Dirbti ramiai ir tvarkingai, nesiblaškyti renkantis technologijas ir nenuogąstauti dėl žemės ūkio verslo laukiančių pokyčių – tokios pozicijos laikosi Širvintų r. Mančiušėnų kaime ūkininkaujantis Virginijus Kiecorius. Kad pasirinkta strategija teisinga, patvirtina ūkio ekonominiai rodikliai – jis galėtų išgyventi ir be išmokų. Tai puikus rezultatas ūkininkaujant ne pačiose derlingiausiose žemėse.

Virginijus Kiecorius prisimena, kad savarankiškai ūkininkauti pasuko kartu su kitais aplinkiniais žemdirbiais – tuo laiku galutinai suiro Gelvonų kolūkis, maždaug apie 1995 m., o ūkį oficialiai registravo 2000 m. Žmonos dėdė turėjo 10 ha žemės, nuo kurios ir prasidėjo ūkio kūrimas. Dabar Virginijaus ūkis siekia 440 ha, o dukra Viktorija valdo dar 130 hektarų.

Virginijus sako nė pats nepajutęs, kaip ūkis išsiplėtė – viskas vyko palengva, nuosekliai ir natūraliai. Didesnis postūmis plėstis kilo tada, kai atsirado galimybė pirkti valstybinę žemę. Noriai patikimam žmogui žemes parduodavo ir tie savininkai, kurių laukus Virginijus nuomojosi. Nuosavos žemės šiuo metu jis turi apie 300 hektarų.

Ūkininkas džiaugiasi, kad nepraleido nė vienos progos įsigyti žemės, nes nuomos kainos dabar labai išaugusios – kai kurie savininkai pageidauja net iki 200 Eur/ ha kasmet. Dar ne taip seniai tai buvo neįsivaizduojami pinigai, žemės nuoma Širvintų rajone atsieidavo kur kas pigiau: 50–80 eurų, vėliau pakilo iki 100 Eur/ha. „Rajone atsirado naujų stambių investuotojų, kurie siekia didinti plotus, o tai ir sukelia žemės bei jos nuomos kainas“, – pastarųjų metų pokyčius paaiškina ūkininkas.

Dirvožemiai apylinkėse nėra derlingi, tik kai kurių geriausių laukų našumas siekia 51 balą, o dominuoja apie 40 ir mažesnio našumo balų plotai. „Biednesnis čia kraštas, palyginti su Panevėžiu, iš kurio esu kilęs. Kai nuvažiuoju pas savo klasės draugus, kurie irgi ūkininkauja, matau, kad jie kur kas geriau gyvena“, – šypteli Virginijus ir priduria, kad į naująjį nenašių žemių žemėlapį jo dirbami plotai nepateko, vadinasi, ir papildomų išmokų už juos nebegaus.

Dirvožemiai ne tik skurdoki, bet ir labai netolygūs: čia kalnas, čia pakalnė, apačioje – durpynas, viršuje – molis. Daug dėmesio reikalauja melioracija. Ūkininkas kelerius metus valė 2 km melioracijos griovių pagal 2007–2013 m. KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“. Drauge su kitais žemės savininkais įkūrė asociaciją „Virgio melioracija“ ir parengė projektą sutvarkyti melioracijos sistemas 100 ha plote. Darbus planuojama pradėti ateinantį rudenį. Paramos lėšos sieks beveik 0,5 mln. eurų, 20 proc. projekto vertės turi būti dengiama ūkio lėšomis. Žinoma, skubaus tvarkymo reikalaujantys melioracijos sistemų taisymo darbai atliekami savo jėgomis ir lėšomis, nelaukiant paramos.

Šių metų derlius – visai ne rekordinis

Žemdirbys patenkintas, kad laukus pavyko suformuoti kompaktiškai išsidėsčiusius aplink ūkio bazę ir palyginti didelius – vienas didžiausias laukas siekia net 80 ha. Ne vienus metus dirbant su gera technika daugelio laukų dirvos paviršius jau beveik tobulai išlygintas, todėl sėja vyksta sklandžiai, o augalai dygsta tolygiai.

V. Kiecorius augina žieminius kviečius, miežius ir rapsus, taip pat pupas ir žirnius. Ankštinių augalų sėja daug – šiemet jų buvo net 200 ha. Anksčiau augino ir avižų, grikių, bet atsisakė: įvairovė gal ir gerai žemei, bet apsunkina javapjūtės darbų paskirstymą, derliaus laikymą. Tarpinių pasėlių nesėja, žalinimo užskaitai palieka ražienas per žiemą – 44 hektarus.

