23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/09
Žieminių javų sėja
  • Prof. emeritas Albinas ŠIULIAUSKAS, Danguolė ŠIULIAUSKIENĖ VDU Žemės ūkio akademija
  • Mano ūkis

Lietuvoje auginami keturių rūšių migliniai žieminiai javai: kviečiai, kvietrugiai, rugiai ir miežiai. Palyginkime, kuo skiriasi šių javų rūšių sėjos laikas, sėklos norma ir pirmieji pasėlių priežiūros darbai.

Rudeninė žiemkenčių sėja prasideda dar rugpjūčio pirmoje pusėje nuo žieminių rapsų, o rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį pradedama žieminių miežių ir kvietrugių sėja. Malonu, kad ūkiai vėl prisiminė hibridines žieminių javų veisles. Kelerius pastaruosius metus buvome „pamiršę“ hibridinius žieminius rugius, kurių derlingumas net 2–3 t/ha didesnis už linijinės selekcijos veislių.

Rugsėjo pradžioje sėjami hibridiniai žieminiai kviečiai. Jie pranašesni už linijinės selekcijos žieminius kviečius, nes neblogai dera ir žemesnio našumo dirvožemiuose. Nereikėtų iš jų tikėtis prikulti rekordinių derlių, nes jų paskirtis yra kita – išplėsti žieminių kviečių pasėlius vidutinio našumo žemėse ir per daug nesumažinti jų derlingumo.

Sėklų kokybės svarba

Šiuo metu ūkiai toliau ruošia sėklinius grūdus žieminių rugių ir kviečių linijinių veislių sėjai. Vyksta sėklų kalibravimas pagal jų storį, iš bendros grūdų partijos šalinamos tiek per smulkios, tiek per daug stambios sėklos. Per stambios sėklos turi nemažai defektų. Dalis jų būna pažeistos (įtrūkusi luobelė) kuliant arba labiau užsikrėtusios ligomis ir pakitusios fermentinės sudėties. Kalibruojant sėklinius grūdus, iš jų partijos pašalinama ne mažiau kaip 5–10 proc. per stambių ir iki 30 proc. per smulkių grūdų.

Sėklų kokybės svarba yra seniai įrodytas faktas. Žinome ir tai, kad, didėjant dirvožemių našumui, didėja ir sėjai naudojamų sėklinių grūdų kokybės svarba, bet ne atvirkščiai. Sertifikuotos žieminių kviečių sėklos ekonomiškai pasiteisina, jei dirvožemių našumas viršija 40 boniteto balų ribą.

Tokio našumo (40–43 balų) dirvose 2017–2018 m. esame darę ekspedicinių bandymų įvairiuose ūkiuose, kuriuose lyginome sertifikuotų sėklų pasėlius su pasėliais, išaugintais iš savo ūkio sėklinių grūdų. Pastarieji dar buvo suskirstyti į tris grupes: gauti iš eilinių gamybinių pasėlių; gauti iš ūkių profesionaliai išaugintų sėklinių pasėlių; specialiai atrinkti iš aukšto (54,5 balo) našumo priemolių dirvose profesionaliai išaugintų sėklinių pasėlių.

Pirmos grupės sėklų kokybės rodikliai: 1 000 grūdų masė 41,7 g, laboratorinis daigumas 92,6 proc.; antros grupės – 1 000 grūdų masė 45,2 g, laboratorinis daigumas 95,6 proc.; trečios grupės sėklos – 1 000 grūdų masė 47,8 g, daigumas 97,6 proc. Sertifikuotų sėklų 1 000 grūdų masė buvo 45,4 g, o daigumas 96,2 procento.

Bandymų laukelių dydis 0,5 ha, eksperimentai daryti dviem pakartojimais, sėklos įterptos į dirvą 3–4 cm gyliu, taikytos nuosaikiai intensyvios auginimo technologijos. Bandymų duomenys parodė, kad profesionaliai prižiūrimame (sėkliniame) pasėlyje vidutinė 1 000 grūdų masė gali padidėti net 5,5 g, o sėklinių grūdų, gautų iš šio pasėlio, laboratorinis daigumas buvo 5,39 proc. didesnis negu grūdų iš eilinių pasėlių. Gal ūkininkams vertėtų ir eiliniuose pasėliuose naudoti analogiškas auginimo technologijas ir gauti bent 0,67 t didesnį derlingumą?

