Visame pasaulyje auga susidomėjimas neariminėmis technologijomis, viena jų – juostinis žemės dirbimas ir sėja. Tam skirtos mašinos tarpusavyje derina ištisinį žemės dirbimą ir sėją, daro teigiamą įtaką derliaus kokybei, dirvos savybėms, padeda mažinti energijos sąnaudas ir išlaidas.

Visų sėjamųjų pagrindinė paskirtis – suformuoti vagutes sėklai, įterpti į dirvą vienodą sėklų kiekį tolygiu gyliu, užžerti jas paviršiniu dirvos sluoksniu ir prispausti.

Taikant įprastinę arba tradicinę sėjos technologiją, į dirvą sėklos įterpiamos prieš tai atlikus arimą, kultivavimą, volavimą arba akėjimą. Dėl intensyvaus žemės dirbimo prieš sėją daromas neigiamas poveikis dirvožemio savybėms, energijos sąnaudoms ir aplinkai. Taikant įprastinę sėjos technologiją dažniausiai naudojamos noraginės arba diskinės sėjamosios.

Sėjamosios su diskiniais noragėliais yra labiau skirtos sėti į kietą dirvą, kadangi noragėliai geriau sminga į dirvą ir sėklos įterpiamos tolygiau, be to, kai ant dirvos paviršiaus yra daugiau augalinių liekanų, diskiniai noragėliai, palyginti su noragine sėjamąja, mažiau kemšasi.

Taikant juostinę sėją vienu važiavimu dirva supurenama ir įterpiama sėkla, todėl augalinės liekanos dirvos paviršiuje nedaro neigiamos įtakos sėjos procesui. Juostinės sėjos technologijos mašinos įdirba tik siauras juostas. Per šią technologinę operaciją trąšos įterpiamos šalia sėklos, todėl jas augalai pasisavina geriau. Sėjamosios priekyje esantis diskas prapjauna dirvą ir augalines liekanas, noragas išpurena, išvalo sėjos guoliavietę, kartu įterpdamas trąšas nustatytu gyliu. Supurentas dirvožemis vėl sutankinamas, taip sumažinant dideles oro ertmes ir sustiprinant sąlytį tarp pasėtų sėklų, o vėliau ir augalo šaknų bei drėgno dirvožemio.

Auginant plačialapius augalus, juostinė sėjos technologija dėl platesnių tarpueilių taip pat turi privalumų. Kai iškrenta didesnis kritulių kiekis, tarpueiliuose tarp įdirbtų juostų likusi ražiena ir augalų liekanos gali absorbuoti didesnį vandens kiekį.

Jei juostinėje sėjamojoje sumontuoti siauri noragai, išvengiama dirvožemio maišymo ir grumstų susidarymo, be to, siauri noragai mažina pasipriešinimą traukimui. Taikant juostinę sėją ne tik tausojama dirva ją minimaliai judinant, bet ir vienu važiavimu atliekamos kelios agrotechninės operacijos, todėl mažiau slegiama dirva, sutaupomas darbo laikas, sumažėja techninės priežiūros ir energijos sąnaudos, o geresnis drėgmės išlaikymas dirvoje mažina jos eroziją.

Eksperimentinis vertinimas

Taikant juostinę sėjos technologiją iš rudens atliktas gilus skutimas su 4 m darbinio pločio padargu (degalų sąnaudos 12–15 l/ha), kuriuo išpurentas dirvos paviršius, įterptos į dirvą augalinės liekanos, suardytas sutankėjęs dirvos sluoksnis, atkurtas vandens ir oro režimas. Pavasarį laukas iškultivuotas 5 m darbino pločio padargu ir pasėtos pupos su 6 m darbinio pločio juostine sėjamąja (15 l/ha degalų sąnaudos), kurios specifikacija pateikta lentelėje. Pupų sėklų norma – 380 kg/ha. Tarpueiliai – 33 cm. Priešsėlis – vasariniai kviečiai.

Taikant įprastinę sėjos technologiją iš rudens laukas įdirbtas su lėkštiniu padargu (degalų sąnaudos 8 l/ha) ir apartas (20–24 l/ha). Pavasarį kultivuota su 5 m darbinio pločio kultivatoriumi (degalų sąnaudos 8 l/ha) ir pasėtos pupos su įprastine 4 m pločio sėjamąja (specifikacija pateikta lentelėje), kurios tarpueiliai 12,5 cm. Pupos sėtos uždarius kas antrą sėjamosios eilutę, todėl tarpueiliai 25 cm. Išsėtų pupų sėklų norma – 380 kg/ha. Priešsėlis – žieminiai rapsai.

