Žirgų respiratorinius simptomus gali sukelti įvairios priežastys: virusinės, bakterinės, taip pat alerginės infekcijos ir net širdies ligos. Todėl svarbu nuodugni klinikinė apžiūra ir anamnezė, išsamūs klinikinės biochemijos ir morfologiniai kraujo tyrimai.

Būtina prisiminti – labai svarbi mėginio paėmimo technika. Klinikinei biochemijai reikia geros kokybės serumo, morfologiniam tyrimui – kraujo, paimto į EDTA mėgintuvėlį.

PGR tyrimas yra geriausias visų žirgų respiratorinių patogenų diagnostinis metodas, reikalingi 2–3 sterilūs tamponėliai be (!) transportinės terpės.

Įtarus bakterinę infekciją reikia mėginio, paimto tamponėliu su (!) transportine terpe bakterinei kultūrai. Svarbu: į laboratoriją atvežto mėginio kokybė lemia tyrimo rezultato kokybę.

Morfologinio kraujo tyrimo metu nustatoma imuninės sistemos reakcija, anemija, dehidratacija, infekcija.

Mėginys turi kuo greičiau patekti į veterinarinę laboratoriją. Gyvūnų kraujo ląstelių dydis ir morfologija labai skiriasi nuo žmonių kraujo ląstelių, todėl įranga, skirta žmonėms, negali taisyklingai išmatuoti ir įvertinti gyvūnų kraujo mėginio.

Žirgų herpes virusas

Žirgų savininkams geriausiai žinomas 1 tipo herpes virusas (EHV), nors galimas užsikrėtimas ir 2, 3, 4, 5 tipais. EHV1, EHV3, EHV4 yra alfaherpes virusai, o EHV2 ir EHV5 priklauso gamaherpes virusams.

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau nei 80 proc. žirgų turi latentinę infekciją. Veikiant vidaus ar išorės stresoriams, galima viruso reaktyvacija ir platinimas. Pagrindiniai organai, kuriuose persistuoja virusas – limfiniai, leukocitų frakcijos ir trigeminaliniai ganglijai.

EHV labai užkrečiamas, pirmiausia platinamas respiratoriniu keliu per nosies sekretą, EHV1 atveju – per kontaktą su abortuotu vaisiumi, placenta ir vaisiaus vandenimis ar su pačia placenta; perduodamas per tiesioginį kontaktą per infekuotus lašelius, daiktus ar žmones kaip vektorius.

Protrūkių kontrolei ir infekcijų prevencijai svarbiausia biosauga, streso mažinimas ir bandos vakcinavimas. Būtent dėl nešiotojų taip sunku kontroliuoti šias ligas, protrūkių pasitaiko net uždarose žirgų populiacijose.

1 tipo žirgų herpes virusas (EHV1) pirmiausia sukelia respiratorinio trakto susirgimus. Klinikinių simptomų rimtumas priklauso nuo gyvūno amžiaus, imuninės būklės ir gali kisti nuo subklinikinės iki ūmios ligos eigos. Klinikinė infekcija pasireiškia kaip karščiavimas, letargija, anoreksija, išskyros iš nosies, kosulys, mandibuliarinė limfadenopatija ir gali sukelti rimtas ligos komplikacijas: abortus, silpnų, negyvybingų kumeliukų gimimą ir antrines neurologines formas dėl lizinės endotelio ląstelių infekcijos, dėl kurių smulkiose kraujagyslėse, maitinančiose stuburą ir smegenis, susiformuoja trombai.

Pastaraisiais metais pranešama apie vis dažniau pasitaikančią ir ūmius klinikinius simptomus sukeliančią neurologinę formą, kurios priežastis yra „neurotropinė“ EHV1 atmaina. Per protrūkius mirtingumas siekia daugiau kaip 10 proc. Ši klinikinė forma vadinama žirgų herpes viruso mieloencefalopatija (EHM).

Kadangi EHV1 (ir EHV4) yra endeminiai virusai, daugeliui suaugusių žirgų yra išsivystęs imunitetas dėl pasikartojančių užsikrėtimų, todėl didžioji jų dalis nepatiria ūmių respiratorinių formų, tačiau jie gali būti jautrių gyvūnų infekcijos šaltinis. Vis dėlto žirgai nėra apsaugoti nuo abortus sukeliančių ir neurologinių formų, net jei tai pakartotinė infekcija. Neurologinei formai vyresni žirgai yra jautresni negu jauni.

