Išplėtusi vasarinių rapsų auginimą, Lietuva turėtų visas sąlygas padidinti rapsų sėklų eksportą bent 25–30 procentų. Vasarinių rapsų pasėlių išplėtimas duotų akstiną didėti žemių, kuriose jie auginami, našumui ir sukultūrinimo lygiui kelti, nes pelningiems augalams ūkininkai lėšų negailėtų – dirvas ir pakalkintų, ir patręštų.

Lietuvoje daugiausia pasėjama žieminių kviečių (iki 600 tūkst. ha), žieminių rapsų (apie 260 tūkst. ha) ir vasarinių kviečių (apie 250 tūkst. ha). Šių augalų rūšių prekinės produkcijos didžioji dalis yra skirta eksportui. Pradedant 2013– 2015 m., pastebimai padidėjo rapsų sėklų paklausa pasaulio rinkose. Taip atsitiko dėl to, kad buvo įrodyta, jog rapsų aliejaus maistinė kokybė beveik prilygsta alyvuogių aliejui, o jų išspaudos ir rupiniai niekuo nenusileidžia sojų išspaudoms ar rupiniams, kurių kainos pasaulio rinkose yra gerokai aukštesnės.

Maisto pramonės mokslininkai pasaulyje ir Lietuvoje jau baigia sukurti dirbtinės mėsos ar kitų maistui skirtų produktų gamybos technologijas iš augalų žaliavų, kurių sudėtyje yra rapsų ir sojų. Todėl reikia tikėti, kad šių rūšių augalai dar ilgai bus paklausūs tarptautinėse rinkose.

Vieni niekada nesėjo, o kiti jau baigia pamiršti

Padidinti vasarinių rapsų pasėlių plotus nelengva, nes visos dirvos, kurių našumas viršija 40 boniteto balų ir kuriose galima išauginti 2,5–4 t/ha sėklų derlių, jau užimtos žieminių ir vasarinių kviečių, žieminių rapsų, maistinių ir pašarinių pupų ir iš dalies žirnių. Be to, sertifikuotų sėklų ruošėjai būtent šiose dirvose augina (daugina) elitines sėklas. Taigi, aukštesnio kaip 40–45 boniteto balų žemės paskirtos pelningesniems augalams.

Reikia pripažinti, kad nemaža dalis jaunų ir didesnė dalis vyresnių ūkininkų neturi praktinės vasarinių rapsų auginimo patirties: vieni niekada jų nesėjo, o kiti jau spėjo pamiršti. Yra daug žemdirbių, kurie vasarinių rapsų nesėja jau apie 10–15 metų, yra ūkių, kuriuose be jokių pertraukų vasariniai rapsai auginami ilgiau kaip 25 metus.

Vasariniai rapsai grįžta į pelningų augalų sąrašą

Vasarinius rapsus siūloma sėti ir žemesnio negu vidutinis našumo dirvožemiuose. Juose kai kurie ūkiai ir dabar sėja ir žieminius, ir vasarinius rapsus, ir net žieminius kviečius. Mūsų skaičiavimais, ir šiose dirvose dar galima kasmet pasėti 75–100 tūkst. ha vasarinių rapsų, pakeičiant jais dalį žemesnio pelningumo vasarinių ir žieminių miglinių javų. Jei šiose dirvose auginsime vasarinius miežius, kvietrugius ar jų žiemines formas, tai turime realią galimybę pasiekti 200– 300 Eur/ha pelną, o vasarinių rapsų pelningumas siektų 300–800 Eur/ha. Be to, vasariniai rapsai yra geresni javų priešsėliai ir labiau gerina dirvožemių savybes.

Kai kurie ūkininkai 2020 m. vasarą vidutinio našumo (35–42 balų) dirvožemiuose sugebėjo pasiekti 3–4 t/ha vasarinių rapsų sėklų derlingumo ribą.Tokio derliaus vertė sudarė net 1 800– 2 400 Eur/ha. Nors visos šalies mastu tais metais vidutiniai vasarinių rapsų sėklų derlingumo dydžiai dažniausiai buvo 2–3,5 t/ha, nelygu konkretaus lauko dirvožemių savybės ir kitos sąlygos. Tokio lygio vasarinių rapsų derlingumo dydžių vertė, esant dabartinėms supirkimo kainoms, yra 1,2–2,1 tūkst. eurų iš hektaro.

Ūkininkai pradeda suprasti, kad vasariniai rapsai grįžta į pelningų augalų sąrašą. Tikime ir mes, kad dėmesys vasariniams rapsams kasmet didės. Antai, per praėjusius 10–15 metų pagrindinių komercinių augalų (žieminių ir vasarinių kviečių, žieminių rapsų, pupinių augalų) derliai išaugo apie 50 proc., o vasarinių rapsų vidutinis derlingumas net nežymiai mažėjo.

