Miške grybai auga savaime, o štai tam, kad jie sudygtų auginimo ceche, reikia daug investicijų, pastangų, žinių ir įgūdžių. Nors į kultūrinių grybų auginimą vis drąsiau skverbiasi robotizacija ir informacinės technologijos, be darbo rankų šiame versle – nė iš vietos: darbuotojų reikia daug ir sumanių.

Prieš 27 metus Šiaulių r., Gruzdžiuose, įkurta bendrovė „Baltic Champs“ dabar yra viena didesnių kultūrinių grybų augintojų Europoje, tiekianti savo produkciją ne tik mūsų šalies pirkėjams, bet ir stambiems tarptautiniams prekybos tinklams, tokiems kaip ICA, „Axfood“, „Coop“, LIDL, „Kesko“ ir kt.

„Baltic Champs“ turi padalinius Šiaulių, Joniškio ir Širvintų rajonuose, iš viso įmonėje dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. Joniškio rajone, Staneliuose, veikiantis grybų auginimo cechas yra naujausias padalinys, nors jis atidarytas 2008 metais. Bendrovės „Baltic Champs“ generalinis direktorius Arūnas Radzevičius pabrėžia, kad Stanelių cechas įrengtas galvojant apie tvarias technologijas, nors anuomet, prieš 13 metų, apie jas dar mažai kalbėta, bet ekonominis stabilumas taip pat yra tvarumo dalis.

Šilumą generuojantys siurbliai naudoja ekologiškai švarią geoterminę energiją. „Mūsų cechas buvo pirmasis Europoje geoterminę energiją naudojantis projektas, pritaikytas ne buityje, o žemės ūkio versle. Kurį laiką net sulaukdavome nemažai svečių, norinčių savo akimis įsitikinti, kaip geoterminė šildymo sistema veikia tokiame stambiame gamybiniame objekte“, – pasakoja A. Radzevičius.

Augantys grybai išskiria šilumą, kuri šiltuoju metų laiku yra perteklinė ir paprastai kituose grybų ūkiuose tiesiog iškeliauja lauk, taip didinant šiltnamio efektą. Staneliuose visa perteklinė šiluma surenkama į rekuperacinę sistemą ir perskirstoma toms auginimo kameroms, kuriose reikia šilumos. Sugeneruojamos šilumos, ypač vasarą, užtenka ir buitinėms patalpoms šildyti.

„Šiame fabrike energija 3–4 kartus pigesnė, palyginti su tradiciniais būdais šildomais fabrikais. Taigi, sąnaudas tikrai taupome. Beje, jau penkerius metus perkame tik žalią elektros energiją, išgaunamą hidroelektrinėse, vėjo ir saulės jėgainėse. Taip prisidedame prie švaresnio pasaulio kūrimo“, – sako A. Radzevičius.

Įgyvendintas ciklinės ekonomikos modelis

„Baltic Champs“ priklauso bendrovei „AUGA group“, kuri plėtoja ekologinę žemdirbystę ir ekologiško maisto gamybą ir remiasi požiūriu, kad rezultatai turi būti pasiekti su kuo mažesniu poveikiu gamtai. Ateities vizija – dirbti be jokio poveikio aplinkai. Mažasis ciklinės ekonomikos modelis jau įgyvendintas. Įvairios medžiagos, kurios anksčiau buvo išmetamos arba utilizuojamos, dabar keliauja ratu ir yra panaudojamos skirtingose gamybos srityse.

„Tarkime, „AUGA group“ augina ekologiškus grūdus. Savaime aišku, kad ir šiaudai būna ekologiški. Jie vežami į „Baltic Champs“ komposto gamybos fabriką Gruzdžiuose. Ekologinės gyvulininkystės atliekos, vištų mėšlas irgi panaudojami komposto gamybai. Po grybų auginimo komposte lieka nemažai maisto medžiagų: azoto, kalio, kalcio ir kt. Visos tos medžiagos grįžta į laukus kaip trąša – patręštoje žemėje vėl auginami javai ar kiti žemės ūkio augalai“, – ciklinės ekonomikos modelį paaiškina A. Radzevičius ir priduria, kad netrukus įmonės veiklas papildys biodujų gamyba iš ūkiuose gaunamos biomasės.

Tvariai dirbti padeda ir apyvartinės taros naudojimas. Kadangi daug produkcijos eksportuojama į Daniją, Švediją, Norvegiją, tose šalyse jau 10 metų dirbama su taros nuomos paslaugas teikiančiomis kompanijomis. Vadinasi, gamybos ir prekybos cikle visą laiką sukasi ta pati tara, kuri tik išplaunama. Nuo pernai grybų pakuotėms naudojamas tik perdirbamas plastikas.

