Greitai augantiems broileriams neretai pasireiškia kraujotakos sistemos patologijos, dėl kurių nemaža dalis paukščių gali nugaišti.

Dažniausiai broileriams diagnozuojami plautinės hipertenzijos ir staigaus gaišimo sindromai.

Broilerių plautinės hipertenzijos (ascito) sindromas

Plautinės hipertenzijos sindromui, kuris veterinarinėje literatūroje dar vadinamas ascito sindromu (angl. Pulmonary hypertension syndrome, sin. Ascites syndrome), būdingas transudato (neuždegiminės kilmės skysčio) susikaupimas paukščio pilvo ertmėje, širdies maišelyje.

Etiologija ir patogenezė. Plautinės hipertenzijos sindromu (PHS) mėsinių vištų pulke gali susirgti daugiau kaip 2 proc., retkarčiais – iki 15–20 proc. paukščių. Pirminė PHS priežastis nėra aiški, manoma, kad šią ligą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai, dėl kurių pasireiškia plaučių kraujagyslių hipertenzija, ji progresuoja, išsivysto kongestinis širdies nepakankamumas ir susiformuoja ascitas.

Ši patologija gali pasireikšti dėl kraujagyslėse padidėjusio hidrostatinio slėgio, kraujagyslių sienelių pažeidimo, audiniuose padidėjusio onkotinio slėgio ar sumažėjusio onkotinio slėgio kraujagyslėse, nors dažniausiai broilerių ascitas yra susijęs su venine hipertenzija (padidėjusiu kraujo slėgiu venose), išsivysčiusia dėl dešiniosios širdies pusės nepakankamumo. Dažniausia PHS priežastis yra padidėjęs hidrostatinis slėgis kraujagyslėse, kurį dažniausiai lemia dešiniojo širdies skilvelio funkcijos sutrikimas, taip pat siejamas su kepenų fibroze.

PHS vystosi dėl didesnio slėgio plaučių kraujagyslėse, kai širdis stengiasi išstumti daugiau kraujo į plaučius dėl padidėjusio organizmo deguonies poreikio. Tai lemia didesnį kraujo tūrį ir kartu hidrostatinį slėgį dešiniajame širdies skilvelyje, dėl to vystosi dešiniojo skilvelio išsiplėtimas arba hipertrofija, vožtuvų nepakankamumas, galiausiai dešiniosios širdies pusės nepakankamumas, kurio morfologinė išraiška yra ascitas.

Paukščio plaučiai yra standūs ir prisitvirtinę prie šonkaulių, todėl plaučių kapiliarai, prisitaikydami prie suintensyvėjusios kraujotakos, išsiplėsti gali nedaug. Augančių mėsinių paukščių plaučių dydis (tūris), palyginti su kūno (ypač raumenų) mase, proporcingai mažėja. Suintensyvėjusi kraujotaka lemia pirminę plaučių kraujagyslių hipertenziją ir cor pulmonale („plautinę širdį“ – dešiniosios širdies pusės padidėjimą), dėl kurios greitai augantiems broileriams gali pasireikšti dešiniosios širdies pusės nepakankamumas ir ascitas.

Tiesa, reikia paminėti, kad PHS atveju ascitas gali pasireikšti ne visais ligos atvejais. Ligą gali lemti didesnis organizmo deguonies poreikis (pvz., dėl šalčio), kai susilpnėja deguonies pernešimo funkcijos dėl acidozės ar anglies monoksido poveikio, dėl didesnio kraujo kiekio, dėl plaučių patologijų, kurioms būdingi kapiliarų susiaurėjimai arba užsikimšimai, dėl eritrocitų patologijų ar policitemijos, kai būna klampesnis kraujas. Yra nustatyta tiesioginė koreliacija tarp žemos antioksidantų koncentracijos plaučiuose ir išsiplėtusio dešiniojo skilvelio svorio.

