Trąšų efektyvumui didinti nuolat tobulinama tręšimo technika ir technologijos, gerinama trąšų kokybė, parenkamos optimalios normos, nes netolygus trąšų barstymas turi įtakos derliui, mažina trąšų naudojimo efektyvumą ir pelną, didina maistinių medžiagų nuostolius ir daro neigiamą poveikį aplinkai.

Taikant tiksliosios žemdirbystės principus, dėmesys skiriamas skirtingoms lauko savybėms (maistinių medžiagų kiekiui, dirvožemio tipui, granuliometrinei sudėčiai ir kt.) ir skirtingoms tręšimo, purškimo ir sėjos normoms. Trąšas siekiama paskleisti taip, kad medžiagos kuo tolygiau būtų paskirstytos skirtinguose dirbamo lauko plotuose, atsižvelgiant į dirvožemio maistinių medžiagų kiekį.

Naujausia trąšų barstymo kryptis – išmaniosios trąšų barstymo sistemos. Išmanieji kintamos normos barstytuvai yra vienos iš naujausių ir sparčiausiai į žemės ūkio rinką besiveržiančių mašinų. Gamintojai kasmet siūlo vis labiau patobulintą tręšimo techniką, bet jų platesnį panaudojimą mūsų ūkiuose riboja aukšta kaina.

Tręšti kintama norma būtina įranga

Tiksliajam augalų tręšimui atitinkamai komplektuojama ir traktoriaus įranga.

Tręšiant augalus kintama norma, traktoriuje turi būti sumontuota tiksliojo tręšimo įranga. Ją paprastai sudaro valdymo terminalas, perduodantis tręšimo plano žemėlapio informaciją į trąšų barstomąją, važiavimo greičio matuoklis ir GPS (Globali padėties nustatymo sistema) įrenginio tiksliai buvimo vietai realiu laiku nustatyti.

Vadovaujantis valdymo terminalo siunčiamu signalu, kas sekundę apskaičiuojamas reikiamas išberti mineralinių trąšų kiekis ir atitinkamai koreguojama elektroninė trąšų barstomosios valdymo sistema. Taip paskleidžiamų trąšų norma reguliuojama automatiškai. Atsižvelgiant į barstytuvo važiavimo greitį ir darbinį plotį, maistinių medžiagų paskleidimo norma gali būti keičiama 1 ha plote. Tačiau kintamą normą galima puikiai pritaikyti ir ganėtinai mažiems lauko plotams, kuriuose nustatytas skirtingas dirvožemyje esančių maistinių medžiagų kiekis. Skirtingi plotai turėtų būti tręšiami pagal maistinių medžiagų poreikį. Išmatuotų ir apskaičiuotų maistinių medžiagų standartinis nuokrypis turėtų būti ne didesnis kaip 2–5 kg/ha. Naudojant kintamo tręšimo įrangą taupomos lėšos, mažinama gamtos tarša, pasiekiamas didesnis darbo našumas ir pasėlių derlingumas.

Dirvožemio derlingumo žemėlapiams sudaryti specialia įranga imami dirvožemio mėginiai iš skirtingų lauko vietų. Atlikus dirvožemio savybių analizę, sudaromi derlingumo žemėlapiai, o pagal juos – ir kintamos normos tręšimo planai. Atsižvelgiant į dirvožemio agrocheminių tyrimų rezultatus, tręšiama tik tiek, kiek reikia, ir tik ten, kur reikia. Derlingumo žemėlapiai geriausiai išnaudojami ir duoda didžiausią ekonominį efektą, kai lauko plote maistinių medžiagų pasiskirstymas yra nevienodas.

Turimos technikos pritaikymas

Kaip pradėti tikslųjį ūkininkavimą, jei naujausia technika kainuoja gana brangiai, o turima dar nėra labai nusidėvėjusi? Ar verta ją keisti ir investuoti į išmaniąją GPS valdomą trąšų barstomąją? Suprantama, kad naujausia technika visada duos geriausią rezultatą. Tačiau vienas iš galimų variantų – į turimą techniką įdiegti papildomą įrangą, kuri leistų tręšti kintama norma.