Yra žinomi du skirtingi variantai, kurie skiriasi neuropatogeniškumu (DNApolD752 ir DNApol7N52). Variantas D752 siejamas su didžiausiu neurologinės ligos protrūkių skaičiumi, todėl vadinamas neuropatogenišku. Variantas N752 dažniausiai aptinkamas abortų atvejais, bet taip pat ir nedidelei daliai atvejų su neurologiniais simptomais. Diferenciacija įdomi epidemiologiniu požiūriu.

EHV1 diagnozuojamas PGR metodu, mėginys imamas iš nosies. Galima tirti iš kvėpavimo takų sekreto, cerebrospinalinio skysčio ar aborto medžiagos, įskaitant membranas. Verta kartu tirti ir kraujo mėginį (paimto į EDTA mėgintuvėlį), ypač ūmios fazės metu. Tai padidina tyrimo jautrumą.

Gali būti naudojami serumo mėginiai, paimti 14 dienų skirtumu. Daugiau negu 4 kartus padidėjęs titras parodo ūmią EHV infekciją. Tačiau vakcinacijos titrų neįmanoma atskirti nuo titrų, susiformavusių infekcijos metu.

4 tipo herpes virusas (EHV4). Šis susirgimas pasireiškia tik respiratoriniame trakte. Infekcijos dažniausiai subklinikinės ir švelnios, galimos antrinės bakterinės infekcijos. EHV4 (ir EHV1) pirmiausia pasireiškia kumeliukams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, pakartotinės infekcijos pasitaiko nujunkytiems, metų amžiaus ir jauniems žirgams, kurie pradedami treniruoti ir kai žirgyne sumaišomi skirtingų arklidžių žirgai.

EHV4 diagnozuojamas PGR tyrimu (mėginys imamas iš nosies). Tinka respiratorinio trakto sekretas. Galima tirti serumą, paimtą 14 dienų skirtumu. Daugiau negu 4 kartus padidėjęs titras parodo ūmią EHV infekciją.

3 tipo herpes virusas (EHV3). Tai alfaherpes virusas, sukeliantis koitalinę egzantemą – pamažu progresuojančią venerinę infekciją. Ji paprastai nesiejama su sistemine liga.

2 ir 5 tipo herpes virusas (EHV2 ir EHV5). Šie virusai siejami su keratokonjunktyvitais. Tyrimais nustatyta, kad EHV2 ir EHV5 yra kitų virusinių ir bakterinių infekcijų, pasireiškiančių respiratoriniame trakte, prekursoriai. Tai ypač būdinga jauniems žirgams. EHV2 ir (arba) EHV5 buvo nustatyti gydymui atsparios, katarinės–pūlingos, iš dalies nekrotizuojančios arba abscesus sukeliančios bronchopneumonijos atvejais.

Abu tipai labai plačiai paplitę žirgų populiacijoje Europoje. EHV2 infekcija pasireiškia labai jauno amžiaus žirgams, serologinis paplitimas siekia beveik 100 proc. amžiaus grupėje nuo 2 iki 4 mėnesių, tuomet mažėja. EHV2 siejamas su kumeliukų faringitu su kartu (arba ne kartu) pasireiškiančia limfadenopatija, rinitu ir pireksija. Vyresniems žirgams EHV2 siejamas su mažos ištvermės sindromu, taip pat ir su konjunktyvitu bei keratitu.

Ūmiu herpiniu keratitu sergantiems žirgams gali būti nustatyti paviršiniai taškiniai, dažnai skausmingi, pažeidimai. Jiems pasireiškia blefarospazmai su chemoze ir konjunktyvos hiperemija, taip pat ir serozinės išskyros iš akių. Norint pamatyti pažeidimus, reikia „rose bengal“ dažymo. Diagnozuoti gali būti sunku, tačiau citologijos tyrimas dažnai nustato limfoplazmocitinį uždegimą be bakterinės ar grybinės infekcijos. EHV2 diagnozuojamas PGR metodu (mėginys imamas su Cytobrush).

