konkurencingą pieno gamybos ūkį, užtikrinant jo tvarumą ekonominėje, socialinėje ir aplinkos srityse.

Socialinėje srityje tvarumas didinamas gerinant darbo sąlygas, darbo patrauklumą ir darbo našumą, mažinant darbo sąnaudas. Ekonominėje – didinant pieno gamybos ekonominį efektyvumą (gerinant gyvūnų laikymo sąlygas, produktyvumą, produkcijos kokybę), mažinant produkcijos savikainą. Aplinkos – taikant kompleksines priemones mažinti oro, vandens, dirvos taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją.

Didinant pieno gamybos tvarumą labai svarbu geras tvartų mikroklimatas: kai jis optimalus visais metų laikais, gyvuliai bus sveiki ir produktyvūs. Būtina kontroliuoti svarbiausius jo veiksnius: oro temperatūrą ir drėgmę, kurie taip pat veikia ir kitus dalykus (amoniako, sieros vandenilio dujų koncentraciją ir kt.).

Karvidžių mikroklimatas priklauso nuo lauko klimato, tvarto apšiltinimo, tvarte laikomų gyvulių ir tvarto vėdinimo intensyvumo. Optimali oro temperatūra karvei yra nuo -7 ^oC iki 24 ^oC.

Karščio stresas tampa vis aktualesne problema ir Lietuvos karvidėse. Kai įrengti ventiliatoriai oro judėjimui suintensyvinti, temperatūra nenukrenta žemiau nei lauko oro temperatūra. Per karščius karvės patiria vidutinio sunkumo šilumos stresą, kuris neigiamai veikia pašarų suvartojimą ir primilžį. Todėl reikalingos vėdinimo valdymo strategijos karščio poveikiui sumažinti ir pasiekti optimaliam melžiamų karvių produktyvumui.

Karvidės gali būti vėsinamos su oro srautu purškiamu vandeniu. Toks tvarto aušinimas yra gera apsauga nuo aukštos temperatūros streso. Kai karvidėje vėsinimas efektyvus, karvėms gali pasireikšti tik lengvas šilumos stresas. 

Drėkinamose karvidėse oro temperatūra sumažėja 3,2–3,9 ^oC, palyginti su karvidėmis, kuriose neįrengta oro drėkinimo ir vėsinimo sistema. Oro drėkinimo ir aušinimo sistema sukuria geras prielaidas mažinti karvių patiriamą karščio stresą.

Karvidės vėdinimo variantai

Tvartai vėdinami taikant natūralaus arba mechaninio vėdinimo sistemas. Galvijų tvartuose, kuriuose nėra pastogės, geriausiai tinka natūrali, plyšinė vėdinimo sistema. Ją sudaro angos sienose švariam lauko orui įeiti ir plyšys stogo kraige užterštam orui šalinti. Skersvėjams išvengti ir kad oro judėjimo greitis gyvulių zonoje žiemą neviršytų 0,2 m/s, angos orui įeiti tolygiai išdėstomos išilginių sienų viršuje. Angas orui įeiti galima uždengti tinklu, jis sulaiko vėją ir tolygiai praleidžia orą.

Ar reikia apšiltinti karvidės stogą, lemia karvių laikymo technologija. Apšiltinus karvidės stogą, trauka per kraigo plyšį suintensyvėja. Jeigu skardinis stogas nešiltintas, pakilęs šiltas oras atvėsta ir krenta žemyn. Trauka per kraigo plyšį sumažėja. Tačiau dėl didelės kainos stogą rekomenduotina apšiltinti, tik jeigu karvės melžiamos robotais, taikoma bekraikė technologija ir mėšlo takuose įrengtos grotelės.

Karvidės vėdinimo sistemą sudaro oro tiekimas ir oro šalinimas. Būtina taisyklingai įrengti ortakius (arba plyšius) švariam orui į tvartą patekti ir plyšį kraige užterštam orui šalinti.

Vėdinimo sistema privalo palaikyti gerą mikroklimatą tvarte: pašalinti perteklinę drėgmę ir kontroliuoti kondensaciją. Didžiausias vėdinimo intensyvumas tvarte reikalingas vandens garų pertekliui pašalinti. Jeigu užtikrinsime nedidelį tvarto oro drėgnumą, tai kartu bus ir nedidelė anglies dvideginio bei amoniako koncentracija.

