Seimas lapkritį pakeitė Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, kurio nuostatos taikomos ūkio ir viešiesiems subjektams, perkantiems žemės ūkio produkciją apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms ar viešojo maitinimo poreikiams tenkinti ir (arba) ją parduoti. Kas naujo įstatyme, kaip pakeitimai turi būti taikomi praktikoje?

Naująja įstatymo redakcija buvo koreguoti ir keisti straipsniai, susiję su įstatymo taikymo sritimi, sąvokų išaiškinimu, žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipinėmis sąlygomis, atsiskaitymo, produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminais ir kt.

Pavyzdžiui, įstatymo 2 str. patikslintos sąvokos: atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, mokėjimo už žemės ūkio produkciją, pavėluoto mokėjimo, žemės ūkio ir maisto produktų, žemės ūkio produkcijos bei jos pardavėjo. Taip pat apibrėžta pavėluoto mokėjimo palūkanų norma ir kt. Įstatymo 13 str. detalizuotos žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu nesąžiningos žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos ir nesąžininga komercinė praktika.

Sąlygos, kurias būtina aptarti sutartyje

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme įtvirtinta nuostata, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį. Reikšminga tai, kad sutarties šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir jų taikymo.

Pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 str. reikalavimus, žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta (imperatyvi teisės norma):

• žemės ūkio produkcijos pavadinimas, jos priskyrimas ar nepriskyrimas prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, numatomas perkamos– parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis, kokybės reikalavimai, kaina arba jos nustatymo būdas;
• pirkimo ir tiekimo tvarka (pristatymo periodiškumas, būdas, vieta, laikas, pirkėjo priimtos žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė ir, šalims susitarus, išankstinis užsakymas ir (arba) tiekimo grafikas, o parduodant žalią pieną – reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė);
• atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, jos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminai, pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo bei išieškojimo išlaidų kompensavimo sąlygos ir tvarka;
• šalių atsakomybė už žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų nevykdymą;
• šalių rekvizitai.

Sudarant žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjui būtina įsigilinti į jos sąlygas ir atkreipti dėmesį į sutarties reikalavimus, susijusius su parduodamos produkcijos kokybe, jos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminais, taip pat atkreipti dėmesį į šalių atsakomybės sąlygas, jei sutarties šalys nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų. Rekomenduojama į sutarties sąlygas įrašyti ir force majeure (nenumatytas aplinkybes).

Kalbant apie grūdų pardavimą, būtina vadovautis žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 3D-874 „Dėl tipinių grūdų ir (arba) rapsų pirkimo– pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta tipinė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis su tipinėmis sąlygos. Šioje sutartyje numatyta pirkėjo įsipareigojimas nupirkti iš pardavėjo per sutartyje sulygtą laikotarpį pristatytus grūdus; aptariama superkamų grūdų kokybė (svarbu paminėti, kad yra patvirtinti grūdų supirkimo ir tiekimo reikalavimų standartai); tiekimo ir atsiskaitymo tarp sutarties šalių tvarka bei sąlygos.

Kai kalbame apie žemės ūkio produkcijos priskyrimą ar nepriskyrimą prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, vadovaujamės žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3D-640 „Dėl žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarkos aprašo ir rekomendacinio pobūdžio greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sąrašo patvirtinimo.“

Šiame įsakyme numatyta žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų kriterijai bei sąlygos. Žemės ūkio ir maisto produktų pardavėjas ir (ar) šių produktų pirkėjas pateikia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), jai pareikalavus, duomenis, pagrindžiančius žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimą prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų.

Į rekomendacinio pobūdžio greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sąrašą įrašyti:

• naminių gyvūnų mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai;
• žuvis ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai;
• pienas ir pieno produktai;
• paukščių kiaušiniai;
• gyvūninės kilmės maisto produktai;
• gaminiai iš mėsos, žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių;
• gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno;
• miltiniai konditerijos gaminiai;
• šakniavaisiai, gumbavaisiai, valgomosios daržovės, vaisiai, uogos ir švieži grybai.

Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyse atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminas, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, negali būti ilgesnis kaip:

• 30 kalendorinių dienų nuo perkamų greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų gavimo dienos;
• 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos, kuri nepriskirtina prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, gavimo dienos, išskyrus teisės aktuose nurodytą žemės ūkio produkciją, už kurią turi būti atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos arba atsiskaitoma dalimis, kurių bendras atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis kaip 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos, ir patvirtina jos sąrašą.

Įstatyme nustatyti šie įkainojimo terminai :

• žalias pienas – per 8 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
• salykliniai miežiai – per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;
• gyvuliai, grūdai (išskyrus salyklinius miežius), grikiai, soros ir kiti grūdai, rapsų arba rapsukų sėklos, ankštinių, aliejinių augalų ir daugiamečių žolių sėklos, cukriniai runkeliai, žaliaviniai arba mirkyti linai, linų sėmenys, pluoštinės kanapės ir jų sėklos – per 2 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;
• kiti žemės ūkio produktai – kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos.

Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyse numatomos atsiskaitymo sąlygos privalo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. 3D-658 „Dėl Žemės ūkio produkcijos, kuri nepriskirtina prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų ir už kurią turi būti atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos arba atsiskaitoma dalimis, kurių bendras atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis kaip 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos, atrinkimo tvarkos aprašo ir šios produkcijos sąrašo patvirtinimo“ yra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos atrenkama žemės ūkio produkcija, už kurią turi būti atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos arba atsiskaitoma dalimis, kurių bendras atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis kaip 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos.

