23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/09
Ispanijos pieno perdirbimo įmonės istoriją kuria ir lietuvė
  • Dovilė ŠIMKEVIČIENĖ
  • Mano ūkis

Nedidelėje Ispanijos ekologinio pieno perdirbimo įmonėje „Cantero de Letur“ perdirbamas trijų rūšių pienas: ožkų, karvių ir avių. Prieš daugiau kaip 30 metų įkurta maža šeimos įmonė išsiplėtė, o joje svarbias pareigas užima lietuvė Greta Banytė.

Greta – meilės emigrantė. Keletą metų pagyvenusi Mursijoje, prieš 7 metus įleido šaknis tarp kalnų – Leturo kaime Kastilijos La Mančos regione, centrinėje Ispanijos dalyje. Čia su vyru Chosė augina trejų metų dukrą ir netrukus sulauks šeimos pagausėjimo.

Pieną perdirbančioje įmonėje Greta atsirado neatsitiktinai. Lietuvoje ji baigė teisės studijas, bet gamyba viliojo labiau negu teisininkės darbas, todėl Mursijos universitete įgijo įmonių valdymo magistro diplomą. „Cantero de Letur“ įmonėje Greta rinko duomenis diplominiam darbui.

Kai lietuvė po studijų įmonės vadovui, įkūrėjo sūnui Pablo’ui Cuervo’ui Arango’ui Lecina’ai (Pablas Kuervas Arangas Lecina) parašė laišką, teiraudamasi apie galimybes čia dirbti, jis pirmiausia paklausė: „Ar tu tikrai nori gyventi kaime?“

Bet energija trykštančią Gretą jau buvo pakerėjusi išskirtinė „Cantero de Letur“ dvasia. „Aš viską darau iš meilės, todėl ir pamėgau šią įmonę, kurioje ne pinigai svarbiausia. Pirmiausia, čia viskas daroma darbuotojų, ūkininkų ir gyvulių gerovei, net jei sprendimai ne visada palankūs ekonominiams rodikliams“, – kalba Greta, pridūrusi, kad 10 proc. pelno įmonė skiria remti trečiąsias šalis.

„Cantero de Letur“ veikia 600 gyventojų turinčiame Leture, o savo produkciją siunčia ne tik į didžiausius Ispanijos prekybos centrus, bet ir eksportuoja į Lenkiją, Portugaliją, Didžiąją Britaniją. Šios įmonės ekologiniais produktais prekiaujama ir Lietuvoje bei Latvijoje. „Cantero de Letur“ pagrindinis asortimentas – jogurtai, kefyras ir pienas.

Įkūrėjo idėjas tęsia sūnus

Pradžią įmonei, kai apie ekologinių produktų gamybą kalbėjo dar nedaugelis, davė Francisco’as Cuervo’as (Franciskas Kuervas), už paveldėtą žemę 1989 m. įsigijęs pirmąsias karves ir pradėjęs perdirbti jų pieną.

„Sukurkite mažą žemės ūkio ir gyvulininkystės verslą, kuris savo pagrindinį produktą – pieną – paverčia sūriu. Pagrindinis šio smulkaus verslo tikslas – ne užsidirbti daug pinigų, nors geras įmonės pelningumas yra neišvengiama jos priežiūros ir plėtros sąlyga. Taip siekiama sukurti gyvenimą ir darbą, palankų tiek žemės, tiek gyvūnų ir žmonių, kurie dirba joje, ir tų, kurie vartoja jos produktus, sveikatai“, – tokie išskirtinių pažiūrų F. Cuervo’o žodžiai pateikiami kaip įmonės moto. Jis mirė 1999 m., bet jo idėjos gyvos.

Pasak Gretos, F. Cuervo’o vizija buvo ilgalaikė, patyrė nemažai ekonominių iššūkių, todėl šeimos įmonė tapo akcine bendrove, kad galėtų pritraukti investuotojų. Daugiausia akcijų priklauso F. Cuervo’o šeimai: žmonai ir dviem sūnums. Vyresnysis Pablo’as vadovauja įmonei (baigęs kineziterapijos studijas, dėl šeimos verslo dar baigė ir ekonomiką), o Juan’as Cuervo’as Arango’as Lecina (Chuanas Kuervas Arangas Lecina) yra veterinarijos gydytojas – dirba akademinį darbą.

Kai G. Banytė atvyko į „Cantero de Letur“, įmonėje buvo 27 darbuotojai. Dabar jų yra dukart daugiau – 53, šiemet atidaryta ir nauja robotizuota ožkų ferma. Lietuvė atsakinga už logistiką ir sutartis, vadovauja užsakymų priėmimo ir vykdymo padaliniui, tačiau mažoje įmonėje tenka atlikti ir kitų vadybinių pareigų bei svarbių funkcijų.

„Pradėjusi dirbti įmonėje buvau Pablo dešinioji ranka, bet gamybai plečiantis jis išmoko labiau deleguoti funkcijas ir dabar dešiniųjų rankų yra daugiau. P. Cuervo’as – tikras lyderis, kupinas idėjų ir kartu labai geras, šiltas žmogus. Darbas šalia tokio žmogaus – didelė privilegija“, – sako didelį vadovo pasitikėjimą turinti Greta.

