Pluoštinių kanapių žaliava populiarėja visame pasaulyje. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuva užėmė antrą vietą Europoje pagal užauginamą pluoštinių kanapių kiekį – jų buvo deklaruota net 9,2 tūkst. hektarų.

Tačiau dėl nepalankių politinių sprendimų kanapių pasėlių 2020 m. sumažėjo beveik trečdaliu – deklaruota 5,2 tūkst. ha, o 2021 m. deklaruotų plotų dar šiek tiek sumažėjo.

Pluoštinės kanapės yra perspektyvūs vienmečiai augalai. Nors kilusios iš Centrinės Azijos, pastaruoju metu pastebimas augantis pluoštinių kanapių populiarėjimas ir kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Europoje daugiausia pluoštinių kanapių žaliavos užauginama Prancūzijoje.

Spėjama, kad, nuo šių metų lapkričio įsigaliojus pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms ir leidus perdirbti visas augalo dalis (iki šiol Lietuvoje pluoštinės kanapės galėjo būti auginamos tik sėkloms arba pluoštui), ūkininkų ir verslininkų susidomėjimas pluoštinėmis kanapėmis padidės.

Kanapės patrauklios tuo, kad visos augalo dalys: stiebai, sėklos, lapai, – yra tinkamos naudoti ir perdirbti. Pasaulinėje rinkoje yra daugiau negu 25 tūkst. produktų, pagamintų iš kanapių. Sėklos naudojamos maisto pramonėje, jų išspaudos – biogranulių gamyboje: granulių šiluminėms savybėms pagerinti arba kaip jungiamoji medžiaga.

Jautriausi tarpsniai – dygimas ir augimo pradžia

Pluoštinės kanapės auga vidutinio klimato juostoje, jos nereiklios dirvožemiui. Augalas yra jautrus pavasarinėms šalnoms, todėl jų nereikia skubėti pasėti anksti pavasarį, geriausia palaukti, kol dirva įšyla iki 10–12 laipsnių šilumos. Per sėją dirva turėtų būti pakankamai šilta ir drėgna, tuomet kanapės sudygsta greitai, pradeda vešėti, užaugina didelį kiekį biomasės, pradeda stelbti piktžoles.

Vėlesniais augimo tarpsniais daug drėgmės nereikia, tačiau, esant optimaliai dirvos drėgmei, augalams lengviau pasisavinti maisto medžiagas. Dėl gerai išsivysčiusios ir vešlios šaknų sistemos augalai geba pasisavinti maisto medžiagas, esančias gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, pagerina dirvožemio savybes, jo struktūrą.

Auginant pluoštines kanapes, dirvoje padaugėja mikroporų, kuriose kaupiasi vanduo: dirvožemis gali drėgmę absorbuoti, sulaikyti ir atiduoti augalams, kai jiems to reikia. Pluoštinių kanapių vegetacija paprastai trunka 120–140 dienų, per šį laikotarpį užauginamas didelis biomasės kiekis – vidutiniškai apie 9 tonos, atsižvelgiant į taikytas agrotechnologines priemones. Kanapes labai tinka įterpti sėjomainoje, tai ekologiški augalai, kuriems išauginti nereikia cheminių augalų apsaugos priemonių: insekticidų, fungicidų, herbicidų.

Agrotechnologinės priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į tai, kokiam tikslui kanapės auginamos. Didelio tankumo pasėliuose užauginamos kanapės bus žemesnės, stiebas plonesnis.

Moksliniuose straipsniuose yra informacijos, kad pluoštui auginamų kanapių sėjos tankis svyruoja svyruoja nuo 90 iki 350 augalų kvadratiniame metre. Jei pagrindinė produkcija sėklos, tuomet augalų tankis turėtų būti apie 30–75 augalai kvadratiniame metre.

Kanapės pasižymi aleopatinėmis savybėmis: nustatyta, kad po kanapių auginimo sumažėja dirvožemio piktžolėtumas, todėl šis augalas teigiamai vertinamas ekologiniuose ūkiuose.

Ar agrotechninės priemonės turi įtakos cheminei sudėčiai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre tiriama, kokią įtaką pluoštinių kanapių (Cannabis sativa L.) fitocheminei sudėčiai morfologinėse augalo dalyse daro agrotechnologinės priemonės. Siekiama išsiaiškinti, kaip pluoštinių kanapių augalo dalių cheminė sudėtis (antrinių metabolitų įvairovė, biologiškai aktyvių junginių kiekis, antioksidacinis aktyvumas, mineralinė sudėtis) priklauso nuo taikomų skirtingų agrotechnologinių priemonių – sėjos tankio ir tręšimo.

Kanapių žiedai yra biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, iš jų išgaunami kanabinoidai, eteriniai aliejai, naudojami kosmetikos, medicinos, maisto pramonėje. Lapai taip pat gali būti panaudoti įvairiapusiškai. Iš jų gaminama arbata, mulčias arba jie tiesiog paliekami įterpti į dirvą kaip augalų maisto medžiagų arba organinės anglies šaltinis. Stiebai daugiausia vertinami dėl pluošto, iš jų gaminami spaliai, popierius, tekstilė, mulčias, biokuras ir kt.

Svarbu paminėti ir tai, kad dėl vešlios šaknų sistemos pluoštinės kanapės gali būti naudojamos dirvožemio fitoremediacijai. Fitoremediacija – tai procesas, per kurį augalai pašalina dirvožemyje esančius teršalus, skaidydami ar kaupdami juos savo šaknyse, stiebuose ar lapuose. Taigi, auginant pluoštines kanapes sunkiaisiais metalais užterštuose dirvožemiuose, išvalomas gruntas ir sumažinama tarša.

Kanapės augdamos sunaudoja daugiau CO₂ nei jo išskiria į aplinką per visą auginimo ciklą, todėl gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

***

Pluoštinės kanapės nuo senų laikų buvo auginamos Lietuvoje. Iš jų gamintas pluoštas, vaistai, o sėklos naudotos maistui. Vėliau pluoštines kanapes buvo uždrausta auginti dėl jų asociacijų su narkotinėmis (psichotropinėmis) kanapėmis. Lietuvoje 2014 m. įsigaliojus pluoštinių kanapių įstatymui, kuriuo oficialiai buvo įteisintos pluoštinių kanapių auginimo sąlygos, šie augalai vėl pradėti kultivuoti.