Kartais apskaitos klaidų atsiranda netyčia, o kartais – dėl aplaidumo. Kad ir kokia būtų klaidos atsiradimo priežastis, apskaitoje ją būtinai reikia ištaisyti.

Surastos klaidos turi būti pataisytos finansinėse ataskaitose ir mokesčiams pateiktose deklaracijose.

Klaidų taisymą finansinėse ataskaitose reglamentuoja 7-asis verslo apskaitos standartas (VAS) „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“. Pagal šį standartą apskaitos klaida yra ta, kuri atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netinkamo apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo ar dėl apsirikimo.

Klaida gali būti esminė ir neesminė, kitaip tariant, reikšminga ir nereikšminga. Ji gali būti padaryta per ataskaitinį laikotarpį ir tuo metu pastebėta arba pastebėtos praėjusių laikotarpių klaidos, t. y. kai finansinės ataskaitos jau yra patvirtintos. Atsižvelgiant į tai, ar klaida esminė ir kada ji padaryta, skirsis jos taisymo būdas.

Pirmiausia reikia nustatyti, ar klaida (o jeigu jų daugiau, tuomet klaidų suma) yra reikšminga ar ne. Pagal 1-ąjį VAS „Finansinė atskaitomybė“ informacija laikoma reikšminga, jei jos nepateikimas arba neteisingas pateikimas iškreipia finansinių ataskaitų duomenis ir gali paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamus sprendimus. Niekur nėra nurodyti tikslūs reikšmingos informacijos atskyrimo kriterijai. Tačiau 1-ame VAS rašoma, kad kai kuriuose šaltiniuose pateikiama nuomonė, jog suma, didesnė už straipsnio sumą daugiau kaip 5 proc., gali būti reikšminga. Taip pat pabrėžiama, kad toks požiūris nėra taisyklė ir įmonės pačios turi nustatyti, pasirinkti savo reikšmingumo kriterijus, patvirtindamos juos apskaitos politikoje.

Pavyzdys. Įmonė yra nusistačiusi, kad klaida (arba visų klaidų suma) laikoma esmine (informacija reikšminga), jei ji viršija 1 proc. nuo pardavimų pajamų sumos Pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tarkime, kad 2019 m. pardavimo pajamos buvo 100 000 Eur, tai klaida ar klaidų suma bus laikoma reikšminga, jei viršys 1 000 eurų. Įmonė 2021 m. pastebėjo, kad 2019 m. į apskaitą neįtraukė dviejų pirkimo sąskaitų už 400 ir 350 Eur. Jos nesiekia reikšmingos 1 000 Eur sumos, dėl to laikomos neesminėmis. Klaidos ištaisomos tada, kai nustatomos, t. y. 2021 m. finansinėse ataskaitose.

Ataskaitinio laikotarpio klaidų taisymas

Ataskaitinio laikotarpio klaidas, kai dar nesudarytos finansinės ataskaitos, reikia pataisyti iki paskutinės laikotarpio dienos.

Pavyzdys. 2022 m. vasarį pastebėta, kad į apskaitą neįtraukta atsargų pirkimo sąskaita, kuri buvo išrašyta 2021 m. birželį. Kadangi ataskaitinis laikotarpis nesibaigęs (dar nesudarytos finansinės ataskaitos), klaida taisoma įtraukiant sumą į 2021 m. apskaitos duomenis, registruojant papildomais įrašais tose pačiose buhalterinėse sąskaitose, kuriose ir buvo padaryta.