Trečio varianto sėklinių grūdų auginimo technologija yra unikali: darbo sąnaudos didesnės, bet rezultatai itin geri. Manome, kad ir dabar tokių ūkių yra, tik jų kiekis dar neperkopė kritinės reikšmės ir ne kiekvienais metais gaunami tokie rezultatai. Įdomūs yra ir bandymų variantuose gauti derlingumo dydžiai. Vidutinio grūdų derlingumo dydžiai buvo: pirmos grupės sėklų pasėlyje – 4,52; antros – 5,15 ir trečios – 6,14 t/ha. Pasėlių, gautų iš sertifikuotų sėklų, vidutinis derlingumas buvo 6,05 t/ha.

Gavome netikėtus duomenis. Net eilinių ūkių vidutinio našumo dirvožemiuose sėklinių grūdų kokybės skirtumai ir sėklų kilmė turėjo didesnę įtaką būsimiems derliams. Mūsų duomenys parodė, kad pagrindinis veiksnys, nulėmęs didesnius derlingumus, buvo tankesni pasėliai iš aukštesnės kokybės sėklų.

Šios sėklos geriau sudygo ir gausiau krūmijosi. Pasėliai iš geresnės kokybės sėklų buvo tankesni. Taip pat reikia prisiminti, kad 2018 m. derliui buvo naudojamos 2017 m. pasėlių sėklos. Tie metai buvo labai lietingi ir tai apsunkino javapjūtę: buvo daug išgulusių pasėlių, o derliaus kūlimas nusikėlė į rugsėjo mėnesį. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl sėkliniai gamybinių pasėlių grūdai buvo nepakankamos kokybės. Tačiau pagrindinį tikslą įrodėme: sėklų kokybė turi didelę įtaką žieminių kviečių dygimui, tolesniam augimui per visą vegetacijos periodą ir, žinoma, derliui.

Optimalus sėjos laikas ir pasėlių tankumas

Lietuvoje pirmiausia pradedami sėti žieminiai miežiai (rugpjūčio 20–31 d.), po to sėjami žieminiai kvietrugiai (rugpjūčio 28 – rugsėjo 15 d.), žieminiai rugiai (rugsėjo 5–17 d.) ir žieminiai kviečiai (rugsėjo12–25 d.).

Visų rūšių javų hibridinės veislės sėjamos anksčiau negu linijinės. Faktas, kad vėl padidėjo šaltų žiemų tikimybė, motyvuoja ūkininkus rudens periodu išauginti stipresnius žiemkenčius augalus, kurių atsparumas žemoms temperatūroms atitiktų pasikeitusių klimato sąlygų reikalavimus.

Nustatyta, kad geriausiai peržiemoja tie linijinių veislių javų, kurie rudens vegetacijos pabaigoje suspėja išauginti 3–4 šalutinius ūglius, iš kurių bent pusė sugeba suformuoti autonominę šaknų sistemą. Visa tai ypač svarbu žieminiams rugiams ir miežiams, kurie pavasarį nebesikrūmija ir iš karto pereina į stiebo formavimo tarpsnį. Šiam tikslui pasiekti didelę reikšmę turi gera sėklų kokybė, laiku atlikta kokybiška sėja ir optimaliai subalansuotas tręšimas. Beje, trąšų naudojimas sukuria didžiausią pridėtinę vertę iš visų agrotechnikos veiksnių.

Sėjos gylio optimizavimas yra svarbi žieminių javų sėjos agrotechnikos sudedamoji dalis. Per gili sėja sukelia daugiau nesklandumų negu per sekli. Žieminius kviečius, miežius ir kvietrugius sėjame 3–5 cm, o žieminius rugius – 2–3 cm gyliu. Ūkių naudojamos agrotechnikos analizė rodo, kad mūsų šalyje dažniau sėjama giliau, negu nurodoma rekomendacijose. Sėklų požeminis daigelis vieno centimetro atstumą „keliauja“ 36–44 valandas ir tam sunaudoja apie 15 proc. sėkloje esančių sausųjų medžiagų.