EHV5 sukelia žirgų fatalinę daugiažidininę plaučių fibrozę (EMPF) – fibrozinę intersticinę plaučių ligą. EMPF sukelia simptomus, panašius į žirgų astmos sindromą, krenta svoris, pasireiškia tachipnėja ir tachikardija. Dažnai nustatoma kintanti hipertermija kartu su švokštimu ir traškesiu auskultuojant. Per ultragarsinį tyrimą plaučiai gali atrodyti nepakitę, tačiau galima nustatyti ir bilateralinį pleuros sušiurkštėjimą. Rentgenologinis tyrimas parodo charakteringus noduliarinius pakitimus, kartu matyti difuzinė intersticinė struktūra.

Gydytojai turi žinoti, kad teigiamas qPGR EHV5 rezultatas nepatvirtina EMPF. Jei įtariama EMPF, idealiausias mėginys EHV5 identifikuoti būtų bronchoalveolinis lavažas (BAL) ir pažeisto plaučio biopsija. Galutinę diagnozę nustato tik pažeisto plaučio histopatologinis tyrimas.

EHV5 diagnozuojamas PGR metodu iš trachėjos nuoplovų, BAL arba iš plaučių audinio.

Žirgų koronavirusas

Koronavirusas ECoV siejamas su karščiavimu, taip pat galimi enterito simptomai – tuo jis skiriasi nuo kitų respiratorinių patogenų. Rekomenduojama tirti keletą patogenų kartu, taip atrandamas tikslus simptomus sukeliantis patogenas ir nustatomos kartu egzistuojančios infekcijos.

ECoV diagnozei siunčiamas išmatų mėginys, tyrimas atliekamas PGR metodu.

Influenza A virusas

Žirgų gripą sukelia potipiai influenza A equi 1 (H7N7) ir A equi 2 (H3N8). H7N7 buvo nustatomas prieš maždaug 30 metų, dabar dominuoja tik H3N8.

Virusui jautriems žirgams infekcija sukelia karščiavimą ir stiprų, sausą kosulį. Nevakcinuotose populiacijose virusas plinta labai greitai. Dažnos antrinės bakterinės infekcijos su gleivingomis ir pūlingomis išskyromis iš nosies, tai sunkina teisingai interpretuoti klinikinį paveikslą, ypač iš dalies imunizuotose populiacijose, todėl rekomenduojama tirti keletą patogenų vienu metu.

Žirgų influenza virusas diagnozuojamas PGR metodu (mėginys imamas iš nosies), galima tirti ir respiratorinio trakto sekretą.

Virusinis arteritas

Žirgų arteritis virusas sukelia virusinį arteritą (EVA), šios ligos protūkiai Europoje vis dažnesni. Didžioji dalis natūraliai įgytų infekcijų yra subklinikinės, tačiau nustatoma serokonversija. Simptomai gali skirtis: karščiavimas, depresija, anoreksija, periferinė edema, konjunktyvitas (pink eye), urtikarija bei abortai. Jauniems gyvūnams gali išsivystyti greitai progresuojanti pneumonija ir net pneumoenteritas.

Virusas perduodamas per ejakuliatą. Užsikrėtę eržilai nešioja virusą pridėtinėse lytinėse liaukose, kuris periodiškai patenka į lytinį sekretą. Kastruoti, nesubrendę eržilai ir kumelės nėra viruso nešiotojai. Žirgai, turintys sisteminę infekciją, virusą gali platinti ir per kitą organizmo sekretą – kvėpavimo trakto aerozolinius sekretus, šlapimą, aborto medžiagą ir kitus.

EVA diagnozuojamas PGR tyrimu iš spermos / ejakuliato, užsikrėtusiems gyvūnams – iš kvėpavimo trakto sekreto, šlapimo, aborto medžiagos. Viremijos periodu (kai žirgas karščiuoja), papildomas PGR tyrimas gali būti atliekamas iš kraujo, paimto į EDTA mėgintuvėlį, taip didėja tyrimo jautrumas.

Rhodococcus equi virusas

Kumeliukams rhodococcus sukelia sunkią pneumoniją. Užsikrečiama pirmosiomis gyvenimo dienomis, įkvėpus patogeną, prilipusį prie dulkių. Pirmi klinikiniai simptomai atsiranda 3–4 savaičių amžiaus kumeliukams, kartais net po kelių mėnesių. Nustatoma pūlinga bronchopneumonija, plaučiuose formuojasi abscesai. Prarijus patogeną, jis pasiekia gastrointestinalinį traktą, kur dauginasi ir sukelia granuliomas ir viduriavimą. Virusas išsiskiria su išmatomis, taip užkrečiami kiti žirgai. Vyresni gyvūnai taip pat gali išskirti bakteriją, bet patys nesuserga. R. equi gali paveikti kaulus ir sąnarius.