Praėjusio laikotarpio klaidų taisymas

Po metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusios klaidos taisomos retrospektyviniu arba perspektyviniu būdu, atsižvelgiant į neteisingai užregistruotų sumų reikšmingumą. Jei klaidos suma įmonei reikšminga (klaida esminė), ji taisoma retrospektyviniu būdu. O jeigu klaidos suma nereikšminga, ji laikoma neesmine ir taisoma perspektyviniu būdu.Taigi, patvirtinus finansines ataskaitas, rastos reikšmingos (esminės) klaidos taisomos retrospektyviniu būdu, keitimai ir taisymai daromi ne tik ataskaitinį laikotarpį ir būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais, bet taisoma ir lyginamoji finansinių ataskaitų informacija. Taisant retrospektyviniu būdu, koreguojamas ataskaitinio laikotarpio pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis ir tie turto, įsipareigojimų ar nuosavo kapitalo sąskaitų likučiai, kuriems padaryta klaida turėjo įtakos. Koregavimai atliekami ataskaitinį laikotarpį. Patvirtintos ankstesnių laikotarpių finansinės ataskaitos netikslinamos. Informacija apie esminių klaidų taisymą finansinių ataskaitų lyginamojoje informacijoje turėtų būti pateikiama aiškinamajame rašte. Jei retrospektyvinio būdo taikyti neįmanoma, taikomas perspektyvinis būdas.

Pavyzdys. Buhalterė, 2021 m. perėmusi tvarkyti įmonės apskaitą, pastebėjo, kad 2019 m. į apskaitą buvo neteisingai įtraukta įsigyto sunkvežimio vertė ir yra neteisinga lizingo likučio suma. Klaidų sumos yra reikšmingos, dėl to klaidos taisomos retrospektyviniu būdu 2021 m. apskaitoje, atliekant šiuos įrašus:

D 12 – Materialusis turtas

K 342 – Ankstesnių metų esminių klaidų taisymo pelnas (nuostoliai)

D 342 – Ankstesnių metų esminių klaidų taisymo pelnas (nuostoliai)

K 4 – Įsipareigojimai (Lizingas)

Taisant ankstesnių metų klaidą, perskaičiuojamas tų metų pelno mokestis, kuris padidėjo:

D 342 – Ankstesnių metų esminių klaidų taisymo pelnas (nuostoliai)

K 4470 – Pelno mokesčio įsipareigojimai

Jei pagal paskutinį pavyzdį rastas klaidas įmonė pripažintų kaip neesmines (nereikšmingas), klaidų taisymas būtų registruojamas einamojo ataskaitinio laikotarpio apskaitoje ir parodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose perspektyviniu būdu. Taisymai būtų registruojami apskaitoje kaip ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos pagal pasirinktą apskaitos politiką, t. y. įmonė apskaitoje registruotų koreguojančius įrašus atitinkamose sąskaitose, kuriose buvo padaryta klaida. 2021 m. apskaitoje atliekami šie įrašai:

a) D 12 – Materialusis turtas K 6 – Sąnaudos

b) D 6 – Sąnaudos K 4 – Įsipareigojimai (Lizingas)

c) D 6 – Sąnaudos K 4 – Įsipareigojimai (Mokėtinas pelno mokestis)

Klaidų taisymas deklaracijose

Kai klaidos pataisomos finansinėse ataskaitose, jas taip pat reikia pataisyti ir VMI pateiktose mokesčių deklaracijose.

Pelno mokesčio deklaracijoje klaidos taisomos, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu (perspektyviniu ar retrospektyviniu) įmonė taisė klaidas finansinėse ataskaitose. Jei dėl praėjusio mokestinio laikotarpio klaidų įmonės Pelno mokesčio deklaracijoje buvo neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis, įmonė turi pateikti patikslintą praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją (arba deklaracijas, jei taisomos ne vieną mokestinį laikotarpį pastebėtos klaidos) ir sumokėti pelno mokestį bei delspinigius, jei padidėjo apmokestinamasis pelnas.

Jeigu po PVM deklaracijos pateikimo įmonė PVM mokėtoja pastebėjo padarytas klaidas, dėl kurių buvo sumažinta mokėtina į biudžetą (padidinta grąžintina iš biudžeto) PVM suma, arba klaidas, susijusias su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu į kitas valstybes nares, prekių ir paslaugų įsigijimu iš kitų valstybių narių, arba klaidas, susijusias su importo PVM, kurio sumokėjimą (įskaitymą) kontroliuoja VMI, tai įmonė turi pateikti patikslintą to mokestinio laikotarpio, kurį klaidos buvo padarytos, PVM deklaraciją. Jei pastebėtos kitos klaidos, nei aukščiau išvardintos, tuomet klaidos gali būti ištaisytos to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo, PVM deklaracijoje.