23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/08
Ką svarbu žinoti apie atostogas
  • Živilė KUPRIENĖ, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Įmonėse ar ūkiuose, kuriuose yra dirbančiųjų, atostogų grafikai derinami ir rengiami gerokai iš anksto, tačiau pagal galimybes atostogauti darbuotojai dažniausiai renkasi šilčiausią metų laiką – vasarą. Todėl visus ypatumus, susijusius su mokamų kasmetinių atostogų dienų skaičiavimu ir atostoginių mokėjimu, privalo žinoti ne tik darbdavys, bet ir kiekvienas darbuotojas, kad kiltų kuo mažiau nesusipratimų.

Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį.

Kasmetinės atostogos darbuotojui turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo įdarbinimo datos, kuri nurodyta sutartyje. Galimybė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų darbuotojui atsiranda tuomet, kai jis įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Atostogos gali būti:

  • kasmetinės;
  • tikslinės (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybinės, nemokamos atostogos);
  • pailgintos (darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams);
  • papildomos atostogos:
    • už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažą darbovietėje – 3 d. d., už paskesnius 5 metus – 1 d. d.;
    • kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) – 1–5 d. d.;
    • kai darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais – 2 d. d.

Svarbu pažymėti, kad darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, nurodytais papildomų atostogų apraše, kartu su kasmetinėmis atostogomis suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių papildomų atostogų.

Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (Darbo kodekso – (toliau DK) 127 str. 4 dalis):

  • faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas (DK 111 str. 2 dalis);
  • darbo dienos komandiruotėje;
  • darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų, mokymosi, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų;
  • iki 10 d. d. trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos DK kodekso 137 str. 1 d. nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;
  • kūrybinės atostogos, jeigu dėl to šalys susitaria ar tai numatyta darbo teisės normose;
  • teisėto streiko laikas, priverstinės pravaikštos laikas, laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;
  • papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus (DK 138 str. 3 dalis);
  • darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui (DK kodekso 168 straipsnio 1 ir 2 dalys);
  • kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

VDU apskaičiavimo ir atostoginių mokėjimo tvarka

Apskaičiuojant įvairias išmokas, kurių dydis priklauso nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), privaloma vadovautis 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis yra nustatytas skirtinguose teisės aktuose, todėl kiekvienai šių asmenų grupei apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitomos jiems nustatyto darbo užmokesčio lėšos.

Į darbuotojo VDU įskaitoma:

  • bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
  • papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  • priedai už įgytą kvalifikaciją;
  • priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
  • premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais – į apskaičiavimus įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, į darbuotojo VDU neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.

Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (DK 115 str. 6 dalis).

Pavyzdys. Kasmetinių atostogų mokamų dienų apskaičiavimas, kai darbuotojas dirba 6 dienas per mėnesį.

Darbuotojui, kuris pagal savo darbo grafiką per mėnesį turi dirbti tik šešias dienas, kasmetinės atostogos pagal DK reikalavimus suteikiamos ne darbo dienomis, bet savaitėmis, o atostoginiai mokami už darbo laiką, kuris nustatytas pagal darbo laiko režimą. Jeigu išleidus darbuotoją 4 savaičių kasmetinių atostogų tuo laikotarpiu pagal darbuotojo darbo grafiką yra 6 darbo dienos, atostoginiai mokami už 6 darbo dienas. Mokėti už 20 darbo dienų DK nereikalauja.

Pavyzdys. Kasmetinių atostogų mokamų dienų apskaičiavimas, kai darbuotojas dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu.

Darbuotojų faktiškai dirbtas darbo dienų ar darbo valandų skaičius per savaitę, taikant suminę darbo laiko apskaitą, dažniausiai skiriasi, tuomet kasmetinės atostogos taip pat suteikiamos savaitėmis. Tokiu atveju VDU mokamas pagal darbuotojui nustatytą darbo laiko normą. Tai taikoma ir atostoginiams, ir kompensacijoms už nepanaudotas atostogas.