Naująjį augalų auginimo sezoną keičiasi auginimo technologijų vasarojui sudarymo eigos prioritetas: dabar pirmiau reikės pradėti skaičiuoti atskirų augalų rūšių auginimo sąnaudų biudžetus ir tik po to prognozuoti derlių, nes tik retas ūkis turės tiek laisvų lėšų, kad galėtų bent pakartoti pernykščių metų pirkimų apimtis.

Kai kurie ekonomistai mano, kad, esant dabartinėms medžiagų, cheminių produktų ir paslaugų kainoms, pakartojus praėjusių metų visų rūšių pirkimus sąnaudų suma (apie 1 200 Eur/ha) būtų 1,6–1,8 karto didesnė negu 2020–2021 metais (apie 750 Eur/ha). Net turtingiems ūkiams bus sunku gauti tokį kiekį papildomų (apie 450 Eur/ha) lėšų.

Vadinasi, dauguma ūkių bus priversti mažinti auginimo technologijų intensyvumą. Padidės tręšimų per lapus prestižas. Tai ypač geras sprendimas, kai dirvožemyje pakanka judriojo fosforo, judriojo kalio ir azoto, bet trumpuoju periodu augalai negali jų pasisavinti dėl sausros, žemos temperatūros, žemo dirvožemio pH ar pan. Šios trąšos yra visiškai ištirpusios vandenyje ir lengvai augalų pasisavinamos per lapus, nelygu esančios orų sąlygos ar dirvožemių fizinės savybės. Be to, į jų tirpalą galima įmaišyti ir pesticidų.

Plotai priklauso nuo peržiemojimo sėkmės

Bendras vidutinis daugiametis vasarinių kviečių ir miežių pasėlių plotas Lietuvoje užima apie 400 tūkst. ha, tačiau konkretūs plotai kasmet priklauso nuo žieminių javų peržiemojimo sėkmės, todėl būna ir gerokai daugiau, ir gerokai mažiau.

Lietuvoje iš vasarinių miglinių javų prioriteto eile sėjami vasariniai kviečiai, miežiai, kvietrugiai ir avižos. Iš pupinių javų sėjame sėjamuosius ir pašarinius žirnius, pupas, lubinus. Kažkiek pasėjame vasarinių rapsų, grikių, kukurūzų grūdams ar grūdainiui, kmynų.

Šiame straipsnyje aptarsime tik vasarinių kviečių ir miežių agrotechniką. Būtent šių dviejų javų rūšių pasėliai iki šiol užimdavo net iki 75 proc. bendro vasarojaus pasėlių ploto. Be to, kviečių ir miežių grūdai turi didelę paklausą tarptautinėse rinkose, o mūsų šalis sugeba sėkmingai juos eksportuoti.

Jeigu žiemkenčiai javai neperžiemoja, plotus atsėjame vasariniais javais. Be abejo, pirmumą reikėtų skirti vasariniams kviečiams, kurių ir grūdai brangesni, ir vidutinis derlingumas didesnis.

Tačiau yra vienas „bet“ – jie nemėgsta rūgštesnių (< pH 5,5) ir žemesnio našumo (< 42 balų) žemių. Tokioms dirvoms reikėtų skirti bent 1,5–2,5 t/ha kalkakmenio ir dirvožemio pH rodiklis padidėtų 0,5–0,8 vnt. Investicija atsiperka per dvejus metus, nes rūgščių (< pH 5,5) lengvų priemolių žemių sumažėjusi reakcija 0,1 vieneto vasarinių kviečių derlingumą padidina apie 130 kg/ha, o vasarinių miežių – 109 kg. Vidutinis daugiametis vasarinių kviečių plotas šalyje siekia apie 250 tūkst., o miežių – 150 tūkst. hektarų.

Kodėl nedidėja plotai ir derliai?

Per paskutinius 10 metų užfiksuota aukšto patikimumo tendencija: vasarinių miežių pasėlių plotai mažėjo, o vasarinių kviečių – lėtai, bet nuosaikiai didėjo. Vis dėlto bendras šių javų rūšių pasėlių plotas, nors ir lėtai, tačiau mažėjo.

Kodėl mažėja vasarinių miežių pasėlių, galima aiškinti buvusia žema jų grūdų supirkimo kaina ir mažais derliais. Per paskutinius 15 metų vidutinis vasarinių miežių grūdų derlingumas taip ir liko 2,6– 3,6 t /ha, o derlingumo dydis nerodo nei didėjimo, nei mažėjimo. Kodėl per ištisus 55 metus vasarinių miežių derlingumo dydis padidėjo tik 0,67 t/ha? Tuo metu kitų javų rūšių derlingumas išaugo 2–3 t/ha.