Šių metų sezonas – tikrai ne tas, kai galima girtis rekordiniais derliais. Štai pernai žieminių kviečių kūlė 8 t/ha, o šiemet vidurkis sieks apie 5 t/ha, pupų pernai kūlė 4–5 t/ha, šiemet – vos po 2 t/ha byrėjo, prastai užderėjo ir žirniai. Jau vasaros viduryje, kai prasidėjo kaitra ir sausra, išryškėjo, kad gero derliaus iš suvargusių pasėlių tikėtis neverta. Nukūlus matyti, kad pupos mažytės, deformuotos, susisukusios – jos labai nevienodu laiku žydėjo, todėl ir su kenkėjais buvo sunkiau kovoti, ir sunoko ne vienu metu.

Dirvose ir dabar, rudeniui įpusėjus, trūksta drėgmės. Matyt dėl to stabtelėjo žieminių rapsų augimas, nors pasėjo juos optimaliu laiku, rugpjūčio 22 dieną. Anksčiau spalio pirmąjį dešimtadienį žieminių rapsų pasėliuose jau būdavo 2 kartus panaudoti augimo reguliatoriai, o šiemet dar nė karto neprireikė jais purkšti.

Kasmet naudoja sertifikuotą sėklą

Ūkininkas kasmet perka sertifikuotą sėklą. „Pagrindinė žieminių kviečių veislė – Skagen, dar auginu Bonanza, KWS Malibu. Esu įsitikinęs, kad pačiam ruošti sėklos neapsimoka. Juk kainuoja beicas, darbas, galų gale ir patys grūdai brangūs, kai viską sudedi, skirtumas tarp sertifikuotos ir ūkyje pasiruoštos sėklos susidaro tik apie 12 Eur/t, tad kur kas paprasčiau pasėti gero atsėlio sertifikuotą sėklą ir gauti nepalyginamai geresnį derlių“, – mano žemdirbys.

Kviečių ir rapsų supirkimo kainos šiemet tikrai geros – rapsų jau peršoko 600 Eur/t. Tačiau pupos ir žirniai kaip nebrangsta, taip nebrangsta. „Nors pupų ir žirnių derlius tikrai prastas, bet jų supirkimo kainos nė kiek nepadidėjo. Už pupas dabar moka 272 Eur/t, už žirnius – 200 Eur/t“, – sako Virginijus.

Ūkininkas turi sandėlius, į kuriuos sukrauna išvalytus grūdus, o štai džiovyklos pasistatyti vis neprisiruošia. Visų pirma dėl to, kad ne kiekvienais metais jos prireikia, be to, tai tikrai nemenka investicija. „Vienais metais jau buvau visai priartėjęs prie džiovyklos statymo, jau ir projektą turėjau, bet paskui pagalvojau, kad reikės atskiro žmogaus prie jos dirbti, tai ir vėl atidėjau šią mintį ateičiai“, – sako ūkininkas. Ūkyje, be šeimininko, dirba du samdomi darbuotojai.

V. Kiecorius agronominiais klausimais tariasi su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų biuro augalininkystės konsultante, pasitiki ir įmonių „Kauno grūdai“, „Agrokoncernas“ agronomų patarimais. „Juokais juos pavadinu komerciniais agronomais, bet iš tikrųjų jų patarimai būna naudingi, jie moka tiksliai įvertinti augalų būklę ir pasakyti, ko jiems trūksta“, – tarsteli Virginijus. Ūkio buhalterinę apskaitą daug metų tvarko LŽŪKT Širvintų biuras.

Panaudotai technikai nesunkiai randa pirkėjų

Technikos kieme dominuoja žalia spalva. „Visi mano kombainai, traktoriai ir dauguma padargų yra žali – tai gamintojo „John Deere“ žemės ūkio technika. Pats naujausias pirkinys, įsigytas pasinaudojant parama – prikabinamas purkštuvas Amazone UX 4201 Super, kurio sijų plotis siekia 24 metrus. „Prieš tai turėjau tikrai gerą purkštuvą John Deere, jį sėkmingai pardaviau. Apskritai esu linkęs parduoti techniką, kai ji atitarnauja penkerius ar šešerius metus“, – sako Virginijus ir priduria, kad gerai prižiūrimai technikai pirkėjų randa lengvai. Kai kurie net nepatikliai pasitikslina, ar tikrai su viena ar kita žemės ūkio mašina išdirbta tiek daug laiko, nes jos atrodo beveik naujos. „Traktoriai yra priskirti konkrečiam darbuotojui, taip žmonės visai kitaip vertina ir prižiūri techniką, nes jaučia atsakomybę“, – ūkyje nusistovėjusią tvarką paaiškina šeimininkas.