Kintamos normos tręšimas buvo pritaikytas ūkyje, turinčiame dvidiskę išcentrinę mineralinių trąšų barstomąją Amazone ZA-M-1001, kurios trąšų skleidimo plotis 20 metrų. Granuliuotų organinių ir mineralinių trąšų paskleidimo bandymai buvo atliekami Adomo Česnako ūkyje.

Trąšų barstomosios techniniai ir technologiniai parametrai nustatyti Amados+ valdymo kompiuteriu.

Kintamai normai valdyti pasirinktas valdymo terminalas Muller TRACK Guide III su ISOBUS duomenų perdavimo linija.

Prieš pradedant barstyti trąšas, būtina atlikti barstytuvo svarstyklių kalibravimą. Jis atliktas naudojantis valdymo kompiuteriu Amados+. Kalibravimo tikslas – tiksliau matyti likusių trąšų svorį trąšų bunkeryje.

Trąšos buvo barstomos pagal sudarytą kintamos tręšimo normos žemėlapį. Tręšimo norma parinkta pagal fosforo trūkumą dirvožemyje, ji svyravo nuo 650 iki 1 050 kg/ha. Trąšų barstymo tolygumui nustatyti tręšiamame lauke buvo išdėstyta 11 dėžučių specialiai trąšoms surinkti. Granuliuotų organinių trąšų paskleidimo tolygumas ir persidengimas įvertintas vadovaujantis trąšų išbarstymo metodika, pateikta ASAE 341.5 06- 2018 standarte.

Dirvožemio derlingumo žemėlapiui sukurti panaudota AgriPORT programa. Nuskenavus dirvožemio elektros laidumą, nustatyta dirvos granuliometrinė sudėtis. Pagal granuliometrinę sudėtį programa parinko dirvožemio ėminių paėmimo vietas. Dirvožemio ėminiai buvo nusiųsti į Dirvožemio tyrimų centrą Vokietijoje. Gavus dirvožemio tyrimų rezultatus, naudojantis AgriPORT programa buvo sudarytas kintamos tręšimo normos žemėlapis.

Atliekant tyrimą, buvo tokios oro sąlygos: oro temperatūra – 3–4 °C, vėjo greitis mažesnis negu 2,0 m/sek., santykinis oro drėgnis – 92 procentai.

Tyrimų rezultatai

Eksperimentiniams tyrimams naudotos cilindro formos granuliuotos NPK 4-8-1,2 trąšos. Granuliuotų organinių mėšlo trąšų geometriniai parametrai: granulės skersmuo 5,28 ± 0,8 mm. Vyraujantis granulių ilgis 10–17,5 mm. Trąšų geometriniams parametrams nustatyti granulės parinktos atsitiktine tvarka. Į trąšadėžę supiltos trąšos įvertintos vizualiai. Trąšos buvo kokybiškos, nesusigulėjusios ir nesušokusios. Svarbu pažymėti, kad trąšų būklė turi poveikį trąšų išbyrėjimo ant skleidimo diskų greičiui ir tolygumui.

Atliekant trąšų barstymo bandymą, trąšų barstomosios techninių ir technologinių rodiklių reguliavimas derintas su važiavimo greičiu ir darbiniu pločiu. Pagal pasirinktą barstymo važiavimo greitį bei normą keičiamas ir išbyrėjimo angos dydis. Važiuojant 6,5 km/val. greičiu (darbinio veleno sukimosi dažnis buvo 450 aps./min.), išbyrėjimo angos dydis keitėsi pagal lauko tręšimo žemėlapį. Kintamos tręšimo normos išbarstymo tolygumui patikrinti atlikti trys bandymai. Atliekant bandymą trąšų surinkimo dėžutės išdėliotos 2 m atstumu viena nuo kitos per visą barstomosios darbinį plotį. Trąšoms surinkti panaudotos 0,5 x 0,4 x 0,1 m matmenų dėžutės, kurios išdėstytos remiantis standarte ASAE 341.5 06-2018 pateikta metodika. Kiekvienoje dėžutėje surinktas trąšų kiekis buvo pasvertas elektroninėmis svarstyklėmis 0,1 g tikslumu.