1965–1975 m. vasarinių miežių pasėlių plotai šalyje buvo didžiausi iš visų auginamų Lietuvoje javų rūšių. Jų ir derliai buvo didesni negu kitų javų rūšių. Mūsų nuomone, vasarinių miežių grūdų prestižą sumažino mažėjanti jų paklausa ir mažos supirkimo kainos. Dalį kaltės turėtų prisiimti ir Žemės ūkio ministerija, ir ūkininkai – niekas net nesistengė palaikyti vasarinių miežių prestižo, išplečiant jų vartojimo sritis ir kartu padidinant grūdų supirkimo kainas.

Antai, dar iki Nepriklausomybės atkūrimo Žemės ūkio akademijos profesoriai A. Raila, V. Vilimas ir P. Bėčius stambiųjų galvijų šėrimui buvo sukūrę traiškytų miežių grūdų centrą. Traiškyti grūdai geriau tinka galvijų virškinimo sistemai. Jų galvijai ne tik daugiau suėsdavo, bet geriau ir suvirškindavo. Todėl padidėdavo ir dienos primilžiai iš karvės, ir masės priesvoriai. Didėjo ir kokybiškų grūdų paklausa, kilo supirkimo kainos. Žemdirbių susidomėjimas buvo labai didelis. Kodėl vėl neatkūrus šio centro?

Per daug delsti neturėtume, nes labai sumažėjusi paklausa jau galutinai iš laukų pašalino pluoštinius linus. Dėl žemų grūdų supirkimo kainų gerokai sumažėjo žieminių rugių pasėlių plotai. Gamtos sergėtojai iš Lietuvos baigia išvyti ir vasarinius rapsus, kurių pasėlių plotai per 10–15 metų sumažėjo net 7 kartus, nors jų sėklų supirkimo kainos net kelis kartus viršija žieminių kviečių.

Kokybiškas salyklas – patraukli niša

Mūsų šalies klimato sąlygos beveik optimaliai tenkina salyklinių miežių augimo biologinius poreikius ir iš ES šalių mus lenkia tik Danija, kurios pagamintą salyklą perka daug pasaulio šalių. Mūsų ūkininkai moka išauginti salyklo gamybai tinkamus miežių grūdus, o gamyklos paruošia aukščiausios kokybės salyklą. Alaus fabrikai tęsia senas tradicijas ir gamina įvairių rūšių ir puikios kokybės alų. Sugebame dalį pagaminto alaus eksportuoti.

Be to, iš kokybiškų miežių grūdų paruoštas salyklas tinka ne tik alaus, bet ir aukščiausios rūšies viskio gamybai. Tai dar padidintų salyklinių miežių paklausą, taip pat ir miežių grūdų supirkimo iš ūkininkų kainą. Esame net apskaičiavę, kad miežių grūdų, skirtų salyklo alui ir viskiui gaminti, supirkimo kaina iš ūkininkų padidėtų ne mažiau kaip 50 proc. Tokio prieaugio beveik pakanka kompensuoti išaugusias auginimo sąnaudas. Svarbiausia yra padidinti aukštos kokybės grūdų paklausą, kuri iš esmės padidintų vasarinių javų auginimo rentabilumą.

Paprastai vasariniai miežiai ir vasariniai kviečiai vienoje sėjomainos rotacijoje labai reta kombinacija. Vasariniai kviečiai auginami tik našesniuose negu 42 boniteto balų dirvožemiuose, o vasariniai miežiai – mažesnio negu 42 balų našumo dirvose. Be abejo, išimčių buvo ir anksčiau, yra ir dabar. Pažeidžiantieji dirvožemių našumo parinkimo rekomendacijas tikrai negali pasigirti aukštesniais jų derliais. Ūkiuose vasariniai miežiai sėjami vidutinio ir žemesnio nei vidutinio našumo priesmėlio dirvožemiuose. Vasariniams kviečiams labiau tinka geriau drėgme aprūpinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai, o vasariniai miežiai pirmumą skiria priesmėliams ir geresnės aeracijos lengviems priemoliams. Tai rodo, kad šie javai nėra konkurentai.

Labai svarbus veiksnys yra grūdų savikainos ir eksportuojamų grūdų supirkimo kainų tarpusavio santykis. Bent iki šiol grūdų auginimo ir jų eksporto verslas Lietuvoje buvo pelningas, tikimės ir tolesnės sėkmės. Vis dėlto labai išaugus javų auginimo sąnaudoms (padidėjo trąšų, pesticidų, įvairių medžiagų, energijos ir paslaugų kainos), ūkininkų laukia didelių permainų metas. Pagrindinis siekis bus tarpusavyje suderinti eksportui skirtų grūdų savikainą su būsimomis jų supirkimo kainomis. Pradžia optimistiška – grūdų kainos padidėjo 15–35 procentų, palyginti su buvusiomis prieš 2–4 metus.

Verta atidžiau rinktis veisles

Ūkininkai iš praktikos įsitikino, kad naujausios augalų veislės yra įgijusios įvairių „galių“, kurių ankstesnės kartos veislės neturėjo. Iš jų svarbiausios yra: priešintis klimato kaitos sukeltiems nepalankiems aplinkos veiksniams, o tai leidžia ankstinti jų sėją.

Be to, šios veislės pasižymi intensyvesniu krūmijimosi procesu, didesniu atsparumu ligoms, o kartais ir kenkėjams (kai kurių veislių genuose yra gebėjimas sintetinti insekticidinių savybių junginius), ir mažesniu pasėlių išgulimu. Sėklininkystės įmonės siūlo labai aukšto produktyvumo ir skirtingos brandos laiko veisles, tik svarbu iš anksto žinoti, ko tikitės iš veislių.

Neužmirškite sėklų kokybės! Nereikėtų sėklai naudoti žemesnio negu 95 proc. laboratorinio daigumo sėklinių grūdų. Nesvarbu, ar jos būtų pirktos iš sėklininkystės įmonių, ar paruoštos savo ūkyje.

Priešsėlių parinkimas: teorija skiriasi nuo realybės

Viena iš palyginti žemo vasarinių javų derlingumo priežasčių yra tinkamų priešsėlių deficitas. Augalininkystės vadovėliuose ir mokslinėse rekomendacijose iki šiol vis rašoma, kad geriausi vasarainių javų priešsėliai priešsėliai yra kaupiamieji augalai, pupiniai javai, rapsai, daugiametės žolės ir kai kurių kitų retų rūšių augalai.

Tačiau ūkiuose po šių „geriausių priešsėlių“ vasarinių kviečių ir miežių bendru mastu pasėjama tik iki 50 tūkst. ha, o likę (apie 350 tūkst. ha) vasariniai javai sėjami po žieminių javų. To priežastis – gerų priešsėlių stygius. Po žieminių ir vasarinių rapsų ir pupinių javų dažniausiai sėjami žieminiai kviečiai ir tie patys žieminiai rapsai. Priešsėlių parinkimą vasariniams kviečiams ir miežiams palengvino įvairių rūšių tarpinių pasėlių įtraukimas į sėjomainų rotaciją.

Pateiksime tokią pavyzdinę sėjomainos schemą:

• pupiniai javai;
• žieminiai kviečiai;
• žieminiai rapsai ir tarpinis pasėlis;
• žieminiai kviečiai ir tarpinis pasėlis;
• vasariniai kviečiai ir tarpinis pasėlis.

Analogiška sėjomainos schema sudaroma ir auginant vasarinius miežius. Tik sėjomainos schemoje vietoje pupų įtraukiame sėjamuosius ar pašarinius žirnius, o žieminius kviečius keičiame žieminiais miežiais ar kvietrugiais – nelygu kokios dirvožemių pH faktinės reikšmės. Apie tarpinių pasėlių rūšių parinkimą ir jų sėją yra sukurta daug rekomendacijų, kurios pasitvirtino praktinėje veikloje ir duoda gerų rezultatų.

Tačiau įvyko neprognozuotas reiškinys – 2021 m. rudenį azoto trąšų kainos padidėjo 2,2 karto, fosforo ir kalio – apie 1,25–1,5 karto. Dar neturime tikslesnių duomenų apie mikroelementų trąšų ir pesticidų kainų būsimus pokyčius iki 2022 metų javapjūtės. Yra tik preliminarūs skaičiavimai, kad eksportui skirtų augalų (kviečių, rapsų, miežių ir kitų) auginimo technologijos gali pabrangti net 1,4–1,7 karto. Per daug!

Dirbant tokiomis pakitusiomis sąlygomis yra tikimybė, kad grūdų savikaina ne visada bus mažesnė už jų supirkimo kainas. Gali tekti žeminti vasarinių kviečių auginimo technologijų intensyvumą, tačiau didinti jų auginimo technologijų tikslumą.

Geriausia būtų eksportui skirtus augalus auginti pagal tiksliąsias modernias technologijas. Be to, ES tarnybos siūlo nenaudoti trąšų ir pesticidų tarpiniuose pasėliuose. Tikriausiai teks keisti kai kurių tarpinių pasėlių botaninę sudėtį. Mažinti miglinių augalų ir didinti pupinių kiekį visų rūšių tarpiniuose pasėliuose, siekiant padidinti biologinio azoto kiekį dirvožemiuose. Mažai keičiame tik bastutinių šeimos augalų naudojimą, sudarydami tarpinių pasėlių sėklų mišinį.

