Europos žaliojo kurso strategijoje nustatyti ambicingi tikslai žemės ūkio sektoriui, kurie ūkininkams suteikia ir galimybių, ir iššūkių. Viena tokių sričių – energijos vartojimo intensyvumo mažinimas.

Siekiama, kad ūkiuose būtų diegiamos inovatyvios technologijos, kurios galėtų optimizuoti ir mažinti energijos sąnaudas, kita vertus, ūkininkams reikės atsisakyti iškastinio kuro naudojimo (iki 2040 m.), o tai atitinkamai didins energijos sąnaudas. Energijos sąnaudos žemės ūkyje didės ir dėl to, kad laipsniškai bus mažinama lengvata žemės ūkio veikloje naudojamam gazoliui įsigyti (tai numatyta Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų 2021–2030 m. plane).

Siekiant įvertinti energijos vartojimo intensyvumą Lietuvos ūkiuose ir jį palyginti su kitomis ES šalimis, atliktas tyrimas, naudojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) Lietuvos respondentinių ūkių duomenis ir ES ŪADT standartinius rezultatus, apibendrintus pagal ūkininkavimo kryptis.

Energijos intensyvumui ūkiuose vertinti pasirinkti keturi energijos vartojimo intensyvumo rodikliai:

• ūkio energijos išlaidos, tenkančios bendrajai produkcijai pagaminti;
• energijos išlaidų dalis tarpinio vartojimo išlaidose (jas sudaro specifinės ir pridėtines ūkio išlaidos);
• ūkio energijos išlaidos, tenkančios vienam ūkio sąlyginiam gyvuliui (SG);
• ūkio energijos išlaidos, tenkančios naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarui.

Tyrimo metodika

Palyginamajai analizei atlikti tarp ES šalių sudaryti Energijos rezultatyvumo balai (ERB). Paprastojo sudėtinio vertinimo metodas SAW (angl. Simple Additive Weighting) buvo taikytas sudarant balą ES šalims pagal atskiras ūkininkavimo kryptis. Šis metodas leidžia pasirinktų energijos vartojimo intensyvumo rodiklių reikšmes paversti į bemačius dydžius ir integruoti į vieną sudėtinę reikšmę, šio tyrimo atveju – į ERB. Tyrime pasirinkto energijos vartojimo intensyvumo rodikliams suteikti vienodi svoriai. Rodiklių reikšmės, naudojant SAW metodiką, transformuotos taip, kad mažiausias energijos vartojimo intensyvumas prilyginamas 1, o didžiausias – 0. Kiekvienai ūkininkavimai krypčiai ERB sudarytas iš trijų energijos vartojimo intensyvumo rodiklių, todėl maksimalus ERB siekia 3 balus. 1, 2 ir 4 rodikliai naudoti vertinant javų, rapsų, augalininkystės (įskaitant ir pašarinius augalus, bet atmetus javus, rapsus ir ankštinius augalus) ir sodininkystės, o 1, 2 ir 3 rodikliai – pienininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkininkavimo krypčių ūkius. Ūkiai suskirstyti pagal ūkininkavimo kryptis remiantis ES FADN metodologija, t. y. pagal santykinę kiekvienos ūkyje gaminamos produkcijos standartinės produkcijos dalį.

Siekiant ERB suteikti kokybinę prasmę, ES šalių ūkiai pagal nustatytą ERB buvo suskirstyti į keturis energijos vartojimo intensyvumo lygius: mažo; mažo- vidutinio; vidutinio-didelio; didelio intensyvumo.

Energijos vartojimas labiausiai didėjo augalininkystės ūkiuose

Vidutiniškai per 2004–2019 m. laikotarpį daugiausia energijos (skaičiuojant eurais) pagaminti bendrosios produkcijos už tūkstantį eurų reikėjo sodininkystės ir javų, rapsų, mažiausia – pienininkystės ūkiuose. 2015–2019 m. laikotarpiu energijos vartojimo intensyvumo metinis augimo tempas buvo teigiamas visuose ūkiuose, išskyrus žolėdžių galvijų, o didžiausias augimas nustatytas augalininkystės ūkiuose (16 procentų).

