Nepakankamas dėmesys derlingumui stabdo derliaus didinimo galimybes. Intensyvus žemės naudojimas grūdams auginti nėra žemės alinimo veiksnys. Vis dėlto daugelį žemės ūkio plotų (apie penktadalį) nualina erozija, o didelis trąšų ir pesticidų kiekis teršia požeminius vandenis ir vandens sistemas. Norėdami pakeisti šią situaciją, turime laikytis visų agronominių reikalavimų.

Praėjusių metų pavasaris grūdų augintojams teikė daug vilčių užauginti gerą derlių, nes žiemkenčiai gerai peržiemojo, o deklaruoti žieminių kviečių pasėlių plotai buvo didžiausi (38 proc.) per pastaruosius 7 metus. Tačiau dėl nekokių vasaros orų gero derliaus viltys žlugo. Vis dėlto klimatas – ne vienintelis derlių lemiantis veiksnys. Jam įtaką daro ir deklaruojamų pasėlių plotai bei didėjantis javų derlingumas. 2010–2021 m. deklaruotų pasėlių plotai išaugo 1,4, o grūdinių augalų derlius – 2,4 karto.

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Lietuvos žemės fondo duomenis, ariamos žemės nuo 2003 m. iki 2021-ųjų nežymiai padaugėjo (2 proc.), labiausiai keitėsi kitų kategorijų žemės. Didėjo miškų ir užstatytų teritorijų žemės, bet gana daug sumažėjo pievų ir natūralių ganyklų, sodų ir kitos žemės. Ariamos žemės kategorijoje per paskutinį dešimtmetį net 2 kartus išaugo žieminių kviečių, 2,8 karto – ankštinių augalų, 3,2 karto – žieminių rapsų pasėlių plotai, tačiau dvigubai sumažėjo vasarinių miežių ir rapsų. Visa tai didino deklaruojamų pasėlių plotus. Pievų ir natūralių ganyklų per paskutinį dešimtmetį sumažėjo beveik 19 proc., žolėdžių galvijų – net 17 procentų.

Deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto santykis su visu statistiniu žemės ūkio naudmenų plotu per dešimtmetį didėjo. 2010 m. šis santykis buvo 0,799, 2021 m. – 0,86. Koeficientai rodo, kad žemės ūkio veiklos subjektai panaudoja ne visas turimas žemės ūkio naudmenas. Šiuo metu šalyje yra beveik 3,4 mln. ha žemės ūkio naudmenų, tačiau subjektai deklaruoja tik 2,9 mln. hektarų. Didėjant deklaruojamam pasėlių plotui, derlius per dešimtmetį augo apie 30 proc., tačiau pagrindiniu derliaus didėjimo (70 proc.) veiksniu išliko derlingumo pokytis.

Bendras grūdinių augalų derlingumas 2010–2020 m. siekė 1,6 t/ha, o kviečių (74 proc. visų javų derliaus) – net 2,3 t/ha. Tiek pat didėjo ir žieminių kviečių derlingumas. Tik 2010–2011 m. vasariniai kviečiai buvo derlingesni už žieminius. Visais kitais šio dešimtmečio metais žieminių kviečių derlingumas buvo didesnis vidutiniškai 32 proc. nei vasarinių.

Derlingumas – svarbus ūkio konkurencingumo rodiklis, atspindintis ūkio išlaidas ir pajamas, efektyvumą. Pavyzdžiui, įvertinus 2019 m. naujo derliaus kviečių rinkos kainas (ES vidutinė 5 pastarųjų mėnesių kaina – 173 Eur/t, Lietuvos – 164,2 Eur/t) ir to laikotarpio derlingumą pastebima, kad mūsų šalies žemdirbiai gavo 331 Eur mažiau pajamų iš hektaro nei vidutiniškai vienas ES žemdirbys.

ES ir Lietuvos kviečių vidutinis derlingumas labai nepastovus. 2016 ir 2018 m. jis buvo mažiausias visoje ES. Pokyčiai daugiausia susiję su klimato sąlygomis: sausromis, lietingomis vasaromis, šaltomis žiemomis.

Baltijos šalių klimato sąlygos panašios, tačiau kviečių derlingumas skiriasi (ne Lietuvos žemdirbių naudai).

Didžiausi ES derlingumai daugiau kaip 2 kartus didesni nei Lietuvoje, nes yra daug produktyvumo veiksnių, ne tik klimato sąlygos. Pavyzdžiui, Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir Estijos klimatas skirtingas, tačiau Estijoje kviečių derlingumas 1–2 t/ha kasmet didesnis nei minėtose pietinėse šalyse.

2019 m. vidutinis ES kviečių derlingumas buvo 5 proc. didesnis už paskutinių 5 metų vidurkį. Tačiau yra išimčių – 2019 m. jis buvo mažesnis net 8 šalyse: Ispanijoje – 14,7 proc., Lenkijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje – 4,5–4,6, Italijoje – 3,4, Vokietijoje, Čekijoje ir Kroatijoje – 2,1 procento.

Lietuvos žemdirbiai turi daug potencialo derlingumui didinti. Yra įvairių veiksnių: žemės puoselėjimas, grūdinių augalų veislių genetinių savybių parinkimas, sėjomainų laikymasis, tręšimo planų taikymas, saikus chemikalų naudojimas, subalansuota augalų mityba. Ekonomiškai svarbios sunaudojamos trąšos, nes trečdalį visų augalininkystės ūkio išlaidų sudaro jos ir chemikalai.

Pagal Pasaulio banko duomenis, 2018 m. ES šalys grūdams auginti sunaudojo vidutiniškai 154,8 kg trąšų vienam hektarui dirbamos žemės. Lietuvos žemdirbiai sunaudojo 133,5 kg – tik 14 proc. mažiau už ES vidurkį. Tačiau tose valstybėse, kuriose derlingumas gerokai didesnis, pavyzdžiui, Airijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, trąšų sunaudojama gerokai daugiau.