Rudens vegetacijos pradžioje žieminių javų pirminio tankumo (praėjus apie 20 parų po sėjos) optimalūs parametrai yra 250–300 vnt./m2 augalų, o rudens pabaigoje pasėliai pasiekia 800–1 000 vnt./m2 ūglių pasėlio tankumą, nemaža dalis per žiemą nunyksta. Maksimali agrotechniškai leistina ūglių riba – 1 200 vnt./m2.

Tačiau sugebėti pasiekti planuojamą pasėlių tankumą nėra lengva. Pirmiausia, sėklų lauko daigumas tiesiogiai priklauso nuo sėklinių grūdų kokybės, priešsėjinio žemės paruošimo, dirvožemio drėgmės ir temperatūros dygimo metu. Javų krūmijimosi intensyvumą labiausiai lemia sėjos laikas, sėjos gylis, dirvožemio drėgnis ir tręšimo intensyvumas. Apie tai buvo rašyta žurnalo „Mano ūkis“ 2020 m. sausio numeryje, straipsnyje „Žieminių kviečių produktyvumas: ar verta siekti daugiau?“. Šiame straipsnyje buvo pasiūlytas algoritmas (formulių kompleksas), kaip apskaičiuoti optimalų pasėlio tankumą atitinkantį dirvožemio našumo laipsnį ir kaip jį pasiekti.

Šįkart pateiksime tik sutrumpintą algoritmo variantą, kurio esmė yra ta, kad vidutinį pasėlio tankumą lemia vieno augalo pasėlyje užimamas erdvės ir žemės plotas, kurio reikia augimo proceso poreikiams patenkinti. Erdvės plotą lemia saulės šviesos poreikis fotosintezei vykdyti, o žemės plotą – galimybė išmaitinti ir pagirdyti augalą.

Jei skaičiuotume tik saulės energijos poreikį, tai optimalus erdvės plotas vienam produktyviam žieminių kviečių stiebui būtų 15–16 cm2 arba viename hektare maksimaliai gali augti 6,25 mln. produktyvių žieminių kviečių stiebų. Tačiau tokio tankumo pasėlį gali išmaitinti ir pagirdyti tik dirvožemiai, kurių našumas viršija 50 boniteto balų ir jie yra optimaliai patręšti. Todėl galimai optimalų žieminių javų pasėlio tankį po apsivaisinimo proceso skaičiuojame pagal šią formulę:

T = Bn x k,

T – pasėlio tankumas, mln./ha produktyvių stiebų; Bn – dirvožemio našumo balas; k – žemės našumo balo vertė, mln./ha (žieminiams kviečiams ir kvietrugiams – 0,125; žieminiams miežiams – 0,140, o žieminiams rugiams – 0,135).

Esame apskaičiavę ir žieminių javų sėklų lauko daigumo reikšmių priklausomybę nuo dirvožemių našumo lygio ir sėklų kokybės:

L = D – 2,5(100 - D),

L – sėklų lauko daigumas, proc.; D – sėklų laboratorinis daigumas, proc.

Apskaičiuokime sėklinių grūdų lauko daigumą: 90 proc. (trečia kokybės klasė) ir 96 proc. (pirma kokybės klasė). Skaičiavimo rezultatai rodo: jei pirmos klasės grūdų sudygo net 86 proc., tai trečios klasės – tik 65 proc. Skirtumas esminis.

Žinant sėklinių grūdų lauko daigumą ir norimą pirminį pasėlio tankumą (2,5– 3 mln./ha daigų), galima apskaičiuoti ir sėklinių grūdų išsėjimo normas, mln./ha daigių sėklų. Skaičiavimų formulė:

S = 100 P : L,

S – sėklų išsėjimo norma, mln. / ha daigių sėklų; P – pirminis pasėlio tankumas, mln./ha daigų; L – sėklinių grūdų lauko daigumas, proc.

Sėklų išsėjimo normos priklauso nuo sėklų kokybės. Aukštos kokybės sėklinių grūdų lauko daigumas gali būti net 86 proc., bet silpnesnės kokybės sėklų gali būti tik 65 procentai. Esant aukštos kokybės sėkloms, kai pirminis pasėlio tankumas 2,5–3 mln./ha, išsėjimo norma būtų 2,91–3,5 mln./ha daigių sėklų. Jei sėjai naudojame trečios klasės sėklinius grūdus, tai išsėjimo normos bus 3,85–4,62 mln./ha daigių sėklų. Toliau mums reikia apskaičiuoti žieminių javų išsėjimo normas masės vienetais – kilogramais. Įtraukiame tik daigias sėklas. Skaičiavimo formulė:

N = (S x M) : (D : 100),

N – daigių sėklų išsėjimo norma, kg/ha; S – išsėjimo norma, mln./ha; M – 1 000 sėklų masė, g; D – sėklų laboratorinis daigumas, proc.