Tvartus reikia intensyviai vėdinti. Tik per šalčius ortakius reikia priverti, bet visai jų uždaryti negalima. Vėdinimo intensyvumą pakanka kontroliuoti pagal temperatūrų skirtumą tvarte ir lauke. Šaltuoju laikotarpiu leistinas mažiausias vėdinimo intensyvumas vienai karvei – 90 m³/val.

Kai lauko oro temperatūra mažesnė kaip 0 ^oC, nešiltintoje karvidėje sausiausias oras bus sukeliant tokį vėdinimo intensyvumą, kuris palaiko 4–5 ^oC temperatūrų skirtumą tarp tvarto ir lauko oro, tai optimalus temperatūrų skirtumas. Kai tvarto oro santykinis drėgnis yra toks pat kaip lauko oro, šis skirtumas padidėja iki 6,5 ^oC. Per daug uždarius vėdinimo angas ir drėgniui padidėjus iki 100 proc., temperatūrų skirtumas padidėja iki 8,5 ^oC.

Karvidėje šiltintu stogu optimalus temperatūrų skirtumas 6–8 ^oC. Mažinant vėdinimo intensyvumą ir patalpos oro drėgniui didėjant iki 100 proc., temperatūrų skirtumas padidėja iki 14 ^oC.

Dėl šilumos akumuliacinių procesų statybinėse konstrukcijose ir įrangoje temperatūrų tarp patalpos ir lauko oro skirtumas gali būti ir truputį didesnis, ypač kai staigiai krenta lauko oro temperatūra.

Galimybės mažinti išmetamų teršalų kiekį

Galvijų laikymo technologijos modernizuojamos didinant gamybos efektyvumą ir mažinant oro taršą, gyvulininkystės poveikį klimato kaitai. Oro tarša ir amoniako emisija mažinama visuose mėšlo tvarkymo etapuose: tvartuose, mėšlo laikymo įrenginiuose, transportuojant ir mėšlą įterpiant į dirvą. Amoniako emisija iš mėšlo mažinama kontroliuojant svarbiausius veiksnius, veikiančius dujų garavimo intensyvumą: mažinant temperatūrą, mažinant oro greitį virš mėšlo, mėšlo paviršiaus drėgnumą, intensyvinant plutos formavimąsi mėšlo paviršiuje, mažinant baltymų kiekį mėšle ir naudojant probiotikus arba tvartuose įrengiant biofiltrus.

Mažinant gyvulininkystės poveikį klimato kaitai, svarbiausia rasti priemones, kaip sumažinti CH₄ dujų (metano) emisiją, kurios sudaro 90 proc. visų ŠESD emisijų gyvulininkystėje: apie 78 proc. jų išgaruoja vykstant virškinimo procesui ir 12 proc. – iš mėšlo tvarkymo sistemų. Daugiausia metano išgaruoja iš karvių virškinimo sistemų (56 proc.), iš kitų galvijų – 39 procentai.

Mažinti ŠESD emisiją ir kartu gyvulininkystės poveikį klimato kaitai geriausia taikant kompleksines priemones:

• optimizuojant gyvūnų laikymo sąlygas ir didinant gyvūnų produktyvumą;
• optimizuojant pašarų racioną;
• mažinant energijos sąnaudas produkcijos gamybai;
• kontroliuojant dujų garavimo procesus iš mėšlo.

Metano emisiją galima sumažinti:

• galvijus grupuojant į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes ir šeriant skirtingais racionais;
• įdiegiant mechanizuotą ir automatizuotą šėrimo sistemą ir dažniau šeriant galvijus;
• automatizuojant melžimą ir dažniau melžiant karves: 3–5 kartus per parą;
• gerinant galvijų laikymo sąlygas ir taip didinant jų produktyvumą (mažėja metano emisija produkcijos vienetui pagaminti).

Galvijų laikymo sąlygos gerinamos optimizuojant mikroklimatą tvarte, technologinius procesus (šėrimo, vandens tiekimo, melžimo, mėšlo šalinimo) ir jų valdymą.