Ji džiaugiasi, kad su Pablo’u visada gali atvirai ir ramiai diskutuoti, ginčytis dėl tam tikrų dalykų, pasakyti, ką, jos manymu, reikia daryti kitaip. Įtikinti vadovą, pripažįsta Greta, tikrai ne visada pavyksta – tai jo įmonė ir sprendimus priima jis, bet ginčuose ir gimsta tiesa.

Didžiulis dėmesys gyvūnų gerovei ir ekologijai

„Cantero de Letur“ turi nemenką gyvulių ūkį – 200 karvių ir 2 400 ožkų, per dieną primelžiama apie 2 900 l karvių ir 1 200 l ožkų pieno, taigi, nemaža dalis perdirbamo pieno pagaminama įmonės fermose. Naujoji Murciano-Granadina veislės ožkų ferma pretenduoja tapti didžiausia Ispanijoje. Beje, ji statyta vien įmonės lėšomis, nes Ispanijoje į paramą gali pretenduoti tik jauni ūkininkai.

Visose „Cantero de Letur“ fermose melžimas robotizuotas, o ožkų fermoje sumontuota ir automatinė šėrimo sistema. „Robotizuotas melžimas mums labai svarbus ir dėl to, kad padeda užtikrinti pieno kokybę“, – pabrėžia Greta.

Gyvūnų gerovė, apie kurią prieš 30 metų kalbėjo ir F. Cuervo’as, išliko labai svarbi ir dabartiniams įmonės akcininkams. Visi gyvūnai turi daug erdvės laisvai judėti, jie nepatiria prievartos, streso, su jais elgiamasi švelniai, tvartuose yra mociono aikštelės, jauniklių gardeliuose palaikoma atitinkama temperatūra. Gyvuliai auginami ekstensyviai, tai padeda išvengti daugybės ligų. Gyvuliui susirgus, pirmenybė teikiama homeopatiniams vaistams, bet jeigu gyvūnas patiria kančią arba kyla pavojus jo gyvybei, taikomas tradicinis gydymas. Tais atvejais, kai gyvūnas gauna bet kokios rūšies vaistus, jo pieno neperdirba dvigubai ilgiau, negu nustatyta taisyklėse.

Ekologinius pašarus (šieną, grūdus) ir pašarų priedus įmonė perka – patys jų negamina P. Cuervo’as sako, kad žmogus turi žinoti galimybių ribas ir neužsikrauti per daug. Bet labai atidžiai stebi, kad į racioną integruoti produktai būtų visiškai be GMO, visos žaliavos turi turėti ekologinius sertifikatus.

Aplinkosauginiai reikalavimai labai griežtėja ir Ispanijoje. Statant naują ožkų fermą, labiausiai rūpintasi technologiniais sprendimais, kurie padėtų mažinti oro taršą, įrengtos saulės jėgainės, lietaus vandens, taip pat šilumos rekuperacinės sistemos. Ožkų fermoje ant 8 000 m2 ploto stogo sumontuota lietaus vandens surinkimo sistema, specialiame rezervuare laikoma 1 mln. l vandens, kuris naudojamas tiesiogiai ūkyje. Skaičiuojama, kad per metus tai leis sutaupyti maždaug 3,5 mln. l vandens.

Pasak G. Banytės, Ispanijoje vyksta labai griežtos ir ilgos patikros, kaip laikomasi ekologinės gamybos reikalavimų. „Ir mes iš ūkininkų reikalaujame, kad gyvulių laikymo sąlygos, jų gerovė, pieno kokybė atitiktų griežčiausius standartus. Gyvūnų gerovė, aplinkosauginiai reikalavimai, žiedinės ekonomikos principai, kai atliekų sąnaudos, emisijos ir energijos praradimai sumažinami juos teisingai valdant, dabar visoje Ispanijoje yra svarbiausi“, – teigia Ispanijos lietuvė.

Sutartys su ūkininkais pasirašomos metams

Ožkų pieną įmonė 30 km spinduliu superka ir iš 12 ekologiškai ūkininkaujančių augintojų, kurie yra užtikrinę visokeriopą gyvulių gerovę. Vieni jų priduoda 30, kiti – daugiau kaip 1 000 litrų ožkų pieno per dieną. Tik avių įmonė nelaiko, jų pieną superka iš trijų ūkių. Ispanijoje vis labiau atrandamas avių pienas ir jo produktai – paklausa didėja.

Sutartys su ūkininkais dėl pieno tiekimo, pasak Gretos, pasirašomos visiems metams su fiksuota natūralaus pieno kaina, kuri svyruoja tik dėl kokybinių rodiklių. Pagal sutartis įmonė įsipareigoja supirkti visą ūkyje pagamintą pieną.

„Mes labiau ieškome ne klientų produkcijai parduoti, o ekologišką žaliavinį pieną tiekiančių ūkininkų“, – teigia G. Banytė.