Šio reiškinio priežastis visiems žinoma – buvo uždrausti kai kurie pesticidai, skirti augalų apsaugai ir kurie buvo labai reikalingi vasarinių rapsų pasėliuose kovai su spragėmis, žiedinukais ir kitais žaladariais. Dauguma agrotechninių (susijusių su dirvos dirbimu) priemonių, skirtų mažinti ligų, kenkėjų ir piktžolių plitimą, taip pat buvo paskelbti už „privalomų“ rekomendacijų ribų.

Vasarinių rapsų pasėlių plotų mažėjimui didelę įtaką darė ir išaugęs ūkininkų dėmesys pupiniams augalams. Vietoje vasarinių rapsų stipriai išaugo žieminių rapsų pasėlių plotai ir dabartinis bendras rapsų sėklų derlius ne tik nesumažėjo, bet dar ir padidėjo.

2020–2021 metų derliaus rapsų sėklų supirkimo kainos šoktelėjo ir jau pasiekė 600–650 Eur/t ribą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad tokia rapsų sėklų supirkimo kaina ir 1,8–2,5 t/ha jų derliaus dydis leidžia gauti apie 1,1–1,8 tūkst. Eur/t įplaukų, kurios kompensuoja išaugusias trąšų, pesticidų ir kitų medžiagų, naudojamų auginant rapsus, kainas.

Tokio dydžio įplaukas, kokias gauname augindami vasarinius rapsus žemo našumo žemėse, galima gauti išauginus 5,2–7,2 t/ha aukštos kokybės kviečių grūdų arba apie 9–10 t/ha žieminių rugių, arba 7–8 t/ha avižų, arba 6–6,5 t/ ha miežių ar kvietrugių. Be to, vasarinių rapsų priešsėlinė vertė yra gerokai didesnė negu visų miglinių javų.

Idealiai tinka po žolynų ir kukurūzų

Dabar vasariniai rapsai dažniausiai sėjami arba po neperžiemojusių žieminių rapsų, arba žemo ir žemesnio negu vidutinio našumo dirvožemiuose, kuriuose nesugebame išauginti aukštesnio negu 3–3,5 t/ha miglinių javų vidutinio grūdų derlingumo. Auginant vasarinius javus tokio našumo dirvose, žemių našumas ne tik nedidėja, bet kartais dar mažėja.

Jau minėta, kad vasariniai rapsai yra geriausi velėnų ar masyvių ražienų (kukurūzų) ir ilgamečių žolynų (pievų ir ganyklų) biologiniai ardytojai. Rudenį žolynus gerai sulėkščiuojame, o pavasarį sėjame vasarinius rapsus, o kitais metais – vėl žoles. Tačiau vis dėlto galime padaryti išvadą, kad aukštų rapsų sėklų supirkimo kainų atveju vasarinių rapsų auginimas, net ir labai žemo našumo dirvožemiuose, gali būti pelningas verslas.

Šį mūsų teiginį patvirtina ir prieš 10–15 metų darytų bandymų duomenys LŽI Vėžaičių ir Vokės filialuose, Perlojos bandymų stotyje. Net prikuliant tik 1,5 t/ha rapsų sėklų, kurių vertė 930 Eur, sukuriamos sąlygos ūkininkauti pelningai, nes vasarinių rapsų auginimo pagal tausojančias ar ekstensyvias technologijas sąnaudos sudaro iki 550–650 Eur/ ha. Pridėjus 250 Eur/ha dirvų kalkinimo sąnaudas, išeina 800–900 Eur/ha. Vasariniai rapsai vidutinio arba aukšto našumo dirvožemiuose nėra žieminių rapsų konkurentai, kurių vidutinis derlingumas šiuose dirvožemiuose būna 1–2 t/ha didesnis už vasarinių.

Be to, žieminiai rapsai yra daug geresnis žieminių kviečių priešsėlis, nes 3–5 savaitėmis anksčiau subręsta ir dar dirvožemyje palieka 2–3 t/ha daugiau augalų sausųjų medžiagų liekanų negu vasariniai rapsai. Dėl to vasariniai rapsai daugeliu atvejų sėjami į dirvožemius, kurių našumas žemesnis negu vidutinis (32–35 boniteto balai).

Atskirais atvejais (po kalkinimo) vasariniai rapsai sėjami ir į žemo (28–32 balų) našumo žemes ir čia prikuliama iki 1,5–2 t/ha. Dėl to vasarinių rapsų auginimas žemo ar žemesnio negu vidutinis našumo žemėse gali tapti vienu iš pelningiausių augalininkystės versle.

