Europos Komisijos Žemės ūkio generalinis direktoratas pateikė Europos Sąjungos javų ūkių apžvalgą, kurioje aptariami jų rezultatai, t. y. kai standartinė produkcija (SP) iš tam tikro javų pasėlio sudaro ne mažiau kaip 40 proc. visos SP, priskiriant įplaukas ir išlaidas atitinkamam javų pasėliui. Ūkių apskaitos duomenų tinkle (ŪADT) renkama išsami ūkių informacija pagal ūkininkavimo kryptis, tačiau pajamos ir išlaidos pateikiamos ūkio, ne pasėlių ar produkto lygmeniu.

Lietuvoje ūkiai, kurių specializacija – javų, rapsų, ankštinių grūdų auginimas, užima svarbią žemės ūkio produkcijos gamybos vietą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. grūdinių augalų pasėliai sudarė 69,8 proc. visų pasėlių, iš jų – 41,1 proc. kviečių. Javų produkcija sudarė 36,4 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos.

Pagrindinės ES kviečių eksportuotojos

EK duomenimis, 2020–2021 m. ES į trečiąsias šalis eksportavo 27,4 mln. t paprastųjų (minkštųjų) kviečių. Pagrindinės ES kviečių eksportuotojos – Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Lietuva ir Rumunija. Atitinkamai jų eksportas sudarė 27,3; 16,4; 11,7; 11,5 ir 11,5 proc. viso kviečių eksporto. Daugiausia jų parduota Alžyrui (21,5 proc.), Nigerijai (8,4 proc.), Marokui (8,3 proc.) ir Saudo Arabijai (6,7 proc.).

Specializuoti kviečių ūkiai. Struktūra ir ekonominiai rodikliai

Vidutinis ES 28 kviečių specializacijos ūkis dirbo 79,7 ha. Pagrindinių ES kviečių eksportuotojų – Prancūzijos ir Vokietijos – ūkiai buvo daugiau nei 50 proc. didesni už ES 28 vidurkį. Lietuvos vidutinis kviečių ūkis taip pat buvo didesnis už ES 28 vidurkį, už Lenkijos – net 4,2 karto.

Kviečių ploto dalis nuo naudojamų žemės ūkio naudmenų visose analizuotose šalyse sudarė apie 50 procentų. Darbo sąnaudos, išmatuotos metiniais darbo vienetais (MDV), didžiausios buvo Lietuvos ūkiuose – 1,8. Derlingiausi kviečiai buvo Vokietijoje – 7,8 t/ha. Mūsų šalyje kviečių supirkimo kaina buvo 2 Eur žemesnė nei ES 28 vidurkis – 148 Eur/t. Daugiausia įplaukų iš kviečių, tenkančių hektarui, gavo Vokietija (Lietuva ketvirtadaliu mažiau).

Vienos didžiausių einamųjų kviečių auginimo išlaidų – trąšos ir augalų apsaugos priemonės. EK ataskaitoje mokslininkai išskiria energijos naudojimo intensyvumo rodiklius. B rodiklio rezultatai rodo, kad Lietuvos kviečių ūkio išlaidos trąšoms ir augalų apsaugos priemonėms sudarė daugiau nei 50 proc. visų einamųjų kviečių auginimo išlaidų. Kitose valstybėse jos mažesnės, nesiekė nė pusės einamųjų išlaidų. Lietuvos kviečių ūkiuose išlaidų trąšoms dalis didžiausia – vidutiniškai 36 procentai. Tai beveik dvigubai daugiau nei Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Energijos intensyvumo naudojimo rodiklis C rodo, kad Lietuvos kviečių ūkių išlaidų dalis energijai (bendri alyvos, degalų, energijos, trąšų ir augalų apsaugos kaštai) gana didelė – sudarė 67 proc. einamųjų išlaidų. Jų suma, tenkanti kviečių hektarui, didžiausia buvo Prancūzijos ūkiuose – 854 Eur/ha.

Lietuvos kviečių ūkių einamosios išlaidos vienos mažiausių (antras rezultatas po Rumunijos) – sudarė 544 Eur/ha, o vienai tonai kviečių – 89 Eur/t. Galima teigti, kad pagrindinės ES kviečių eksportuotojos – Prancūzija ir Vokietija – patyrė didesnes nei vidutines ES 28 išlaidas, Lietuva ir Lenkija – vidutines, o Rumunija – mažiausias. Lietuvoje nusidėvėjimas artimas ES 28 vidurkiui, o išorinių veiksnių išlaidos (atlyginimai, nuoma ir palūkanos) beveik du kartus mažesnės.

Išsami pajamų ir išlaidų informacija leido mokslininkams pateikti bendrąjį ir grynąjį pelną, grynąjį ekonominį pelną, tenkantį kviečių hektarui ir prikultai tonai. Bendrojo pelno skirtumas tarp šalių gana mažas, nes ten, kur išlaidų daugiau (Prancūzijoje, Vokietijoje), jas kompensuoja didesnės įplaukos. Bendrasis pelnas Lietuvoje buvo didžiausias tiek skaičiuojant kviečių pasėlių plotui, tiek prikultai kviečių tonai. Mūsų šalies kviečių ūkių grynasis pelnas buvo antras didžiausias rezultatas po Rumunijos. Įvertinus neapmokėtų veiksnių išlaidas (alternatyvų ūkininko šeimos darbo užmokestį, nuomą ir palūkanas), visų analizuotų ES valstybių grynasis ekonominis pelnas (tiek kviečių plotui, tiek derliui) buvo neigiamas, išskyrus Rumunijos, kur fiksuotas labai mažas teigiamas rezultatas.