Sėjos technologijos įtaka sėklų guoliavietei ir derliui

Stambioms žemės ūkio augalų sėkloms sudygti reikia nemažai drėgmės, t. y. 15–50 proc. Iškritus dideliam kritulių kiekiui, apie 73 mm per mėnesį, didesnis dirvos drėgnumas buvo lauke, kur taikyta įprastinė sėjos technologija. Gilesniuose sėklų guoliavietės sluoksniuose (30–45 mm) drėgnumas siekė net iki 30 proc., t. y. buvo apie 40 proc. didesnis negu lauke, kur taikyta juostinė sėja. Taikant įprastinę sėjos technologiją dirva buvo drėgnesnė negu taikant juostinę, nes padidėjo vandens infiltracija dėl viršutiniame sluoksnyje esančių didesnio kiekio smulkių dirvos dalelių.

Sėklų guoliavietės viršutiniame sluoksnyje turi vyrauti stambesni dirvožemio agregatai, o sėklų įterpimo zonoje – smulkesni. Taip suformuotos sėklų guoliavietės paviršiuje nesusidaro pluta, todėl sėkla turi geresnį sąlytį su dirvožemiu, geriau brinksta ir dygsta. Pastebėta, kad, taikant įprastinę sėjos technologiją, sėklos guoliavietės agregatinė sudėtis ne visai atitiko reikalavimus. Guoliavietės sluoksnyje virš sėklos didesnių negu 5 mm dirvožemio agregatų nustatyta 3,5 proc. mažiau nei viršutiniame sluoksnyje, tačiau turi būti priešingai. Nepaisant to, sluoksnyje virš sėklos susidarė apie 50 proc. smulkios frakcijos agregatų, todėl sėklų sudygimui neigiamos įtakos neturėjo. Priešingai nei įprastinėje, juostinėje sėjos technologijoje sėklų guoliavietė visiškai atitiko formavimo reikalavimus. Viršutiniame dirvos sluoksnyje vyravo stambios dirvožemio frakcijos agregatai, kurie sudarė 62 proc., o sluoksnyje virš sėklų – apie 50 proc. smulkios dirvožemio frakcijos agregatai.

Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad sėklos buvo labai tolygiai įterptos į dirvą, taikant tiek juostinę sėjos technologiją, tiek įprastinę. Visos sėklos buvo 5,0 ± 0,6 cm gylyje. Augalų sėklos turi būti įterptos kuo tolygiau į tą patį gylį, kuriam įtaką daro sėjos mašinos technologiniai parametrai. Juostinės sėjos technologijos pasėlių augalų stiebų vidutinis aukštis (129,3 ± 2,6 cm) buvo didesnis negu įprastinės (112,7 ± 10 cm). Dėl didesnio tarpueilio pločio juostinėje sėjos technologijoje vidutinis augalų skaičius kvadratiniame metre (29 ± 2,3 vnt./m²) buvo mažesnis nei įprastinėje (37 ± 6,4 vnt./ m²), tačiau, nepaisant pasėlio tankumo, ankščių skaičius buvo didesnis beveik 20 proc. Nors 1 000 sėklų masė abiejose sėjos technologijose buvo labai panaši, didesnis vidutinis anksčių skaičius juostinėje sėjos technologijoje nulėmė beveik 22 proc. didesnį biologinį derlingumą nei įprastinėje.

Sėjos technologijų energinis ir ekonominis vertinimas

Žemės ūkio operacijos yra sudėtingos, reikalauja daug laiko ir energijos sąnaudų. Todėl aktualu vertinti augalų auginimo technologinių operacijų darbo laiką, degalų sąnaudas ir išlaidas. Lyginant dvi skirtingas sėjos technologijas pastebėta, kad taikant juostinę sėją sunaudota apie 38 proc. mažiau darbo laiko, apie 30 proc. mažiau degalų sąnaudų, be to, apie 18 proc. mažiau išlaidų ir apie 19 proc. mažiau energijos, palyginti su įprastine sėjos technologija.

Energijos rodikliai parodė, kad didesnis (0,3 kg/MJ) energijos našumas gaunamas taikant juostinę sėjos technologiją, palyginti su įprastine, vadinasi, norint pagaminti tokį pat kiekį produkcijos užtenka vieno energijos vieneto, t. y. 1 MJ. Energinis našumas yra labai svarbus rodiklis, vertinant augalininkystės energijos suvartojimą ir energijos išeigą. Didesnis juostinės sėjos technologijos energijos našumo rodiklis rodo mažesnį energijos suvartojimą ir užtikrina mažesnes išlaidas. Savitosios energijos reikšmė (4,42 kg/MJ) taip pat rodo, kad sunaudota mažiau energijos vienam kilogramui produkcijos taikant juostinę sėją, palyginti su įprastine.

Taikant juostinę sėjos technologiją gaunamas 13 proc. didesnis grynasis energijos kiekis negu įprastinėje. Energinis efektyvumo koeficientas – tai santykis tarp gauto energijos kiekio ir žemės ūkio technologijos energijos sąnaudų. O mažiau energijos sunaudojama, taikant juostinę sėjos technologiją, tai rodo gautas 0,11 didesnis energinis efektyvumo koeficientas.