Didžiausias energijos vartojimo intensyvumas, skaičiuojant energijos išlaidas, tenkančias vienam naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarui, nustatytas sodininkystės ūkiuose. Metinis augimo tempas 2004–2014 m. laikotarpiu buvo teigiamas visuose ūkiuose, vėlesniu analizės laikotarpiu augimas buvo mažesnis, o sodininkystės ūkiuose – neigiamas.

Ūkio veiklose naudojama energija sudaro svarbią ūkio išlaidų dalį, todėl jų optimizavimas ar minimizavimas leidžia sumažinti ūkio išlaidas. Lietuvos ūkiuose pagal analizuojamas ūkininkavimo kryptis didžiausia energijos išlaidų dalis tarpinio vartojimo išlaidose nustatyta sodininkystės ūkiuose, 2015–2019 m. laikotarpiu vidutiniškai siekė iki 45 proc. Reikia pastebėti, kad beveik visuose ūkiuose (išskyrus žolėdžių galvijų) energijos dalis tarpinio vartojimo išlaidose turėjo teigiamą augimo tempą 2004–2014 m., o vėlesniu analizės laikotarpiu augimas buvo nežymus arba neigiamas.

Ūkio energijos išlaidos, tenkančios vienam sąlyginiam gyvuliui (SG), pienininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkininkavimo krypčių ūkiuose mažai skyrėsi ir vidutiniškai per 2015–2019 m. laikotarpį atitinkamai siekė 248 Eur/SG ir 242 Eur/SG. Energijos intensyvumas (Eur/SG) 2015–2019 m. buvo aukštesnis negu 2004–2014 m. laikotarpiu 73,6 proc. pienininkystės ir 70,6 proc. – žolėdžių gyvulių ūkiuose.

Lietuvos ūkiai – ES šalių kontekste

Tarp ES šalių javų, rapsų ūkininkavimo krypties ūkių Danijos, Airijos, Kipro ir Prancūzijos ūkiai buvo lyderiai, pasižymintys mažiausiu energijos vartojimo intensyvumu per 2004–2014 m. laikotarpį.

Vėlesniu analizės laikotarpiu (vidutiniškai per 2015–2018 m.) Danijos, Airijos ir Prancūzijos javų, rapsų ūkininkavimo krypties ūkių energijos vartojimo intensyvumas buvo mažiausias iš 24 ES šalių, o Slovėnijos, Lietuvos ir Vengrijos – didžiausias. Lietuvos javų, rapsų ūkiai užėmė 22 ir 23 vietą, vertinant energijos rezultatyvumo balą kaip vidutinį-didelį 2004–2014 m. ir didelį – 2015–2018 m. laikotarpiais.

Vidutiniškai per 2004–2014 m. laikotarpį ES augalininkystės krypties ūkiuose mažas energijos vartojimo intensyvumas nustatytas Belgijos, Prancūzijos, Danijos ir Nyderlandų ūkiuose, o didelis – Vengrijos, Graikijos, Slovėnijos ir Kipro ūkiuose. 2015–2018 m. laikotarpiu tik Belgijos augalininkystės ūkiuose nustatytas mažas energijos intensyvumas, o ERB buvo gerokai didesnis, palyginti su kitomis ES šalimis.

Lietuvos augalininkystės ūkiai buvo antri, tačiau verta pastebėti, kad ERB siekia tik 1,2 balo ir yra daug mažesnis nei pasiektas Belgijos ūkių rezultatas (2,8 balo). Graikijos ir Maltos ūkiai surinko mažiausius ERB per 2015–2018 m. laikotarpį. Taip pat verta pastebėti, kad energijos intensyvumas tarp ES šalių labiau skyrėsi augalininkystės nei javų, rapsų ūkininkavimo krypties ūkiuose, t. y. atitinkamai ES šalių ERB kito nuo 0,3 iki 2,8 ir nuo 0,7 iki 2,3 balo 2015–2018 m. laikotarpiu.