Plautinė hipertenzija neretai pasireiškia aukštikalnėse auginamiems paukščiams (pirmą kartą sindromas buvo aprašytas būtent kalnuotoje Bolivijoje) dėl hipoksijos, kuri yra nulemta policitemijos ir padidėjusio kraujo klampumo. Aukštikalnėse auginamus broilerius, kuriems reikia didelio deguonis kiekio dėl intensyvios medžiagų apykaitos, dažniausiai užklumpa pirminė (spontaninė) plaučių hipertenzija, išsivysčiusi dėl plaučių kapiliarų funkcijos nepakankamumo.

Plautinė hipertenzija dažnai išsivysto dėl natrio toksikozės, rečiau dėl plaučių patologijos. Stresas, patirtas dėl šalčio (net jei ir trumpalaikio) per pirmas 3 viščiukų gyvenimo savaites, gali lemti žymų PHS atvejų padidėjimą broilerių pulke. Ascitas gali vystytis dėl kepenų funkcijos sutrikimo, pavyzdžiui, broileriams kepenų pažeidimą gali sukelti aflatoksinai arba augaliniai toksinai pašaruose, amiloidozė, anaerobas Clostridium perfringens yra obstrukcinio cholangiohepatito priežastis.

Klinikiniai požymiai. Daugiausia gaišta vyresni nei 5 savaičių sparnuočiai, nors retkarčiais PHS gali pasireikšti ir jauniems viščiukams, dažniausiai dėl apsinuodijimo natriu ar dėl plaučių patologijos (pvz., aspergiliozės). Kol nepasireiškia dešiniosios širdies pusės nepakankamumas ir nesivysto ascitas, ligos klinikinių požymių nematyti. Pasireiškus širdies nepakankamumui, ascitui, per klinikinį tyrimą broileriams nustatoma cianozė, pilvo srities oda būna raudona, periferinės kraujagyslės išsiplėtusios.

Greitas augimas yra vienas iš svarbiausių PHS predisponuojančių veiksnių, tačiau sergantys broileriai gali būti ir mažesni nei kiti pulko paukščiai, nes dėl širdies nepakankamumo augimas sustoja. Liga dažniau diagnozuojama didesnio svorio broileriams, dažniau patinams. Dėl išsivysčiusio ascito broileriai dažniau kvėpuoja, blogiau toleruoja fizinį krūvį.

Nugaišę dėl PHS paukščiai dažnai randami gulintys ant nugaros. Jie gali nugaišti ir staiga, nespėjus pasireikšti ligos požymiams. Ne visiems nuo PHS nugaišusiems broileriams yra diagnozuojamas ascitas – jis gali nespėti išsivystyti.

Patomorfologiniai pokyčiai ir diagnozavimas. Dauguma pokyčių yra antriniai, išsivystę dėl širdies nepakankamumo. Atliekant skrodimą pilvo ertmėje randama įvairaus kiekio gelsvai (šiaudų spalvos) skaidraus skysčio su fibrino krešuliais. Kepenys hiperemiškos, pabrinkusios arba standžios, jų paviršiuje matyti prisitvirtinusio fibrino. Kai kuriais ligos atvejais kepenyse gali būti mazgelių arba jos būna sumažėjusios, paviršius gali būti pabalęs, po kepenų kapsule išryškėja edema, pati kapsulė sustorėjusi arba tarp kapsulės ir pilvaplėvės randama įvairaus dydžio pūslelių. Dažnai nustatomas hidroperikardas, kai kuriais atvejais diagnozuojamas sąauginis perikarditas, jei ligą komplikuoja antrinė bakterinė infekcija. Nustatomas dešiniojo skilvelio išsiplėtimas ir įvairaus laipsnio miokardo hipertrofija. Dešinysis prieširdis ir tuščioji vena yra išsiplėtę. Kairysis širdies skilvelis retkarčiais gali būti suplonėjęs. Atrioventrikuliniai vožtuvai sustorėję, su mazgeliais, šie endokardiozės požymiai dažnesni dviburiame vožtuve. Matyti stipri plaučių hiperemija ir edema.