Vasarinių rapsų vieta sėjomainos schemoje

Vasariniai rapsai gerai auga po daugelio augalų, jei tik tinkamai parinkta ir paruošta dirva. Tačiau daugelis rapsų tyrinėtojų nurodo, kad geriausi priešsėliai yra užimti pūdymai, žieminiai ir vasariniai javai, kukurūzai grūdams, daugiametės ir vienmetės miglinės žolės.

Vasariniai rapsai gerai auga ir dera po suartų ilgamečių žolynų. Taip būna, kai norime atnaujinti pievas ar ganyklas, kurias kas 10–15 metų reikia suarti ir vėl pasėti žoles. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, didžiausi vasarinių rapsų derliai gaunami auginant juos po kukurūzų, bulvių, miglinių javų ir ilgamečių žolynų. Mažiau tinkama yra vasarinių rapsų kaita su linais, nes turi bendrų kenkėjų – spragių (Phyllotreta), su dobilais – dėl baltojo puvinio plitimo (Sclerotinia Sclerotiorum), taip pat su cukriniais runkeliais – dėl nematodų plitimo.

Siūlome susieti vasarinių rapsų auginimą vienoje sėjomainos schemoje su kukurūzais, nes abiejų rūšių augalams reikia panašaus dirvožemio ir klimato savybių. Antai, renkantis kukurūzams ir vasariniams rapsams auginti dirvožemį, būtina žinoti, kad šių augalų šaknys kvėpuodamos sunaudoja daugiau deguonies negu kiti augalai. Kukurūzų šaknys (skaičiuojant masės vienetui) sunaudoja net 1,35–1,5 karto daugiau deguonies negu kviečių ar kvietrugių šaknys. Nustatyta: jei kukurūzų šaknų zonoje esančiame ore deguonies koncentracija sumažėja iki 10 proc., jų veikla sulėtėja du kartus, o sumažėjus iki 5 proc., šaknų funkcija sustoja.

Dėl to kukurūzams, kaip ir vasariniams rapsams, geriausiai tinka purūs, gerai aeruojami dirvožemiai. Be to, kukurūzai jautrūs dirvų sutankinimui (suslėgimui) ir didesniam drėgmės pertekliui jose. Per rūgščių dirvų kalkinimas stipriai didina ir rapsų, ir kukurūzų derlingumą. Matome, kad vasariniams rapsams ir kukurūzams, skirtiems grūdams, auginti dirvožemių savybės turėtų būti labiau panašios negu skirtingos. Tad kodėl jų nesutelkus į vieną sėjomainos schemą?

Ilgamečių bandymų rezultatai ir sukaupta patirtis rodo, kad vasariniai rapsai sugeba geriau už daugumą kitų augalų rūšių mineralizuoti po kukurūzų grūdams nukūlimo likusias augalų atliekas, kurių būna apie 7–10 t/ha. Kaip jau minėta, kukurūzai yra geriausių vasarinių rapsų priešsėlių sąraše. Po žieminių javų sėjamiems tarpiniams pasėliams vertėtų pasirinkti gerai žinomą garstyčių ir ridikų sėklų mišinį. Tarpiniams pasėliams po vasarinių rapsų sėklų mišinį sudarome iš žirnių (100 kg/ha), avižų (100 kg/ha) ir vasarinių rapsų pabirų.

Pagal šią sėjomainos schemą vasariniai rapsai ir kukurūzai užims po 33,3 proc., o kitos augalų rūšys – po 16,6 procento. Kalkėms ir kalkinimo darbams skiriame 250 eurų hektarui. Kalkinimo normos dydis priklausys nuo kalkinės medžiagos kainos. Vienos sėjomainos rotacijai reikės ne mažiau kaip 3 t/ha kalkakmenio, tai dirvožemių reakciją padidins vienu pH vienetu, o dirvožemio našumą – 5,5–7,5 boniteto balo. Tai būtų esminis dirvožemių našumo padidėjimas. Kalkinimo darbų rentabilumas turėtų viršyti 50 procentų.

Kokios rūšies žieminius javus rinktis, lems dirvožemio reakcija ir jo našumo lygis prieš sėją. Tačiau po pirmosios sėjomainos rotacijos, dirvų reakcijos ir našumo lygiai tikriausiai dar bus per žemi žieminiams kviečiams auginti. Tada geriau pasirinkti žieminius kvietrugius. Tačiau jei dirvožemio reakcija bus žemesnė negu pH 5,0, geriau sėti žieminius rugius.

Registruotų veislių gausa leidžia rinktis

Lietuvoje daug registruotų vasarinių rapsų veislių. Nuo 2015 m. tarp naujai sukurtų veislių daugėja hibridinių. Atsakingos tarnybos skiria didelį dėmesį naujų veislių atrankai, dėl to galima teigti, kad aukšto produktyvumo ir gerų savybių veislių Lietuvoje yra daug ir turime iš ko pasirinkti. Pateiksime tik dviejų bandymuose puikiai pasirodžiusių veislių aprašus: linijinės selekcijos Fenja ir hibridinės Lagonda H.