Virginijus ir pats sėda už technikos vairo, dirba visus darbus, išskyrus sėją ir purškimus. Ūkyje ariami ne visi laukai, kai kurie tik sulėkščiuojami, kitur naudojami giluminiai purentuvai. Neartuose plotuose būna daugiau piktžolių, todėl reikia intensyvesnio purškimo herbicidais.

Herbicidų ir kitų cheminės augalų apsaugos produktų ūkininkas stengiasi naudoti kuo taupiau, tik tiek, kiek reikia. Mažina ir trąšų normas. „Anksčiau rudenį pirkdavau 10 mašinų trąšų, o dabar nusipirkau penkias ir jų turi užtekti. Dar labai pasisekė, kad trąšų spėjau prieš pabrangimą įsigyti. Pirkau rugsėjo pradžioje, o po savaitės kainos šoko į viršų: mokėjau po 330 Eur/t, o dabar tektų pakloti per 500 Eur/t“, – paaiškina Virginijus ir priduria, kad vis ruošiasi išbandyti tręšimą skystosiomis KAS trąšomis. Pasak žemdirbio, jos turi ir pliusų, ir minusų: pliusas – greitesnis pasisavinimas, o minusas – ilgiau trunkantis darbas ir galimas neigiamas poveikis purkštuvui.

Ūkininkas svarsto, kad ateityje, ko gero, teks susitaikyti su mažesniu derlingumu, koks buvo ūkininkavimo pradžioje – juk anksčiau kviečių kuldavo po 4 t/ ha ir būdavo gerai, ūkis dirbo rentabiliai. „Mažiau išlaidų trąšoms, cheminei augalų apsaugai ir, viską suvedus, tas pats likdavo. Turbūt taip ir ateityje ūkininkausime“, – svarsto pašnekovas.

Gyvuliai – kraštovaizdžiui paįvairinti

Ūkis visada labiau laikėsi augalininkystės krypties, nors šiek tiek gyvulių nuolat būdavo. Anksčiau tai buvo pieninės karvės – daugiausia jų laikė septynias, melžti tekdavo rankomis, tad tikrai neatrodė, kad tai mažai. Vėliau augino kiaules, o dabar – mėsinius hailendų veislės galvijus. Virginijų šie gyvuliai sužavėjo egzotiška išvaizda, geru charakteriu, ištvermingumu ir pakantumu bet kokioms oro sąlygoms.

Hailendai ir žiemą, ir vasarą būna lauke. Nuo vasaros karščių ir žiemos speigų jie moka pasislėpti krūmuose, yra suręsta ir pašiūrė gyvuliams prisiglausti. Pradėjo nuo kelių veislinių galvijų 2015 m., o dabar bandoje yra 27 galvos. Dalį gyvulių parduoda „Utenos mėsai“, dalį sunaudoja savo šeimos reikmėms. Ūkis turi visą reikalingą techniką pašarams pasiruošti, gamina šieną, šienainį. Buvo laikas, kai žolės trūko, o šienas ir šienainis buvo labai geidžiama prekė, už kurią kiti ūkiai gerai mokėjo. Tačiau šiemet žolės užaugo tiek daug, kad pašarų galima priruošti keleriems metams į priekį. Dalį pievų net nusprendė suarti, nes pamatė, kad jau per daug tokį plotą žalienų laikyti.

Žiemą ūkininkas su darbuotojais netinginiauja – ruošia malkas pardavimui, mat turi savo miško. Pagal sutartis nuo kelių valo sniegą – pernai žiemą, kai gamta sniego drėbtelėjo kaip reikiant, tekdavo net naktimis dirbti. V. Kiecoriaus darbštumas, ūkiškumas ir gebėjimas tvarkytis buvo pastebėti ir rajono mastu – jis ne kartą buvo įvertintas konkurse „Metų ūkis“, o 2018 m. laimėjo I vietą Širvintų rajone.

„Esu labai ramus žmogus, stengiuosi dėl nieko neišgyventi ir gyvenime laikausi paprastos pozicijos: kaip bus, taip. Kiti žemdirbiai jau nuo pavasario pradeda nerimauti, kad gero derliaus nepavyks užauginti, o aš tokių minčių nė artyn neprisileidžiu“, – šypteli Virginijus ir priduria, kad lygiai taip pat jis nesuka galvos dėl laukiančių pokyčių, kuriuos neišvengiamai atneš ES žaliojo kurso strategija: kai bus konkretūs nurodymai, tai atsiras ir reikalingi ūkiniai sprendimai.