PHS būdingi mikroskopiniai pokyčiai yra nustatomi širdyje, kepenyse, plaučiuose ir inkstuose. Miokarde randama degeneracija, edema, kraujosruvų, tarp kardiomiocitų – padidėjęs jungiamojo audinio kiekis, išryškėja heterofilų infiltracija, kartais diagnozuojama miokardo kalcinozė. Kepenyse matyti hepatocitų nekrozė, kepenų sinusoidų išsiplėtimas, kapsulės fibrozė, randama limfocitų ir heterofilų sankaupų. Plaučiuose hiperemija ir edema, kraujosruvos, bronchų srityje – lygiųjų raumenų hipertrofija, plaučiuose nustatomi kremzlinio ir kaulinio audinio židinėliai. Inkstuose matyti glomerulų hiperemija, bazinės membranos sustorėjimas, limfocitų židinėlių.

Susirgimo kontrolė. Siekiant sumažinti PHS atvejų skaičių paukštidėje, tikslinga sumažinti organizmo deguonies poreikį, lėtinant paukščių augimą, koreguojant lesalų sudėtį ar apribojant lesinimą, dėl to sulėtėja lipidų peroksidacija, skatinamas antioksidantų aktyvumas, gerinama plaučių kraujotaka. Ypač pirmosiomis broilerių gyvenimo savaitėmis svarbu užtikrinti ir kontroliuoti tinkamą patalpų temperatūrą, drėgnį ir oro judėjimą paukštidėje, siekiant išvengti per didelio kūno šilumos netekimo. Net ir trumpalaikis viščiukų „atšaldymas“ pirmosiomis gyvenimo savaitėmis gali lemti PHS atsiradimą.

Svarbu, kad paukštidėje broileriai nesirgtų plaučių ar kepenų ligomis, nepasireikštų natrio toksikozė (galima sumažinti druskos pašaruose kiekį). Papildomai į pašarus pridedant seleno, vitaminų C ir E, L-arginino ar kofermento Q10 ar, panaudojant diuretiką furozemidą, galima sumažinti PHS atvejų skaičių paukščių pulke (Biswas A., 2019). Kad PHS pasireikštų rečiau, vykdoma ir paukščių genetinė selekcija.

Broilerių staigaus gaišimo sindromas

Staigaus gaišimo sindromas (SGS, angl. Sudden death syndrome) yra diagnozuojamas daugelyje pasaulio šalių, kuriose broileriai auginami intensyviai. Šis sindromas pasireiškia kliniškai sveikiems, greitai augantiems broileriams, daugiausia (apie 60–80 proc.) patinams. Broileriai gaišta staiga, jiems pasireiškia konvulsijos, daug paukščių apsiverčia ant nugaros ir staiga nugaišta. Ši patologija reta paukštynuose, kuriuose paukščiai lesinami mažiau energijos turinčiais lesalais.

Etiologija ir patogenezė. Staigaus gaišimo sindromo priežastis ir patogenezė nėra aiški, manoma, kad tai medžiagų apykaitos liga, susijusi su angliavandenių apykaita, pieno rūgšties acidoze, ląstelių membranos vientisumo netekimu ir viduląsteliniu elektrolitų disbalansu. Susirgimas siejamas su staigia širdies aritmija, nes šiuolaikinius greitai augančius broilerius gali ištikti širdies aritmijos. Šią broilerių patologiją ypač sukelia stresas, kuris lemia mirtį dėl skilvelių virpėjimo.

Manoma, kad ligą gali lemti genetiniai, mitybiniai ar aplinkos veiksniai. Intensyviai auginamų broilerių pulkuose susirgti gali iki 4 proc. sparnuočių. Nustatyta, kad pulkuose, kuriuose paukščiai lesinami pašarais, kurių raciono pagrindą sudaro kviečiai, SGS yra dažnesnis, palyginti su paukščiais, lesintais daug kukurūzų turinčiais pašarais. Taip pat pastebėta, kad liga rečiau diagnozuojama sparnuočiams, lesintiems sojų turinčiais lesalais.

Per didelis paukščių tankis paukštidėje taip pat gali turėti įtakos padidėjusiam SGS atvejų skaičiui. Susirgimo tikimybė sumažėja, jei broilerių augimo greitis sulėtinamas, ypač pirmas 3 gyvenimo savaites.