Fenja – vasarinių rapsų veislė, sukurta Vokietijoje. Ūkinio vertingumo nustatymo tyrimai atlikti 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,22 t/ ha sėklų derlius. Šios veislės potencinės galimybės tikrai didelės, tai rodo 2009 m. Kauno AVT stotyje išaugintas net 5,72 t/ ha derlius. Sėklos stambios – 1 000 vidutinis svoris 3,93 g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose nustatyta 49,3 proc. riebalų ir 24,8 proc. baltymų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose Fenja priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui. Augalų vidutinis aukštis – 124 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,2 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais. Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 106 dienoms po jų sudygimo, taip pat kaip ir standartinių veislių rapsai.

Lagonda H – Lietuvoje registruota 2018 m., sukurta „Rapool“ selekcininkų. Vidutinio vėlyvumo, labai derlinga, Lietuvos augalų veislių tyrimo stočių 2016–2017 m. vidutiniais duomenimis, derlingumas buvo 112 proc., palyginti su standartu. Estijos veislių tyrimuose 2016–2017 m. derlingumas buvo 116 proc., palyginti su standartu. Sėklos vidutinio stambumo, 1 000 sėklų vidutinis svoris 4,4 g. Aliejinga, vidutinis riebalų kiekis sėklose 46 proc. Augalai vidutinio aukščio. Labai atspari išgulimui (7,7 balo) ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų (8,6 balo). Sparčiai vystosi ankstyvaisiais augimo tarpsniais.

Tręšimą planuoti reikia atsižvelgus į dirvožemio našumą

Vasariniai rapsai priklauso gausiai tręšiamų kultūrinių augalų grupei. Tačiau ekonomiškai nuostolinga, o ekologiškai net ir žalinga žemo našumo lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, kuriuose mažoka humuso, siekiant didesnio derlingumo tręšti pasėlius didelėmis trąšų normomis.

Todėl vasariniams rapsams žemo našumo dirvose (28–32 balų) reikėtų berti ne daugiau kaip 100–120 kg/ha azoto ir kalio bei 50–70 kg/ha fosforo ir tikėtis 1,5–2 t/ha sėklų derliaus. Tokio pasėlio derlingumo dydis labai priklauso nuo klimato sąlygų pavasarį ir vasarą. Po birželio mėnesio sausrų džiugins ir 1,5–2 t/ ha derlius, o esant ypač palankioms orų sąlygoms, bus nemaža tikimybė prikulti 2,5 t/ha rapsų sėklų.

Maistinių mineralinių elementų augaluose reutilizacija

• Judrieji elementai azotas (N), fosforas (P), kalis (K), magnis (Mg), varis (Cu) ir manganas (Mn) augaluose iš baigusių augti lapų ar kitų organų gali būti pernešami į jaunas augančias augalo dalis. Toks reiškinys vadinamas reutilizacija.
• Judrieji elementai kalcis (Ca), siera (S), boras (B), molibdenas (Mo), geležis (Fe) ir cinkas (Zn) yra mažai arba visai nejudrūs, nepernešami į kitas augalo dalis. Šie elementai priskiriami nereutilizuojamiems.
• Kai augalui trūksta N, P, K, Mg, Cu ir Mn, pirmieji jų trūkumo požymiai pasireiškia apatiniuose lapuose.
• Kai augalui trūksta Ca, S, B, Mo, Fe ir Zn, pirmieji jų trūkumo požymiai pasireiškia viršūniniuose lapuose ir organuose.

Vasarinių rapsų tręšimo normos nustatomos arba pagal modernių technologijų algoritmus arba paprastu balansiniu metodu, remiantis derlingumų prognozėmis ir mineralinių elementų poreikiu derliui išauginti.

***

Nuo 2020 m. rapsų sėklų supirkimo kainos pradėjo didėti ir 2021 m. rudenį buvo net 60–66 proc. didesnės negu 2020-ųjų rudenį. Dėl to išaugo ir dėmesys šios rūšies augalams, net juos pasėjus žemo (28– 32 balų) našumo dirvose ir prikuliant 1,5–2 t/ha sėklų. Šiuo atveju derliaus vertė siekia 900–1 200 Eur/ha, o jų savikaina, įskaitant ir dirvų kalkinimą, siekia 800–900 Eur/t. Pridėjus subsidijas, vasarinių rapsų auginimas mažo našumo dirvose tampa pelningas.

Tokių žemo našumo dirvų, kurios pakalkintos tampa tinkamos vasariniams rapsams, turime apie 0,6 mln. hektarų. Laikantis sėjomainų reikalavimų, rezerve turime apie 100–120 tūkst. ha žemo našumo dirvų kasmetinei vasarinių rapsų sėjai.