Jos pastebėjimu, kaime gyvulius daugiausia augina ūkininkaujantys iš kartos į kartą ir didesnė dalis ūkininkų – jauni žmonės. Vienas tokių pavyzdžių – trisdešimt vos perkopusi jos vyro sesuo, kuri ūkininkauja jau 10 metų.

„Per 7 metus prie mūsų prisidėjo tik jauni ūkininkai. Kai kurie jų atsisakė darbo statybose ir ėmėsi auginti ožkas. Jie mato pavyzdį, kaip gyvena kiti gyvulius laikantys ūkininkai, ir tai ženklas, kad pieno gamintojai gali susikurti gerovę. Svarbu ir tai, kad mūsų įmonė turi gerą vardą“, – kalba Greta.

Įmonės vadovų santykiai su pieno gamintojais geri, dalykiški, su „Cantero de Letur“ bendradarbiaujantys ūkininkai, Gretos teigimu, dirba sunkiai, bet uždirba

 Įmonė nuolat plečiasi

Per savaitę „Cantero de Letur“ perdirba apie 60–70 t pieno, iš jų 40 t – ožkų. Gamina daugiau kaip 50 rūšių jogurtą, kefyrą ir pieną. Įmonės vizitinė kortelė – ožkų pieno jogurtas ir kefyras, jo parduodama daugiausia. Konkurencija tarp gamintojų, pasak Gretos, yra, bet vyksta nepažeidžiant žaidimo taisyklių, todėl netrukdo dirbti.

„Pardavimai auga, produkcija paklausi, klientai, norintys prekiauti „Cantero de Letur“ produkcija, patys susiranda įmonę, – sako Greta. – Labai svarbu, kad mes pirmieji Ispanijoje pradėjome gaminti ekologiškus jogurtus, visi kiti – paskui mus, kai ekologijos mada plačiau paplito. Mūsų produktai – nepigūs, tačiau kokybiški, visiškai natūralūs – juose tik pienas ir fermentai, kai kuriuose jogurtuose – ir ekologiškos uogos.“

Įmonės gamybiniai pajėgumai jau išnaudojami maksimaliai. Greta pasakoja, kad jai pradėjus dirbti kaip tik buvo švenčiamas naujo gamyklos priestato atidarymas, tuomet visi tikėjosi, kad jo užteks ilgam. Tokio spartaus augimo niekas neplanavo. Prieš 7 metus gamykla dirbo dar viena pamaina, o dabar nuo pirmadienio iki penktadienio – 24 val. per parą. Tik savaitgaliais gamyba stabdoma.

Technologinius procesus kuruoja labai gera Ispanijos specialistė, kurią pavyko parsivilioti iš Prancūzijos. Į provinciją pasikviesti kvalifikuotų specialistų nelengva užduotis. „Atsiranda toks požiūris – kaime gyventi gerai, miestą bet kada pasieksi. Bet bent vieną žiemą reikia pagyventi kaime, kad suprastum, ką tai reiškia. Ypač kai nėra vaikų darželio ir trūksta įvairių paslaugų“, – pasakoja G. Banytė. Todėl ir Ispanijoje, kaip ir Lietuvoje, kaimai tuštėja, nors, įgyvendinant įvairius projektus, stengiamasi išlaikyti žmones ir darbo vietas provincijoje. Iniciatyvos ėmėsi ir P. Cuervo’as – jis stato kaime butus, kad turėtų kur apgyvendinti atvykstančius iš miesto specialistus.

„Mūsų kaimo problema – trūksta gyvenamosios vietos. Mes su vyru norime statyti namą, bet jau metus laiko vis dar bandome įveikti biurokratines kliūtis. Ispanijoje terminas „manjana“ (ispan. mañana – rytoj) ne šiaip sau sugalvotas, čia biurokratijos daugiau negu Lietuvoje ir reikia turėti labai daug kantrybės“, – atvirauja G. Banytė.

Ispanijoje lietuvė lengvai pritapo

Greta žemės ūkyje jaučiasi sava, vyro šeima turi gilias ūkininkavimo tradicijas. Chose’ė tėvai augina mėsines avis, triušius, vištas, daržoves. Sesuo turi nemažą ožkų ūkį.

„Ispanai labai draugiški, mane šiltai priėmė. Nuėjus į ūkinių prekių parduotuvę pardavėjas pasiūlydavo dovanų ir savo darže užaugintą cukiniją. Jie labai atviri žmonės, bendrauti lengva“, – džiaugiasi savo laimę Ispanijoje radusi moteris.

Ir nors galėtų, kol kas ji nieko nežada keisti savo gyvenime. Įleidę šaknis ramybės oazėje, šurmulio Greta ir Chose’ė ieško per atostogas, kasmet grįžta ir į Lietuvą. Dėl sunkios situacijos šiemet į Lietuvą Greta trumpam aplankyti artimųjų buvo atvykusi tik su dukra Emma. O rugsėjo pabaigoje Greta ir Chose’ė jau sūpuos antrą savo atžalą.

Motinystės atostogos Ispanijoje trumpos – 10 dienų iki gimdymo ir 16 savaičių po gimdymo. Tad „Cantero de Letur“ be specialistės iš Lietuvos versis neilgai.