Klinikiniai požymiai. Atrodantys kaip sveiki, gerai lesantys, aktyvūs broileriai staiga nugaišta. Paukščiai ištempia kaklą, žiopteli ar suciepsi, trumpą laiką plakasi sparnais, judina kojas ir greitai nugaišta. Dažniausiai nugaišę broileriai randami gulintys ištiestomis kojomis ant nugaros, rečiau – ant šono ar krūtinės.

SGS gali pasireikšti labai jauniems, vienos savaitės amžiaus sparnuočiams, nors dažniausiai gaišta 2–4 savaičių amžiaus broileriai. Jeigu lesinami ribotai, jie gali gaišti ir vėliau, 5–8 savaičių. Paukščių gaištamumas per ligos piką keletą dienų gali siekti 0,25–0,5 proc. kasdien. Atlikus nuo staigaus gaišimo sindromo mirusių broilerių kraujo serumo tyrimą nustatomas padidėjęs laktato dehidrogenazės, kreatinino fosfokinazės aktyvumas. Kai kuriais atvejais SGS gali būti painiojamas su plautinės hipertenzijos sindromu.

Patomorfologiniai pokyčiai ir diagnozavimas. Gerai įmitę broileriai kartais randami staiga nugaišę ir gulintys ant nugaros. Nugaišusių paukščių gūžys būna tuščias ar iš dalies pilnas, o pilvas išsipūtęs, nes broilerių pilvo ertmėje gausu riebalinio audinio, be to, skrandis ir žarnynas pripildyti turinio. Inkstuose, kepenyse gali būti smulkių kraujosruvų. Širdies prieširdžiai pripildyti kraujo, o skilveliai susitraukę, tušti, miokardo hipertrofijos požymių nenustatoma. Plaučiai hiperemiški, edemiški. Raumenys margi, perpildyti kraujo. Matyti skydliaukės, užkrūčio liaukos ir blužnies hiperemija. Kepenys padidėjusios, šviesios, trapios, tulžies pūslė tuščia arba joje nedaug tulžies, kadangi paukščiai turėjo gerą apetitą iki pat gaišimo. Histologiškai širdyje nustatoma miokardo degeneracija, limfoidinių ląstelių ir heterofilų infiltracija, aiškūs mikroskopiniai pokyčiai kardiomiocituose ir subendokardinio sluoksnio Purkinje ląstelėse.

Preliminari staigaus broilerių gaišimo sindromo diagnozė nustatoma remiantis anamneze, klinikiniais simptomais, nenustačius tipingų patologinių anatominių pokyčių per skrodimą ir histologiškai radus pokyčių širdyje (raumeninių ląstelių citoplazmoje aptinkama vakuolių, matyti citoplazmos eozinofilija, branduolių piknozė). SGS turėtų būti įtariamas staiga nugaišusiems, gero įmitimo, sveikai atrodantiems broileriams, kurių virškinamasis traktas pripildytas turinio, širdies skilveliai susitraukę, prieširdžiai išsiplėtę ir pripildyti kraujo, o plaučiuose – hiperemija ir edema.

Paukštidėje broileriai dažniausiai randami negyvi gulintys ant nugaros. Tokia kūno padėtis yra retesnė broilerių, kurie nugaišo dėl kitų priežasčių, išskyrus širdies tamponadą, asfiksiją ar plautinės hipertenzijos sindromą. Staigios broilerių mirties priežastis gali būti kalio trūkumas, aukšta aplinkos temperatūra ir kartu pasireiškusi hipofosfatemija arba ūmi hipokalcemija.

Ligos kontrolė. Norint sumažinti nuostolius, patiriamus dėl SGS, tikslinga sulėtinti broilerių auginimą, ypač pirmas tris viščiukų gyvenimo savaites. Tai galima pasiekti apribojant lesinimą ar koreguojant šėrimą, sumažinant energijos ir baltymų kiekį racione, reguliuojant apšvietimą (sumažinant šviesos valandų skaičių per dieną).