23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/11
Pirmoji pagalba laukiniams paukščiams
  • Augustė ŠARAKAUSKAITĖ LSMU Veterinarijos akademija Viktorija Marija NELIUBINA VšĮ „Pagalba laukiniams gyvūnams“
  • Mano ūkis

Informacija apie į veterinarijos kliniką atvežtus laukinius paukščius, priešingai nei renkant anamnezę apie naminius gyvūnus, būna minimali arba jos nebūna. Taigi, pagrindiniai pirmosios pagalbos principai – gydyti sparnuotį kaip kritinės būklės pacientą, daryti prielaidą, jog gyvūnas yra dehidratavęs ir jaučia skausmą, užtikrinti būtinąją pagalbą.

Daugelis laukinių paukščių randami ir atnešami į veterinarijos kliniką praėjus gerokai laiko po patirtos traumos. Jei paukštis kraujavo ar patyrė traumą, negalėjo judėti, maitintis ir gerti, jo organizmą bus ištikusi hipotermija, dehidratacija ir šokas. Prieš pradedant gydyti, reikia stabilizuoti jo būklę.

Diagnozės nustatymas

Norint tiksliau nustatyti tikėtiną diagnozę, reikia surinkti kuo daugiau duomenų apie paukštį:

  • jo radimo vietą ir aplinkybes,
  • elgesį,
  • rūšį,
  • svorį ir apytikrį amžių.

Paukščio fiziologinius parametrus reikia palyginti su normaliais, būdingais tai rūšiai.

Šokas: stresas + hipotermija + dehidratacija

Stresas. Stresas pražudo daug laukinių gyvūnų, patekusių į nelaisvę. Siekiant sumažinti vizualinį ir garsinį stresą (angl. auditory stress), sužeistą paukštį reikia laikyti pritemdytoje, tylioje aplinkoje. Optimali aplinkos temperatūra yra 25–30 oC. Laikyti galima gyvūnų bokse, dėžėje su skylutėmis orui ir šviesai. Dugną reikia iškloti neslidžia, gerai absorbuojančia medžiaga, pavyzdžiui, popieriniais rankšluosčiais.

Hipotermija. Norint įvertinti hipotermijos lygį, reikėtų matuoti kloakinę temperatūrą, kuri fiziologiškai turėtų būti 41–44 oC, jei to atlikti negalima (jei paukštis jaučia labai didelį stresą, kontaktą reikėtų sumažinti iki minimalaus ir tik būtino), atsižvelgti į simptomus. Kaip šilumos šaltinį galima naudoti šildomąjį kilimėlį, plastikinį butelį ar guminę pirštinę su šiltu vandeniu, įvyniotus į rankšluostį. Atšalusias šildykles reikia iš karto pakeisti šiltomis.

Klinikiniai hipotermijos ir šoko simptomai:

  • papurusios plunksnos;
  • užmerktos akys;
  • apatija;
  • silpnumas;
  • drebulys.

Šios būklės nėra vienas ir tas pats, tačiau labai susijusios. Išvardyti simptomai yra bendri abiems būklėms.

Dehidratacija. Dehidratacija ir stresas sukelia hipovoleminį šoką: sutrinka mikrocirkuliacija audiniuose, vystosi audinių ir organų pažeidimai, ištinka mirtis. Sušalusio ir dehidratavusio paukščio negalima maitinti per prievartą.

Visus į veterinarijos kliniką patekusius laukinius paukščius reikia vertinti kaip dehidratavusius. Dehidratacijos laipsnis būna nuo nedidelio 5 proc. iki pavojų gyvybei keliančios daugiau kaip 15 proc. dehidratacijos.

Dehidratacijos požymiai:

  • įtempta oda;
  • įdubusios akys;
  • pakitusi burnos ertmės spalva, drėgnumas ir panašiai.

Klinikinėje situacijoje nustatyti tikslų dehidratacijos laipsnį nelengva dėl neryškių ar neakivaizdžių simptomų, plunksnų dangos. Dažniausiai dehidratacija siekia 5–10 proc. Esant kritiniam dehidratacijos lygiui (daugiau kaip 15 proc.), paukščio kojos ir sparnų galai atrodo šalti, burnos ertmė labai sausa, blyški.