R. equi geriausiai diagnozuojamas PGR tyrimu iš trachėjos nuoplovų arba išmatų. Galimas tyrimas iš nosies gleivinės, tačiau jautrumas būna mažesnis. PGR tyrimas gali būti naudojamas ir kliniškai sveikiems viruso platintojams nustatyti.

Galima diagnozuoti ir iš bakterinės kultūros (mėginys – trachėjos nuoplovos arba BAL skystis).

Streptococcus equi equi (pažandės) infekcija

Pažandės infekciją sukelia streptococcus equi porūšis equi. Pagrindinis klinikinis simptomas – pūlingas galvos srities limfinių mazgų uždegimas. Kiti simptomai: karščiavimas, išskyros iš nosies, kosulys ir letargija.

Užsikrečiama tiesiogiai ir netiesiogiai. Svarbiausia – gerai koordinuotas bandos valdymas. 2–10 proc. užsikrėtusių gyvūnų tampa „tyliaisiais nešiotojais“, kurių organizme bakterija išlieka oro maišuose ir ją žirgas periodiškai išskiria. Svarbu identifikuoti nešiotojus.

Streptococcus equi equi diagnozuojamas dviem būdais – PGR ir kultūros auginimu. PGR tyrimas jautresnis už bakterinę kultūrą. Rekomenduojama atlikti abu tyrimus, nes tai didina jautrumą. Naudojama medžiaga – oro maišų lavažo skystis (auksinis standartas), limfmazgių aspiratas, trachėjos nuoplovos, BAL skystis arba mėginys iš nosies.

PGR tyrimu rekomenduojama tikrinti ir streptococcus equi equi, ir streptococcus equi zooepidemicus, kadangi simptomai gali sutapti.

Egzistuoja ir antikūnų tyrimas. Jis nustato abu potipius, nors būtent paviršiaus antigenas SeM laikomas virulentiškumo faktoriumi ir paprastai aptinkamas tik streptococcus equi equi atvejais. Kai įtariama hemoraginė purpura arba metastatiniai abscesai, antikūnų nustatymas gali būti labai naudingas, nes tokie žirgai paprastai turi labai aukštus titrus.

Žirgų alergija

Alergiškiems žirgams gali išsivystyti dermatologiniai arba respiratoriniai klinikiniai simptomai, kai kuriems net abu. Klinikiniai požymiai gali būti sezoniniai ir nuolatiniai. Žirgai gali būti alergiški maistui, vabzdžiams, aplinkos alergenams (erkutėms, žiedadulkėms, pelėsiams), tačiau respiratorinius simptomus dažniausiai sukelia aplinkos alergenai. Klinikinių simptomų ryškumas kinta, laikui bėgant turi tendenciją stiprėti.

Alergija yra klinikinė diagnozė, paremta išsamia anamneze ir klinikine apžiūra. Būtina atmesti kitas diferencines diagnozes, taip pat gydyti antrines infekcijas, jei tokių yra.

Šiems pacientams labai naudingas BAL tyrimas – taip nustatomas respiratoriniame trakte esančios reakcijos pobūdis.

Alerginis tyrimas naudojamas alergenams identifikuoti, tuomet atsiranda galimybė kuo labiau jų vengti arba, jei žirgas serga alergine respiratorine liga (astma / atsinaujinančia oro takų obstrukcija / RAO), tuomet reikia alergenui specifinės imunoterapijos (ASIT). Alerginio tyrimo rezultatas visuomet interpretuojamas kartu su klinikiniais simptomais ir anamneze. Kadangi dauguma žirgų alergiški keliems alergenams, rekomenduojama tirti iš karto visas alergenų grupes.

Kai kurie žirgai „galvų purtytojai“ iš tiesų yra alergiški, todėl ASIT galėtų padėti.

Laikui bėgant alergija progresuoja, medikamentai sukelia šalutinius poveikius. Specifinė alergeno imunoterapija ASIT – vienintelis ilgalaikis gydymas. Gali prireikti kelių mėnesių, kol pagerės. Jei įmanoma, gydymą rekomenduojama pradėti sezono pabaigoje.