Kriterijai, pagal kuriuos atrenkama žemės ūkio produkcija:

• gyvūnai, kurie sudaro gyvulininkystės ir (ar) paukštininkystės maisto produktų gamybos ir (ar) vartojimo pagrindą;
• žemės ūkio ir maisto produktai, kurių gamybai kaip pagrindinė žaliava naudojamas žalias pienas ir jo produktai, gyvulių ir paukščių mėsa, subproduktai, kraujas, paukščių kiaušiniai;
• gaminiai iš žuvų, išskyrus žuvų konservus;
• pieno produktai, kurių sudėtyje nėra kakavos arba iš kakavos visai pašalinti riebalai sudaro mažiau kaip 5 proc. masės;
• javų produktai, atitinkantys kokybinius reikalavimus, nurodytus Maistui skirtų grūdų techniniame reglamente ir nacionaliniuose standartuose, ir kurie nėra paruošti vartoti maisto produktai;
• augalai ir jų šalutiniai produktai, skirti pašarinių produktų ir pluošto gamybai;
• augaliniai produktai, skirti aliejinių, baltyminių ir pašarinių augalų dauginimui ir auginimui;
• gaminiai iš mieliagrybių, naudojami maisto pramonėje;
• duonos ir pyrago kepiniai, atitinkantys kokybinius reikalavimus, nurodytus Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techniniame reglamente, ir miltinės konditerijos gaminiai, atitinkantys kokybinius reikalavimus, nurodytus Miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techniniame reglamente.

Atsiskaitymo terminai

Jeigu gavęs žemės ūkio produkciją pirkėjas negali atsiskaityti su jos pardavėju sutartyje numatytomis sąlygomis ir nustatytais terminais, tai vadovaujantis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu, gavęs rašytinį pirkėjo prašymą, pardavėjas privalo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui išduoti vekselį arba atsiskaitymą užtikrinti laidavimu, garantija ar įkeitimu (hipoteka), jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjo reikalavimai vienu iš šių būdų nebuvo užtikrinti anksčiau. Skolinio įsipareigojimo užtikrinimo priemonę pasirenka žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo numatyta kitaip.

Už žemės ūkio produkciją atsiskaitoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Jeigu žemės ūkio produkcijos pirkėjas neatsiskaito su jos pardavėju sutartyje ir teisės aktuose numatytomis sąlygomis, tai pardavėjas turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas. Palūkanų, kurias pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai laiku ir pagal teisės aktuose nustatytą tvarką atsiskaito su žemės ūkio produkcijos pardavėjais. Pranešimo apie atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją pildymo ir pateikimo tvarką reglamentuoja VMI viršininko įsakymas 2009 m. Nr. VA-65 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkėjų informacijos apie atsiskaitymus už žemės ūkio produkciją su žemės ūkio produkcijos pardavėjais teikimo valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“. Duomenis VMI kas mėnesį privalo teikti šie žemės ūkio produkcijos pirkėjai:

• prekybos įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 1,5 mln. Eur arba daugiau;
• žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės, kiti ūkio ir viešieji subjektai, superkantys žemės ūkio produktus apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms ar maitinimo poreikiams tenkinti ir (arba) parduoti ir kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 0,3 mln. Eur arba daugiau.

Administracinė atsakomybė

Su Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimais taip pat yra susijęs ir naujas Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Jis nustato žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų veiklos vykdytojų grupes; draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, veiksmų sąrašą ir tokios nesąžiningos prekybos praktikos draudimą.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 178 str. yra numatyta administracinė atsakomybė, jei nesilaikoma žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties rašytinės formos ir tipinių sąlygų, išskyrus atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminą, arba blogesnių atsiskaitymo sąlygų, negu nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, nustatymas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyse, žemės ūkio produkciją superkančių įmonių vadovams užtraukia baudą nuo 300 iki 1 200 eurų. Jei šis pažeidimas yra padaromas pakartotinai, tai bauda siekia nuo 600 iki 1 700 eurų. Jeigu yra pateikiama klaidinga informacija žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų pardavėjams, taip pat jų neinformavimas apie pasikeitusias sąskaitas užtraukia žemės ūkio produkciją superkančių įmonių vadovams baudą nuo 600 iki 1 700 eurų.

***

Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigalioję Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso 178 str. pakeitimai bei Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas (2021) turėtų labiau apsaugoti žemės ūkio produkcijos pardavėjų teisėtus interesus ir užtikrins efektyvesnę ir greitesnę atsiskaitymo už superkamą žemės ūkio produkciją tvarką bei sąlygas.

***

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas (2013 m.) reglamentuoja ir nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką, žemės ūkio produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminą, teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, taip pat informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimą ir kita. Pagal įstatymą žemės ūkio produkcija apibrėžiama kaip žemės ūkio ir maisto produktai, kombinuotieji pašarai ir kiti tam tikru būdu apdoroti ar apdirbti žemės ūkio produktai, o atsiskaitymas už žemės ūkio produkciją apibūdinamas kaip visiškas pirkėjo įsipareigojimų sumokėti pardavėjui ar reikalavimo teises į gautinas pinigų sumas perėmusiam asmeniui už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtiną pinigų sumą įvykdymas. Pati žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis suprantama kaip ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pirkėjo ir šios produkcijos pardavėjo) arba ūkio subjekto (žemės ūkio produkcijos pardavėjo) ir viešojo subjekto sudaryta sutartis, pagal kurią už sutartą kainą ir (ar) pinigų sumą perduodama žemės ūkio produkcija.