Paskaičiuokime du variantus: pirmą – 2,91 ir 4,62 mln./ha daigių sėklų. Tebūnie, kad 1 000 sėklinių grūdų masė yra 45 gramai.

Pirmas variantas:

N = (2,91 x 45) : (96 : 100) = 136 kg/ha.

Antras variantas:

N = (4,62 x 45) : (90 : 100) = 231 kg/ha daigių sėklų.

Matome, kad dėl sėklinių grūdų kokybės skirtumo, išsėjimo normų dydžiai gali skirtis net 95 kg/ha! Laikas ūkininkams skirti didesnį dėmesį sėklininkystės teorijai ir praktikai.

Dirvožemių ir priešsėlių parinkimas

Kokiuose dirvožemiuose sėti įvairių rūšių žieminius javus? Žieminiams kviečiams geriausiai tinka lengvi ir vidutinio sunkumo priemolių dirvožemiai, priesmėliai ant priemolių, kurių reakcija ne žemesnė kaip pH 6, o fosforo ir kalio juose yra daugiau kaip 150 g/kg. Paprastai tokių žemių našumas būna 42–50 boniteto balų ir jose galima prikulti 7–9 t/ha grūdų, jei kviečiai auginami pagal įprastines intensyvias auginimo technologijas. Dirbant pagal tiksliąsias technologijas, kviečių derlingumas padidėja 0,75–1,5 t/ha. Optimalūs priešsėliai: ankštiniai javai arba žolės ir žieminiai rapsai.

Žieminiai miežiai pirmumą teikia priesmėlių ant priemolių arba lengvų priemolių dirvožemiams. Dirvožemių reakcija: > pH 5,6–6. Fosforo ir kalio dirvožemyje turėtų būti ne mažiau kaip 100 mg/kg. Dirvožemių našumas ne žemesnis kaip 35 boniteto balai. Priešsėliai: žirniai, silosui auginti pasėliai ir daugiametės žolės.

Žieminių kvietrugių poreikis dirvožemių savybėms mažai skiriasi nuo žieminių kviečių, tačiau derlinguose dirvožemiuose sėjami tik jų sėkliniai pasėliai. Kvietrugių grūdų supirkimo kainos yra žemokos. Todėl juos sėja dirvožemiuose, kurie dėl įvairių priežasčių laikinai netinka kviečių sėjai.

Žieminiai rugiai yra tipingi priesmėlių ant smėlių augalai. Atsparūs dirvų rūgštumui ir drėgmės stygiui juose. Tačiau rugių derlingumo dydžiai, didėjant žemių našumui, taip pat didėja ir tik dėl žemų jų grūdų supirkimo kainų retas ūkis čia juos sėja, išskyrus sėklinius pasėlius. Reikalavimai priešsėliams yra žemoki, juos galima net atsėliuoti.

Žieminiai javai per vegetacijos periodą tręšiami 3–4 kartus antžeminiu būdu ir 3–6 kartus per lapus. Šie tręšimai dar skirstomi į priešsėjinį (rudens periodo) ir pavasarinį. Lietuvos ūkininkai paprastai didžiąją dalį fosforo ir kalio trąšų į dirvą įterpia prieš javų sėją arba per ją. Nedidelę trąšų dalį skiria tiek sėklų apvėlimui jas beicuojant, tiek lokaliam tręšimui. Pavasarį, augalų vegetacijai atsinaujinus, skubama pasėlius patręšti azotu, o kartais įvairių trąšų mišiniu.

Tręšimo tema yra labai plati ir trumpai jos neaptarsi. Todėl primename skaitytojams, kad žurnalo „Mano ūkis“ 2021 m. gegužės numeryje yra straipsnis „Tręšimo aktualijos“, kuriame rasite daug naudingos informacijos.