Dėmesys dirbantiems žmonėms

Į tvarumo sąvoką įeina ir santykiai su darbuotojais. „Visai neseniai vieni pirmųjų Lietuvoje, o žemės ūkyje, ko gero, patys pirmieji, gavome „Global G.A.P.“ sertifikaciją išplečiantį „GRASP“ sertifikatą – juo pažymimas geras santykis su darbuotojais ir teisingas žmogiškųjų išteklių valdymas, tvarios darbo sutartys, pagarbūs atlyginimai“, – atkreipia dėmesį A. Radzevičius ir priduria, kad bendrovė pateko į didžiausią vidutinį atlyginimą mokančių bendrovių trejetuką Šiaulių ir Telšių regione, didelių įmonių grupėje. Apdovanojimas skirtas remiantis oficialiais 2020 m. „Sodros“ duomenimis, atmetus vadovų atlyginimus.

Nuolat analizuojamas pasitenkinimo įmone indeksas. Darbuotojams organizuojamos įvairios šventės: obuoliadieniai, pyragų dienos ir pan., nors pastaruoju metu aktyvų bendravimą labai riboja COVID epideminė aplinka. „Mums tikrai svarbu, kad darbuotojai darbe jaustųsi gerai. Vis dėlto žmonių trūksta ir jų nuolat ieškome. Ir kaip gali netrūkti, jei šią vasarą net 12 skynėjų iš 85 dirbančių šiame fabrike išėjo motinystės atostogų! Tai vertinčiau kaip akivaizdų rodiklį, kad žmonės mūsų darbe jaučiasi socialiai saugūs“, – šypsosi įmonės vadovas.

Šviežių grybų eksportas – į artimas rinkas

„Baltic Champs“ auginami baltieji ir rudieji pievagrybiai. Asortimente dar yra šitakių, eringių, kreivabudžių, bet tai gretutiniai, nišiniai produktai. „Iš viso per mėnesį parduodame 1 000–1 100 t pievagrybių, o kitų egzotinių rūšių grybai sudaro nedidelę procentinę dalį. Asortimentui paįvairinti įmonė vasarą superka voveraites, kurių didžioji dalis parduodama Skandinavijos rinkai. Pernai pirmosios voveraitės buvo parduotos birželio 26 d., o šiemet jos prasidėjo tik apie rugpjūčio 10 d., nes miškuose buvo labai sausa“, – sako įmonės vadovas.

Eksportas nukreiptas į artimiausias šalis: be Skandinavijos, daug produkcijos išvežama į Lenkiją, kur dirbama su prancūzų kompanijos „Bonduelle“ perdirbimo fabriku: jame lietuviški ekologiški pievagrybiai užkonservuojami ir eksportuojami į JAV. „Dabar deramės su didžiausiu Vokietijos mažmeninės prekybos tinklu, nuo kitų metų turėtų prasidėti šviežių grybų tiekimas į Vokietiją. Visos eksporto rinkos geografiškai turi būti artimos, nes šviežių grybų toli nenuveši“, – paaiškina A. Radzevičius. Pievagrybiai konservuojami ir Lietuvoje – Širvintose veikiančiame fabrike „Grybai LT“, kur gamyba visiškai automatizuota.

Kaip grybai priverčiami dygti

Pievagrybiai auginami kamerose, kuriose nuolat palaikomas reikalingas mikroklimatas. Auginama visus metus nenutrūkstamu ciklu: vienose kamerose dar tik užkrautas kompostas, kitose dygsta grybai, trečiose derlius jau nuimtas, o kompostą ruošiamasi iškrauti ir panaudoti žemės ūkio pasėliams tręšti.

Leidžiama sudygti dviem grybų bangoms – kitaip tariant, nuimami du derliai nuo vieno komposto. Šviežias kompostas, kuriame jau būna įterpta grybiena, atgabenamas iš Gruzdžių specialiomis mašinomis ir užkraunamas į lentynas. „Motininių micelių gamyba yra atskiras verslas ir mes tuo neužsiimame – perkame iš specializuotų įmonių užsienyje. Ten grybų sporos apveliamos ant pasterizuotų grūdų (kviečių, sorų ar kitų) ir dvi savaites auginamas micelis. Į toną komposto reikia įsėti 8–10 kg tokių grūdų“, – paaiškina technologas ekspertas Arūnas Žemliauskas.

Iš pradžių lentynose suklotas kompostas būna juodas, paskui pradeda „žilti“ – spalva keičiasi dėl išryškėjusios augančios grybienos, kuri tankiai apraizgo specialiai paruoštus šiaudus. Po komposto užkrovimo durpes grybiena perauga per 12 dienų ir tada pradeda lįsti nedidukų grybų vaisiakūnių užuomazgos.