Įvertinus kintamos organinių trąšų normos paskleidimo tolygumą dirvoje, eksperimentiniais tyrimų rezultatais nustatyta, kad granuliuotų trąšų skersinis paskleidimas tolygesnis traktoriaus važiavimo kryptimi, kai jo važiavimo greitis buvo 6,5 km/val., o tręšimo norma – 1 050 kg/ha.

Nustačius tręšimo normą 750 ir 650 kg/ha, organinių trąšų skersinis paskleidimas buvo netolygus abiejose barstomosios pusėse. Barstymo pasiskirstymo netolygumą galėjo lemti skirtingas cilindro formos granulės dydis. Tokiu atveju galėjo susidaryti vidinė trintis tarp granulių ties trąšų išbyrėjimo anga. Be to, įtakos galėjo turėti ir technologinių parametrų nustatymai ir vėjo kryptis.

Gauti rezultatai parodė, kad, barstant organines granuliuotas trąšas su išcentrine mineralinių trąšų barstomąja, trąšų paskleidimas dirvožemyje buvo netolygus. Todėl nuspręsta atlikti ir mineralinių trąšų sklaidos tolygumo patikrinimą su ta pačia barstomąja Amazone ZA-M 1001.

Mineralinių trąšų išbarstymo tolygumo bandymas atliktas ganėtinai lygaus paviršiaus dirvoje. Tyrimui naudotos lietuviškos azotinės mineralinės trąšos N34,4. Vėjo greitis buvo mažesnis nei 2,0 m/sek., santykinis oro drėgnis – 83 proc. Pasirinktas 6,5 km/val. barstomosios važiavimo greitis. Mašinai pravažiavus, į dėžutes subyrėjusios trąšos buvo pasvertos.

Bandymų rezultatų grafikas rodo, kad mineralinių trąšų paskleidimas, barstant 150 kg/ha norma, pasiskirsto tolygiai važiavimo kryptimi abiejose barstomosios pusėse. Kairėje pusėje išbertas kiek didesnis trąšų kiekis nei dešinėje. Skirtumas sudarė 1,08 g. Didžiausias trąšų kiekis (3,23 g) buvo paskleistas tarp traktoriaus ratų.

Atlikus matematinės statistikos analizę, nustatyta, kad pasikliauties intervalas yra nuo 1,01 iki 0,19. Variacijos koeficientas svyravo nuo 0,3 iki 1,5. Variacijos koeficiento vertė labai maža ir neviršijo leistinos 10 proc. ribos.

Bandymų rezultatų grafikas rodo, kad azotinių trąšų paskleidimas pasiskirsto maždaug tolygiai važiavimo kryptimi abiejose barstomosios pusėse. Dešinėje pusėje paskleistas šiek tiek didesnis trąšų kiekis nei kairėje. Važiuojant 6,5 km/val. greičiu, didžiausias trąšų kiekis 3,68 g paskleistas tarp traktoriaus ratų, truputį mažesnis 3,65 g – dešinėje barstomosios pusėje. Nustatytas variacijos koeficientas nuo 0,5 iki 1.

Taigi organinėms cilindro formos trąšoms dirvoje paskleisti gali būti naudojamos išcentrinės diskinės mineralinių trąšų barstomosios su tam pritaikyta įranga. Nors pasiskirstymo tolygumui gali turėti įtakos skirtingas cilindro formos granulių dydis ir susidariusi trintis tarp granulių prie trąšadėžės išbyrėjimo angos, tačiau jas galima paskleisti dirvos paviršiuje kintama norma.