Rekomenduojamas pradinis bendras rehidratacinių skysčių paros kiekis yra 100 ml/kg (10 proc. kūno masės). Bendra taisyklė, kad per vieną girdymą paukštis gali toleruoti 5 proc. kūno masės skysčio, iki 50 ml/kg. Prieš girdymą ar injekciją tirpalą reikia pašildyti iki 38–39 oC.

Skysčių deficito formulė: svoris (g) x dehidratacijos laipsnis (%) = skysčių deficitas (ml)

Pavyzdžiui, 80 g sveriančiam varnėnui su tikėtina 10 proc. dehidratacija reikia sugirdyti 8 ml skysčio (80 x 0,1 = 8 ml).

Oralinė rehidratacija tinka daugeliui paukščių kaip bazinė pirmosios pagalbos procedūra. Jai atlikti reikia zondo, kurį galima padaryti iš kateterio vamzdelio ir įvairaus dydžio švirkštų. Zondas nuleidžiamas stemple į paciento gūžį. Smulkiems žvirbliniams paukščiams geriau tinka rehidratacija per snapą, lašinant po vieną skysčio lašą palei snapo ertmę (nekišant švirkšto į snapą) ir stebint, ar geria. Girdyti galima Ringerio laktatu arba „Rehydron“ tirpalu.

Kaip rehidratuoti paukštį per zondą?

  1. Pritraukti į zondą skysčio, žarnelėje turi nelikti oro tarpų.
  2. Įvynioti paukštį į rankšluostį. Procedūros padėjėjas atveria jo snapą.
  3. Atsargiai nuleisti zondą į stemplę iki gūžio. Nesupainioti stemplės su trachėja!
  4. Lėtai leisti skysčius. Labai svarbu stebėti, ar neįvyksta regurgitacija. Jei taip nutinka, reikia nedelsiant padėti paukštį į tamsią, šiltą, tylią vietą ir palaukti, kol atris vandenį.

Poodinė rehidratacija. Poodinei injekcijai tinka kirkšnies zona. Maksimalus poodinės injekcijos kiekis per vieną kartą yra 20 ml/kg. Po injekcijos laikant paukštį šiltai, skysčiai greičiau rezorbuosis iš injekcijos vietos. Atlikti pakartotines injekcijas galima maždaug kas 60 minučių.

Skausmo malšinimas

Laukinio paukščio akimis žmogus yra plėšrūnas, todėl jis stengsis maskuoti skausmo simptomus. Reikėtų manyti, kad bet koks sužalojimas, keliantis skausmą žmonėms, sukelia skausmą ir paukščiui. Dažniausiai naudojami analgetikai, jų dozės nurodytos vaistų lentelėje.

Kortikosteroidai anksčiau buvo plačiai naudojami šokui gydyti, tačiau, naujų tyrimų duomenimis, nerekomenduojami dėl gausių šalutinių efektų, tokių kaip imunosupresija, aukštesnis mirtingumo lygis, nesuderinamumas su nesteroidiniais analgetikais ir kt. (Mullineaux, Keeble, 2016).

DAŽNIAUSIOS SITUACIJOS

Didelė dalis į veterinarijos klinikas patenkančių laukinių paukščių yra pagauti kačių, atsitrenkę į langus, automobilius.

Paukštį pagavo katė

Žaizdos dažniausiai užkrečiamos Pasteurella, Pseudomonas spp. bakterijomis, esančiomis katės seilėse. Įtariant, kad paukštį sužeidė katė, jam reikia skirti sisteminius antibiotikus. Įkandimo, įdrėskimo žaizdoms rekomenduojamas amoksicilinas su klavulano rūgštimi (Synulox, Clavaseptin ir kt.) ir palaikomasis gydymas.

Paukštis atsitrenkė į langą, automobilį

Vienas dažniausių sužeidimų yra galvos trauma. Pradėjus gydymą iki 3 dienų po traumos, pacientas turi geriausias prognozes visiškai atgauti funkcijas. Rekomenduojamas gydymas Meloxidyl suspensija arba injekcija ir taikyti palaikomąjį gydymą.