Lietuvos agronomų sąjunga iškilmingai paminėjo 100 metų veiklos sukaktį. Akademijos kultūros centre (Kėdainių r.) vykusiame XXXIV suvažiavime apžvelgtas organizacijos nueitas kelias ir pagerbti iškiliausi profesijos atstovai.

Agronomo specialybėje telpa daugybė dalykų: žinios apie augalus ir dirvožemį, rūpestis, kad žmonės turėtų kokybiško maisto, meilė savo kraštui, atsakomybė už švarią aplinką, bioįvairovę ir tvarų žemės ūkį. Prieš šimtą metų, 1921 m. sausio 8-ąją, agronomai įkūrė sąjungą tam, kad skatintų ir koordinuotų profesinį bendradarbiavimą ir kūrybinę veiklą, atstovautų ir gintų narių interesus. Iki dabar Lietuvos agronomų sąjunga (LAS) aktyviai deklaruoja agronomų požiūrį ir vertybes žemės ūkio politikos, studijų, mokslo, gamybos, socialiniais ir etiniais klausimais.

LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis priminė pagrindinius 100 metų organizacijos istorijos momentus ir pabrėžė, kad agronomai visada aktyviai dalyvavo ne tik profesiniame, bet ir politiniame gyvenime. Daug pasako faktai: tarp Nepriklausomybės akto signatarų 1918 m. buvo du agronomai – Aleksandras Stulginskis ir Donatas Malinauskas, o Steigiamajame Seime buvo net 5 agronomai ir 15 ūkininkų.

Prielaidas įkurti LAS sudarė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. Iškilūs šalies agronomai dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir visos valstybės labui – antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, ilgametis ministras pirmininkas ir finansų bei žemės ūkio ministras Juozas Tūbelis, antrasis Žemės ūkio akademijos rektorius ir švietimo ministras Juozas Tonkūnas ir daugelis kitų.

Visa LAS istorija išsamiai išdėstyta ką tik išleistoje knygoje „Lietuvos agronomų sąjungos istorija – šimtmečio istorija“. Suvažiavimo dalyviams demonstruotas ir videofilmas, kuriame užfiksuoti svarbiausi LAS veiklos momentai ir ryškiausios asmenybės. Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, Žemės ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akademikas Zenonas Dabkevičius perskaitė pranešimą „Agronomijos raida per šimtmetį“.

LAS šiandien – matoma ir girdima organizacija, turi 12 aktyvių skyrių rajonuose, o iš viso sieja daugiau kaip 435 narius. Organizacijos nariai dalyvauja Baltijos jūros šalių agronomų sąjungos veikloje, kongresuose, tarptautinėje Europos agronomų sąjungų asociacijos veikloje. Vienas didžiausių LAS pasiekimų visos šalies agronomų bendruomenei – įteisinta ir nuo 2016 m. liepos 16 d. kasmet minima profesinė Agronomų diena.

Kokius ateities tikslus sau kelia LAS? E. Makelis pabrėžė, kad būtina plėsti narių ir skyrių skaičių, ieškoti ir rasti autoritetingų, iniciatyvių agronomų, galinčių sudominti kolegas ir įtraukti juos į sąjungos veiklą. Svarbu kurti naujas tradicijas, išradingai kasmet paminėti Agronomų dieną, garsiau viešinti agronomų darbus ir nuopelnus, pritraukti jaunąją kartą. Be abejo, agronomai turi prisidėti sprendžiant naujus žmonijai kilusius iššūkius – klimato kaitos, senkančių resursų problemas.

Suvažiavime buvo gausu apdovanojimų, suteikti LAS garbės narių ir nusipelniusių agronomų vardai. Tarp nominantų – mokslininkai, konsultantai, žemės ūkio specialistai, ūkininkai, verslininkai, politikai.