Specializuoti javų, rapsų, ankštinių grūdų ūkiai. Struktūra ir ekonominiai rodikliai

Pagal ekonominį dydį 2019 m. Vokietijos javų, rapsų, ankštinių grūdų specializacijos ūkiai buvo didžiausi Europos Sąjungoje – 3,6 karto stambesni nei Lietuvos. Didžiausios darbo sąnaudos, skaičiuojant MDV, fiksuotos irgi Vokietijoje. Pagal naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą šios valstybės vidutinis javų, rapsų, ankštinių grūdų specializacijos ūkis buvo didžiausias (152,7 ha), mažiausias – Lenkijos (26,5 ha). Ūkių valdoma nuomojamos žemės naudmenų dalis didžiausia buvo Prancūzijoje (85,2 proc.), mažiausia – Lenkijoje (30,2 proc.). Kviečių produkcijos dalis nuo bendrosios produkcijos analizuotose valstybėse siekė nuo 53 (Vokietijoje) iki 67 proc. (Lietuvoje). 2019 m. kviečių derlingumas didžiausias buvo Prancūzijoje (7,5 t/ha), mažiausias – Rumunijoje (5 t/ ha). Verta paminėti, kad Lietuvoje ir Rumunijoje 2009–2019 m. fiksuoti didžiausi kviečių derlingumo svyravimai.

Tarpinio vartojimo išlaidos buvo didžiausios Vokietijos ūkiuose (133,3 tūkst. Eur), mažiausios – Lenkijos (15,5 tūkst. Eur). Lietuvos javų, rapsų, ankštinių grūdų specializacijos ūkiai šių išlaidų patyrė truputį mažiau už ES 28 vidurkį. Pastebėta, kad Rumunijos ūkių tarpinio vartojimo išlaidos, palyginti su kitomis analizuotomis ES valstybėmis, 2009–2019 m. svyravo labiausiai. Gamybinių mokesčių daugiausia teko Vokietijos ūkiams, mažiausiai – Lietuvos. Išlaidos trąšoms ir augalų apsaugos priemonėms sudarė daugiau nei 70 proc. visų specifinių Lietuvos, Prancūzijos ir Lenkijos ūkių išlaidų. Daugiausia pridėtinių išlaidų patyrė Vokietijos ūkiai – net 8,4 karto daugiau nei mūsų šalies.

Energijos išlaidos (mašinų degalai ir alyva, elektra, šildymo kuras) pridėtinių ūkio išlaidų struktūroje didžiausią dalį (daugiau nei 50 proc.) sudarė Rumunijoje, o Lietuvoje ir Lenkijoje – per 40 procentų. Išorinių veiksnių išlaidos svyravo nuo 2,5 tūkst. Eur Lenkijoje iki 53,3 tūkst. Eur Vokietijoje. Šios išlaidos mūsų valstybės ūkiuose buvo vienos mažiausių tarp analizuotų šalių ir beveik du kartus mažesnės už ES 28 vidurkį.

2019 m. mažiausiai pajamų (tiek grynoji pridėtinė vertė, tenkanti MDV, tiek šeimos ūkio pajamos, tenkančios ŠMDV) gavo Lenkijos ūkiai. Lietuvos rezultatas – antras po Lenkijos.

Lietuvos ūkių, kurių specializacija – javų, rapsų, ankštinių grūdų auginimas, grynoji pridėtinė vertė, tenkanti MDV, 2009–2019 m. siekė apie 60 proc. ES 28 šių pajamų. Po 2009 m. ekonomikos krizės ūkių grynoji pridėtinė vertė, tenkanti MDV, didėjo iki 2012-ųjų (sausra Rusijoje lėmė išaugusias javų supirkimo kainas). Po 2012 m. visų valstybių pajamos sumažėjo ir išliko gana žemos (tik Rumunijoje 2019 m. jos buvo didesnės nei 2012-aisiais). Galima teigti, kad ūkių nestabilias įplaukas daugiausia lėmė gautos produkcijos skirtumai, o ne patirtos išlaidos.

Lietuvos ūkių grynosios šeimos pajamos, tenkančios ŠMDV, 2009–2019 m. buvo artimos ES 28 vidurkiui. Per visą laikotarpį analizuotų valstybių ūkių šeimos pajamos buvo teigiamos, išskyrus Prancūzijos 2016 metais.

Analizuojant ūkių pajamas ir išlaidas, verta paminėti ir subsidijų įtaką. ES ŪADT pateikia produkcijos ir visų ūkio išlaidų santykį. Kai šios viršija produkciją, santykis mažesnis nei 1. Ekonomiškai palankiais metais (2012 m.) minėto rodiklio reikšmė visose analizuotose šalyse buvo didesnė nei 1, tačiau nuo 2014-ųjų Vokietijoje ir Prancūzijoje nesiekė 1. Šis rodiklis mažesnis už 1 buvo Lietuvos ūkiuose 2014, 2016 ir 2018 m., Lenkijos – 2015–2016 metais. Rumunijoje 2010–2019 m. jis buvo aukštesnis nei 1. Vienintelis teigiamą ekonominį rezultatą lemiantis veiksnys (metais, kai visos išlaidos viršijo gautą produkciją) buvo parama (subsidijos) pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką.