Kęstutis Zinkevičius ūkininku tapo būtent dėl kanapių. Šie augalai jį domino ir anksčiau, internete nuolat rasdavo įdomios informacijos apie jų naudą ir universalumą, tad, vos tik Lietuvoje pluoštinės kanapės buvo įteisintos, K. Zinkevičius įregistravo ūkininko ūkį.

Kęstutis buvo vienas pirmųjų mūsų šalyje, 2014 m. pasiryžusių auginti kanapes – iki ūkininkavimo pradžios jo žinios buvo teorinės, savo akimis augančių kanapių plotų matyti neteko. Rimtų konsultacijų net nebuvo kur gauti, mokėsi iš savo klaidų. Šiandien Ukmergės rajone, Jakutiškiuose, ūkininkaujančio K. Zinkevičiaus šeima išsilaiko iš kanapių ūkio ir dar randa lėšų plėsti gamybą.

Pirmosios kanapjūtės – su nuotykiais

„Kanapių privalumas – jos sėjamos šiek tiek vėliau negu dauguma žemės ūkio augalų, gegužės mėnesį, kai dirva gerai įšyla. Pasėlių priežiūros problemų paprastai nekyla, mat kanapės greitai stiebiasi į viršų ir nustelbia piktžoles. Esminiai dalykai: pasirinkti tinkamą veislę, laiku pasėti ir laiku nukulti“, – vardija K. Zinkevičius.

Ūkininkavimo pradžioje Kęstutis intensyviai domėjosi, kokios veislės kanapes rinktis, bet, kaip dažnai būna, išsirinko ne tą – pirmaisiais metais pasėjo Futura 75 ir rudenį susidūrė su derliaus nuėmimo problema, juolab kad neturėjo savo technikos.

„Brolis netoli Kauno turėjo 1 ha žemės, tą plotą ir užsėjau kanapėmis. Futura 75 – tai vėlyviausia ir aukščiausius stiebus išauginanti veislė. Kai kanapės subrandino sėklas, buvo vėlyvas ruduo, spalio pabaiga, dauguma ūkininkų javų laukus buvo seniai nusikūlę, o kombainai išvalyti ir suvaryti į angarus“, – pirmo rudens stresą gerai prisimena K. Zinkevičius.

Teko tiesiog važiuoti nuo sodybos prie sodybos, dairantis, gal kur kieme dar stovės kombainas. Pagaliau pavyko rasti smalsų ūkininką, kuriam irgi buvo įdomu išbandyti kanapių kūlimą – šiaip ne taip pavyko tą nedidelį plotelį sudoroti.

Kitą pavasarį bandė jau kitą kanapių veislę (tada veislių pasirinkimas buvo dar labai ribotas). Pasėjo Felina – ji ankstyvesnė, bet irgi aukštaūgė. Tais metais kanapėms skyrė jau 10 ha. Rudenį ir vėl ta pati problema – paieškos, kas galėtų nukulti.

„Suradome vieną žemės ūkio bendrovę netoli Marijampolės, kuri sutiko pagelbėti. Patikino, kad man nėra ko važiuoti į lauką, vyrai patyrę, kai nukuls – paskambins. Buvau juos įspėjęs, kad reikia kulti atsargiai, neskubant. Galvoju, jei žino, tai žino. Bet po poros valandų sulaukiau skambučio, kad turbūt nieko neišeis – kombainas stoja lauke ir baisu, kad nesulūžtų“, – prisimena augintojas.

Nuvažiavęs į lauką Kęstutis pamatė, kad kombainininkas kulia visą aukštaūgį augalą, o tai tikra pražūtis technikai. Mat kol kanapės subrandina sėklas, jų stiebai labai sutvirtėja, subręsta, tarsi sumedėja – tokių augalų joks kombainas neįveiks. Pluoštas veliasi ant pjaunamosios, pribyra daug spalių ir nuo medienos trinties gali net liepsna įsižiebti. Kęstučiui teko girdėti apie atvejus, kai kuliant kanapes kai kuriuose ūkiuose užsidegdavo kombainai.

„Kuliant kanapes, nepaskubėsi, nes kombainą tenka dažnai stabdyti, pašalinti ant pjaunamosios užsisukusius stiebus. Pjaunamąją reikia pakelti kuo aukščiau, kad ji imtų tik viršutinę kanapių dalį, pačias viršūnėles. Likusi aukšta ražiena sulėkščiuojama iš karto rudenį arba paliekama per žiemą iki pavasario, tada stiebeliai lengviau suyra ir juos lengviau įterpti į žemę“, – paaiškina ūkininkas. Žinoma, galima stiebus nupjauti ir sukti į ritinius, bet jei nėra kur juos panaudoti, geriau sulėkščiuoti ir grąžinti organiką į dirvą.

Vėliau ūkininkas išsirinko veislę Finola, kuri puikiai tinka Lietuvos sąlygomis, nes yra ankstyvos brandos, žemaūgė ir selekcininkų orientuota į sėklų auginimą, kad nebūtų problemų kuliant. Kanapių plotus išplėtė iki 30 hektarų.

Pastaraisiais metais Kęstutis augina vadinamąsias arbatines kanapių veisles, tarp kurių ir pirmaisiais metais ne visai sėkmingai išbandyta Futura 75: lapai dideli, žiedynai stambūs, tad iš palyginti nedidelio ploto galima prisiskinti ir prisidžiovinti daug žaliavos.

Dėmesį telkia į perdirbimą

Dabar Kęstutis labiau orientuojasi į kanapių sėklų supirkimą iš kitų ekologinių ūkių ir jų perdirbimą. Maisto produktų gamybai reikia itin kokybiškos žaliavos, todėl labai svarbu, kad sėklos būtų laiku nukultos ir tinkamai išdžiovintos.

„Ilgainiui supratome, kad viską daryti tobulai nuo A iki Z – ir auginti, ir perdirbti, ir parduoti – beveik neįmanoma, kažkuri grandis nukenčia. Tad orientuojamės į perdirbimą ir realizaciją. Gaminame produktus ir dalyvaujame įvairiose mugėse. Be to, mūsų ūkio produktais prekiauja ir didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės, ekologiškų kaimiškų produktų skyriai“, – pasakoja Kęstutis ir priduria, kad žmonės, ypač jaunimas, kuo toliau, tuo labiau domisi ekologija, lietuviškais produktais, sveika mityba.

Kęstučio ūkis orientuotas į kanapių perdirbimą, į maistinius produktus. Būtų galima auginti ir pluoštui, bet tada tektų daug investuoti į specialią nuėmimo techniką. Keistųsi ir auginimo technologijos, mat, išlaukus tiek, kad subręstų kanapių sėklos, stiebai jau būna pernelyg sukietėję, kad iš jų būtų išgautas kokybiškas pluoštas.

„Jei norima auginti pluoštui, tai jau reikėtų rinktis kitas veisles ir auginti jas pagal specialią technologiją. Net ir sėjos normos skiriasi, nes pluoštui auginamos kanapės sėjamos tankiau. Kaip jau minėta, pluošto nuėmimas vyksta anksčiau, kol sėklos dar nesubrendusios. Kitaip sakant, jei augini sėklai, tai tekstiliniam pluoštui netiks“, – paaiškina augintojas.

Nuolat plečia asortimentą

K. Zinkevičiaus ūkis sertifikuotas kaip ekologinis, sertifikuotas ir perdirbimas, o pastarajam naudojama tik žalioji elektros energija. Ūkyje gaminamas kanapių aliejus, miltai, proteinai, arbatos, lukštentos sėklos, įvairios užkandėlės, kosmetikos gaminiai, taip pat masalai iš kanapių žvejybai. Nuo šių metų lapkričio leidus perdirbti visas kanapių augalo dalis, asortimentas dar labiau išsiplėtė – spaudžiamas vertingos biologiškai aktyvios medžiagos kanabidiolio (CBD) turintis aliejus iš žiedynų.

Ūkyje galima įsigyti ir tekstilės gaminių iš kanapių pluošto, kuriuos siuva partneriai. Kanapių pluoštas vienas tvirčiausių pluoštų pasaulyje. Ne veltui senovėje iš kanapių buvo vejamos jūrinės virvės. Tai universalesnis augalas už linus: maistui, farmacijai, drabužiams, statyboms. Tekstilė iš kanapių labai tvirta, lengvai skalbiama, puikiai išlaiko formą. Zinkevičių šeima kanapių pluošto rankšluosčius, staltieses naudoja savo namuose ir gali patvirtinti, kad tai labai ilgaamžiai gaminiai. Be to, juos malonu naudoti, rankšluosčiai puikiai sugeria drėgmę ir greitai išdžiūsta.

„Geriausiu atveju išnaudojame tik keliolika procentų viso to, ką galėtume padaryti iš šio augalo. Lietuvoje dėl perdėto konservatyvumo ir nežinojimo ilgai tvyrojo neigiama nuostata apie kanapes. Gydomuosius kanapių aliejukus buvo draudžiama daryti dėl vienos medžiagos – tetrahidrokanabiolio, kurios ten yra itin mažas kiekis, nuo kurio niekaip neapsvaigsi“, – sako Kęstutis.