Kai pasirodo pirmieji grybukai, darbo meistriškumą turi parodyti technologai: aplinkos sąlygas reikia sureguliuoti taip, kad grybai nepakiltų visi vienu metu, mat tokiu atveju jiems pritrūktų lentynos ploto. Technologai suformuoja kelias (paprastai penkias) grybų generacijas. Tam yra speciali metodika, kai kameroje sudaromos dirbtinio rudens sąlygos. Taip iš vegetacijos fazės pereinama į generacijos fazę – grybai pradeda dygti. Lygiai tokiu pat principu grybai natūraliai generuojasi ir miškuose.

Drėgmė, temperatūra, CO₂ – svarbiausi parametrai, reguliuojantys generacijas ir visą augimo procesą. Paprastai skinamos 4–5 generacijos (kasdien vis kita), o iš viso per pirmąją bangą priskinama 16–20 kg/m² grybų. Tada substratas palaistomas vandeniu, sureguliuojama temperatūra bei kiti parametrai, ir po savaitės atsiranda antroji banga. Bet ji jau nebūna tokia derlinga, vaisiakūniai užauga mažesni, nes pirmosios bangos grybai paima maisto medžiagas iš terpės. Antroje bangoje priskinama apie 10 kg/m² pievagrybių.

„Jei per dvi bangas pasiseka gauti 30 kg/m² grybų, tai labai geras rezultatas. Yra ūkių, kurie augina tris bangas, bet trečioji būna dar silpnesnė – apie 3–5 kg/m² grybų. Mums geriau panaudotą kompostą išvežti laukams tręšti, pakloti naują ir laukti derliaus“, – paaiškina A. Radzevičius. Per metus iš vienos lentynos skinama apie dešimt derlių, kurių kiekvienas turi po dvi bangas. Paprastai grybai skinami tiksliniam klientui, o ne sandėliavimui. Skynėjas turi gebėti atskirti, kuris grybas silpnas, kuris stiprus, kokiam klientui koks grybas tinka.

Rudieji pievagrybiai brangesni, nes jų derlingumas 20–25 proc. mažesnis negu baltųjų. Be to, brangesnis ir rudųjų pievagrybių micelis. Atrinkti didžiausi rudieji pievagrybiai paliekami augti, kol virsta portabelomis, kurias dažniausiai perka restoranai.

Dirbtinis intelektas ir robotizacija

Stanelių grybų auginimo ceche vyksta ir mokslinė-tiriamoji veikla – kuriama inovatyvi, dirbtiniu intelektu grįsta pievagrybių auginimo robotinė technologija. Jos tikslas – sumažinti technologinio proceso rizikas, trukmę ir padidinti pievagrybių auginimo produktyvumą bei pačių grybų kokybę. Tai tęstinis trejų metų projektas, kuriam bendrovė skyrė 1,44 mln. eurų.

Dar šį lapkritį turėtų atsirasti prototipinė (bandomoji) robotinė svėrimo ir pakavimo sistema, o vėliau galbūt atsiras ir dirbtinio intelekto sistema auginimo procesams valdyti. „Dabar vyksta šios dirbtinio intelekto sistemos vertinimas. Kol kas ji daro nemažai klaidų. Reikia prikaupti labai daug duomenų, kad sprendimai būtų kuo tikslesni. Informacinės technologijos ir robotizacija – tai grybininkystės perspektyva“, – įsitikinęs A. Radzevičius.

Iš prototipų vėliau bus kuriami standartiniai gamybiniai modeliai. Norėta robotizuoti ir skynimo procesą, bet paaiškėjo, kad robotai kol kas šiek tiek per lėti – žmogus dirba greičiau. Todėl stengiamasi maksimaliai ergonomizuoti pievagrybių auginimo ir skynimo specialistų darbo vietas.

Visame pasaulyje aktuali problema – auginant grybus reikia labai daug rankų darbo. Tiesa, yra kompanijų, kurios užsiima tik industrinių grybų auginimu: grybus vienu kartu mechaniškai nupjauna ir konservuoja. Bet šviežiam vartojimui grybai skinami tik rankomis.

„Prieš dešimt metų lenkai dirbo Olandijos grybynuose, dabar jau Lenkijoje grybus skina ukrainiečiai. Tačiau pigesnės darbo jėgos migracija nėra tvari, šie procesai kada nors baigsis. Ukrainiečiai jau nelabai nori dirbti Lenkijoje. Kas žino, kas bus pas mus po metų kitų?“ – svarsto „Baltic Champs“ vadovas Arūnas Radzevičius ir priduria, kad verslas turi būti pasiruošęs nuolatiniams pokyčiams.