Ūkininkai ir juridiniai asmenys vis labiau jaučia darbuotojų trūkumą, todėl atsiranda poreikis įdarbinti užsieniečius. Kaip įdarbinti užsienietį Lietuvoje, kokias procedūras reikia atlikti ir kokie įdarbinimo ypatumai?

Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (UTPĮ) nustato, kad ES valstybių narių piliečiai, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai gali atvykti į Lietuvą ir nuo pirmos atvykimo dienos joje būti ne ilgiau negu 3 mėnesius. Jei atvykstama į Lietuvą gyventi (dirbti) ilgiau negu 3 mėnesiams, išduodamas teisės laikinai gyventi pažymėjimas. ES valstybių narių piliečiams nereikia gauti leidimo dirbti Lietuvoje.

Kitaip yra su užsieniečiais iš trečiųjų šalių – jiems reikia turėti teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantį dokumentą ir gauti leidimą dirbti mūsų valstybėje. Atvykstant į Lietuvą trumpesniam nei 90 dienų laikotarpiui (per pusę metų), trečiųjų šalių piliečiui užtenka gauti Šengeno vizą, jeigu jam netaikomas bevizis režimas.

Jei atvykstama ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui (per 180 dienų), reikia gauti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Užsieniečiui leidimas dirbti išduodamas darbo ir jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau negu galioja nacionalinė viza (socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-180 „Dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 28 str.).

Užsieniečiui, atvykus į Lietuvą dirbti sezoninius darbus, leidimas dirbti išduodamas nepertraukiamam iki 6 mėn. laikotarpiui per 12 mėnesių arba keliems trumpesniems laikotarpiams, kurie bendrai sudaro 6 mėnesius. Leidimui dirbti sezoninį darbą yra taikomi specialūs reikalavimai, vieni iš jų – tinkamos gyvenimo sąlygos Lietuvoje, ar sezoninis darbas yra įtrauktas į patvirtintą Sezoninių darbų sąrašą. Leidimą dirbti Lietuvoje privaloma gauti iki darbo sutarties sudarymo dienos arba numatytos darbo pradžios. Svarbu pabrėžti, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. leidimo dirbti Lietuvoje nereikia užsieniečiams, kurie „neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje“ (UTPĮ 58 str. 17 p.).

Norint įdarbinti užsienietį iš trečiųjų šalių, darbdavys turi Užimtumo tarnyboje įregistruoti laisvą darbo vietą. Visą informaciją dėl leidimų užsienio piliečiui gyventi ir dirbti Lietuvoje teikia Migracijos departamentas ir Užimtumo tarnyba.

Darbo sutartis su užsienio piliečiu tiek iš ES valstybių narių, tiek iš trečiųjų šalių yra sudaroma vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, sutariama dėl būtinųjų darbo sąlygų: darbo funkcijų, užmokesčio, darbo laiko normos ir kt. Užsienio piliečiui galioja tokios pačios darbo užmokesčio normos, kaip ir Lietuvos piliečiui už viršvalandinį darbą, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, gali būti mokama už darbą lauko sąlygomis, išmokami priedai, priemokos ir premijos. Svarbu tai, kad nekvalifikuotą darbą dirbančio užsieniečio atlyginimas negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis (ar valandinis) darbo užmokestis, ir jis negali būti mažesnis už kitų tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančių darbuotojų atlyginimą. Jei tokį patį darbą dirbančių darbuotojų įmonėje nėra, tuomet užsieniečio darbo užmokestis neturi būti mažesnis už Lietuvos Statistikos departamento paskelbtą paskutinį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Lietuvoje.

Užsieniečiui išmokėtas darbo užmokestis apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Skaičiuojant GPM, mėnesinis neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) netaikomas, tačiau gali būti pritaikytas metinis NPD, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Užsieniečiams, dirbantiems pagal darbo sutartį ir turintiems leidimą dirbti Lietuvoje, kas mėnesį nuo darbo užmokesčio skaičiuojama 12,52 proc. SODROS įmoka.

Kai užsienietis turi Lietuvos vizą, jis turi turėti ir socialinio draudimo numerį, nes teikiant SODRAI 1-SD pranešimą apie socialinio draudimo pradžią (įdarbinimą), užsieniečio asmens kodas gali netikti. Tokiu atveju bus reikalingas SODROS suteiktas socialinio draudimo numeris. Užsieniečiui socialinio draudimo numeris suteikiamas, kai darbdavys (per SODROS paskyrą) pateikia užsieniečio asmens dokumentą. Jei užsienietis jau anksčiau yra dirbęs Lietuvoje, tuomet jis jau turi socialinio draudimo numerį ir papildomai asmens dokumentų SODRAI teikti nereikia.

Nuo 2021 m. kovo 1 d. darbdaviai turi teikti LDU (Lietuvoje dirbantys užsieniečiai) pranešimą Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per SODROS EDAS sistemą (per asmeninę SODROS paskyrą draudėjui) apie visus įdarbintus iš ES valstybių narių ir iš trečiųjų šalių užsienio piliečius. Pranešimas taip pat teikiamas ir apie komandiruotus užsieniečius ar užsienio piliečius, sudariusius nuotolinę darbo sutartį su Lietuvos įmone, kai darbuotojo faktinė darbo vieta yra ne Lietuvoje. Patikslintas LDU pranešimas teikiamas „pasikeitus užsienio pilietybę turinčio darbuotojo teisėto buvimo Lietuvoje pagrindui“, keičiant darbo sutarties laikotarpį ar nutraukus darbo sutartį anksčiau, negu buvo nurodyta darbo sutarties pabaiga pateiktame pirminiame LDU pranešime. Pranešimą reikia pateikti prieš vieną darbo dieną iki įdarbinimo dienos, o kai informacija tikslinama – per vieną darbo dieną nuo darbo sutarties sąlygų pasikeitimo. Nuo 2021 m. kovo 1 d. LDU pranešime reikia nurodyti įmonės (darbdavio) EVRK kodą (užpildyti L7 laukelį), taip pat būtina pažymėti, ar užsienietis dirba pagal darbo sutartį (pažymimas DS laukelis), ar atvykęs komandiruotės tikslais (pažymimas KD laukelis).