Lietuvos ūkiai prieš trejus metus augino beveik 10 tūkst. ha kanapių, tačiau šiemet plotai nesiekia 5 tūkst. ha. K. Zinkevičiaus manymu, plotų sumažėjo dėl to, kad Lietuvoje ilgai buvo delsiama leisti perdirbti visą kanapių augalą, o ne tik pluoštą ir sėklas. Perdėta baimė, nežinojimas, informacijos stoka, trumparegiški įsitikinimai – visa tai vertė politikus delsti, nepriimti jokio sprendimo. Tik pagaliau susigriebta, kad Lietuvoje užaugintos kanapės išvežamos perdirbti į užsienį, o iš ten mūsų piliečiai perka produktus internetu.

Populiarinimui išnaudoja ir socialinius tinklus

„Kanapės nuo seno buvo auginamos mūsų šalyje, tik tarybiniais metais šis augalas pasidarė tarsi stigma ir pradėjo asocijuotis su blogiu“, – pasakoja augintojas. Ką reiškia augalo uždraudimas ir kokią tai žymę palieka žmonių sąmonėje, Kęstutis labai gerai žino iš patirties. Dar prieš aštuonerius metus, iki pluoštinių kanapių legalizavimo, maždaug 80–90 proc. jo sutiktų žmonių sakydavo, kad kanapės yra blogas dalykas, narkotikai.

„Dabar tokių žmonių liko maždaug 50 proc. Vis rečiau manęs mugėje pirkėjai su dviprasmiška šypsena klausia, ar turiu ko nors parūkyti“, – kintančiu visuomenės požiūriu džiaugiasi ūkininkas.

Kelionės po muges iš pradžių buvo labai svarbios – reikėjo fiziškai pasiekti kuo daugiau žmonių ir paaiškinti jiems, kuo naudingi kanapių produktai. Dabar muges lanko rečiau. Nemaža dalis produkcijos parduodama per elektroninę prekybą, taip pat mažmeninės prekybos vietose – ir didelėse, ir mažose parduotuvėse. Populiariausi produktai yra sėklos ir kanapių sėklų aliejus. Pradėjus gaminti maisto papildus iš žiedynų, atsivers naujos nišos, vėl teks daug viešinti ir populiarinti naujus produktus.

Kęstutis didžiuojasi, kad ūkio socialinė paskyra turi net 14 000 sekėjų. Žmones domina reguliariai atnaujinama informacija, atviras dalijimasis kasdiene veikla, sėkmėmis ir nesėkmėmis. Didėjant žinomumui, auga ir pardavimai. Iš kanapių ūkio šeima visiškai išsilaiko, turi ir samdomų darbuotojų.

Sunkiausia grandis – pardavimai

Kęstutis patikina, kad vis dėlto sunkiausia yra sėkmingai parduoti tai, ką užauginai ir pagaminai. „Užauginti kanapes gali visi, nuimti yra iššūkių, bet jie įveikiami – tik reikia nebijoti pasikonsultuoti su patirties turinčiais žmonėmis, kad nereikėtų skausmingai mokytis iš savo klaidų. Ko gero, sunkiausia rasti pagamintos produkcijos pirkėjų. Kad klientai sugrįžtų, reikia daug pastangų, pastovumo, reklamos. Pats esu baigęs vadybą, todėl man patinka kalbėtis su žmonėmis, kantriai atsakinėju į klausimus. Be bendravimo su klientais pardavimai negali augti“, – įsitikinęs Kęstutis.

Plėtoti perdirbimą padės ir šiemet baigtas investicinis projektas, pagal kurį įsigytas traktoriukas, proteino hidroseparatorius, grūdų valomoji ir džiovyklė arbatai džiovinti, taip pat sutvarkytas ir apšiltintas gamybinis pastatas.

„Pagal naujausius tyrimus pluoštinių kanapių žiedynuose randama iki 600 įvairių medžiagų, iš kurių ištyrinėta tik keliolika labiausiai žinomų dėl teigiamo poveikio sveikatai. Mokslui atsiveria didžiulės galimybės ištirti, ką dar gero žmonija gali išpešti iš kanapių. Tikėkimės, bus daug pozityvių atradimų. Ir mes turime daug minčių, kaip išplėsti ūkio veiklą: viskas vyksta pamažu, bet kryptingai“, – sako Kęstutis Zinkevičius.