Geriau rinktis ankstyvą sėją

Vasarinių javų sėją pradedame dirvoms pradžiūvus, kai su technika galima įvažiuoti į lauką. Šiuos javus pasėti anksti reikia dėl jų genetinės savybės – biologinio laikrodžio vaidmens valdant jų vystymosi etapus. Apie kalendorinę datą šie javai sužino pagal saulės aukštį horizonte. Vasariniai kviečiai genetiškai užprogramuoti taip, kad juos reikia pasėti anksti ir jie jautriau reaguoja į sėjos vėlavimą negu vasariniai miežiai.

Kas kelinti metai orai sušyla kovo mėnesį ir dirvos, nors laikinai, bet būna pasiruošusios priimti sėklas. Jei taip nutiks 2022 m., sėkite. Jei po to orai atšąla ir dar iškrenta sniegas – daugeliu atvejų nieko blogo neatsitinka. Anksti pasėtų kviečių ir miežių derliai padidėja 8–12 proc., palyginti su balandžio viduryje pasėtais pasėliais.

Daugiamečių bandymų duomenys rodo, kad genetinio paveldo prasme vasarinių kviečių optimalios sėjos laikotarpis baigiasi balandžio viduryje, o vasarinių miežių – balandžio 20–25 dienomis. Po šių terminų pasėti vasariniai kviečiai ir miežiai pradeda skaičiuoti sėjos vėlinimo nuostolius. Anksti pasėtas vasarinis kvietys geba pailginti krūmijimosi trukmę (suformuoti daugiau produktyvių stiebų), o gerai išsikrūmijęs augalas suformuoja ir stiprias šaknis.

Siekiant gauti 6–7 t/ha vasarinių kviečių derlių, rekomenduojama suformuoti 6 mln./ha tankumo pasėlį. Eiliniuose ūkiuose didžiausi vasarinių kviečių derliai (5,5–6 t/ha) gaunami priemolių ar priesmėlių dirvožemiuose, kuriuose galime suformuoti nuo 5,5–6 mln./ha pasėlių tankį, o atskirais atvejais ir 7 mln./ha.

Vasariniai miežiai geriausiai iš visų javų rūšių pakenčia drėgmės trūkumą dirvožemiuose, o vasariniai kviečiai – silpniausiai. Šiltėjant klimatui, sausrų pavojus didėja. Vasarinių miežių naudai yra ir sėjos laiko reikalavimai. Vasarinius kviečius būtina pasėti iki balandžio 25 d., o miežius galima sėti iki gegužės 10 dienos. Be abejo, anksti pasėtų vasarinių miežių derliai taip pat būna iš esmės didesni negu pasėtų vėliau, tačiau, sėją suvėlavus, gaunami daug mažesni derliaus nuostoliai negu vėlai pasėtų vasarinių kviečių.

Anksti pasėtas vasarinis kvietys geba pailginti krūmijimosi trukmę (suformuoti daugiau produktyvių stiebų), o gerai išsikrūmijęs augalas suformuoja ir stiprias šaknis. Vasariniai kviečiai lenkia žieminius kviečius apvaisinimo laipsniu ir iš dalies (santykiniais skaičiais) daugiau geba užmegzti grūdų, nes mažiau sunyksta grūdų užuomazgų. Norint gauti 7,5–8 t/ha vasarinių kviečių derlių, rekomenduojama suformuoti 6–7 mln./ha tankumo pasėlį. Eiliniuose ūkiuose didžiausi vasarinių kviečių derliai gaunami priemolių ar priesmėlių dirvožemiuose, kuriuose galime suformuoti nuo 5,5–6 mln./ha tankumo pasėlius.

Tręšimo planavimas: įvertinti šaknų silpnumą

Vasarinių kviečių šaknys yra silpniausios iš šalyje auginamų miglinių javų. Dėl šios priežasties šie augalai reikalauja labiau subalansuoto tręšimo mineraliniais elementais tokio pat dydžio derlingumui pasiekti. Antai, gauti vienai tonai jų grūdų kartu su atitinkamu kiekiu šiaudų reikia 26–28 kg azoto (N), 10–11 kg fosforo (P₂O₅) ir 15–20 kg kalio (K₂O). Iš antrinių maistinių elementų kviečiams yra svarbūs siera (S), magnis (Mg) ir kalcis (Ca). Svarbiausi mikroelementai derliui ir jo kokybei užtikrinti yra varis (Cu) – 80–200 g/ha, manganas (Mn) – 200– 700 g/ ha ir cinkas (Zn) – 250–500 g/ha.

Neužmirškite, kad lokalusis tręšimas per sėją yra 5–10 proc. efektyvesnis negu pakrikas trąšų paskleidimas.