Iš ES sodininkystės ūkių 2004– 2014 m. laikotarpiu mažas energijos vartojimo intensyvumas nustatytas Danijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Prancūzijos ir Nyderlandų ūkiuose, o į kitą skalės galą pateko Vokietijos, Lenkijos ir Vengrijos ūkiai, pasižymintys dideliu energijos vartojimo intensyvumu. Vėlesniu analizės laikotarpiu mažas energijos vartojimo intensyvumas nustatytas Estijos, Danijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės, o didelis – Kipro ūkiuose. Lietuvos sodininkystės ūkiai (reitinguojant ERB nuo didžiausio iki mažiausio) buvo dvylikti ir devinti, pasižymintys vidutiniu-dideliu 2004–2014 m. ir mažu-vidutiniu 2015– 2018 m. energijos vartojimo intensyvumu.

Vidutiniškai per 2004–2014 m. laikotarpį šešių ES šalių (Graikijos, Danijos, Airijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų) pienininkystės ūkiuose nustatytas mažas energijos vartojimo intensyvumas. Latvijos, Vengrijos, Lietuvos ir Slovakijos pieno ūkiai pasiekė didelį energijos vartojimo intensyvumą.

Vėlesniu, 2015–2018 m., laikotarpiu tik Belgijos ir Danijos pienininkystės ūkiuose nustatytas mažas energijos vartojimo intensyvumas, bet nė vienoje iš ES šalių nebuvo ūkių, kuriuose energijos vartojimo intensyvumas būtų didelis. Lietuvos pienininkystės ūkiuose nustatytas 0,7 (2004–2014 m.) ir 0,3 (2015– 2018 m.) ERB.

Graikijos, Danijos, Ispanijos ir Belgijos žolėdžių gyvulių ūkiuose 2004– 2014 m. laikotarpiu nustatytas mažas energijos vartojimo intensyvumas, o 2015–2018 m. mažas energijos suvartojimo intensyvumas nustatytas tik Belgijos ūkiuose. Didelis energijos vartojimo intensyvumo lygis 2004–2014 m. nustatytas Latvijos, Lietuvos ir Slovakijos žolėdžių gyvulių ūkiuose, o vėlesniu analizės laikotarpiu nė vienoje iš ES šalių žolėdžių gyvulių ūkių nenustatytas didelis energijos vartojimo intensyvumas.

ERB žolėdžių gyvulių ūkiuose 2015– 2018 m. laikotarpiu tarp ES šalių skyrėsi (svyravo nuo 0,2 iki 3,0) labiau nei 2004– 2014 m. laikotarpiu. Lietuvos žolėdžių gyvulių ūkių apskaičiuoti ERB buvo vieni mažiausių iš ES šalių.

***

Apibendrinant galima teigti, kad energijos išlaidos sudaro reikšmingą ūkio išlaidų struktūros dalį. Energijos vartojimo intensyvumas 2015–2019 m., palyginti su 2004–2014 m., didėjo tiek lauko augalų auginimo ūkiuose (skaičiuojant energijos išlaidas, tenkančias hektarui), tiek ganomų gyvulių ūkiuose (skaičiuojant energijos išlaidas, tenkančias sąlyginiam gyvuliui).

Atlikta analizė atskleidė, kad, viena vertus, javų, rapsų, pienininkystės ir žolėdžių galvijų ūkininkavimo krypčių ūkiai, kurių energijos vartojimo intensyvumas Lietuvos ūkių kontekste yra palyginti mažas, nėra konkurencingi energijos vartojimo intensyvumo požiūriu tarp ES šalių. Kita vertus, sodininkystės ūkiai pasižymi didžiausiu energijos vartojimo intensyvumu Lietuvos ūkių kontekste, tačiau ES šalių sodininkystės ūkių kontekste šie ūkiai pasirodė konkurencingi, pasižymintys vidutiniu-dideliu ir mažu-vidutiniu energijos vartojimo intensyvumu, atitinkamai 2004–2014 m. ir 2015–2018 metais.