Šiemet įsigaliojusio Mokesčio už aplinkos teršimą naujos redakcijos įstatymo pagrindiniai pokyčiai susiję su stacionarių (gamyklų, fabrikų, elektrinių ir kt.) ir mobilių (daugiausia transporto) aplinkos taršos šaltinių apmokestinimu ir didesniais mokesčių tarifais.

Šio įstatymo paskirtis – ekonominėmis priemonėmis siekti mažinti aplinkos teršimą, riboti aplinką teršiančių medžiagų gamybą ir pardavimą, skatinti naudoti naujas, aplinką tausojančias technologijas, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, taip pat sudaryti sąlygas iš mokesčio už aplinkos teršimą kaupti lėšas aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti.

Mokestis už stacionarius taršos šaltinius

Mokestį už stacionarius taršos šaltinius turi mokėti aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal nustatytą tvarką privalantys turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, su jame nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Tai teršalai, išmetami į atmosferą – sieros dioksidas, azoto oksidai, dioksinai ir furanai, sunkieji metalai ir jų junginiai, deginant atliekas, kietosios organinės ir neorganinės dalelės, kietosios dalelės, deginant kietąjį, skystąjį ar dujinį kurą ir atliekas, amoniakas, lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį, teršalų grupės (I, II, III, IV). Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir jos gelmes: BDS7, sulfatai, chloridai, teršalų grupės (I, II, III, IV, V). Leidžiamos taršos ir normatyvus viršijančios taršos tarifai eurais vienai teršalų tonai 2021, 2022 ir 2023 metams nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose.

Nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleidžiami teršiantieji iš stacionarių deginimo įrenginių, kai deginamas biokuras, jei išmetamas kiekis neviršija normatyvų. Sąlyga – reikia turėti biokuro įsigijimą ir sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.

Lengvatos. Nuo 2021 m. balandžio 9 d. įsigaliojo lengvata mokesčio mokėtojams, įgyvendinantiems aplinkosaugos priemones, kuriomis mažinamas teršalų išmetimas iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 proc., skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo. Jie atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už būtent tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais. Lengvata netaikoma, jei aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti buvo panaudotos valstybės biudžeto lėšos. Atleisti nuo mokesčio galima ne daugiau kaip 3 metus nuo aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo pradžios. Norint pasinaudoti lengvata, reikia Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti „Atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos priemonę(-es)“, paraiškos formą.

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Taršos mokestis deklaruojamas ir sumokamas iki kitų metų vasario 15 d., VMI pateikus Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją FRO522.

Mokestis už mobilius taršos šaltinius

Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių turi mokėti fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys transporto priemones ūkinei ir komercinei veiklai vykdyti. Šis mokestis 2021 m. padidėjo ir priklauso nuo to, kokios naudojamos transporto priemonės – kelių, vandens, oro transporto ar ne keliais judantys mechanizmai, ir nuo to, kokia degalų rūšis yra naudojama: benzinas, dyzelinas, gazolis, suskystintos naftos ar suslėgtos gamtinės dujos, mazutas, žibalas. Didžiausias tarifas taikomas kelių transporto priemonėms ir ne keliais judantiems mechanizmams, išskyrus naudojamus žemės ūkio veiklai: dyzelinui – 10 Eur/t, benzinui ir suskystintoms dujoms – 8, gamtinėms dujoms – 7 Eur/t. Visus tarifus galima rasti įstatymo 5 priede.

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Norint teisingai apskaičiuoti mokestį, reikia litrais įsigytus degalus perskaičiuoti į tonas, remiantis degalų gamintojo išduotu sertifikatu ir ten nurodytu koeficientu. Galima naudotis ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintais perskaičiavimo koeficientais (pvz., benzinui – 0,75, dyzelinui – 0,84, suskystintoms naftos dujoms – 0,54, suslėgtoms gamtinėms dujoms – 0,69).

Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių mokėtojams patvirtinta sunaudotų degalų apskaitos tvarka, pateikta „Mobiliuosiuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų, oro transporto priemonių, atliktų kilimo ir tūpimo ciklų, apskaitos tvarkos“ apraše. Ši tvarka įsigaliojo 2021 m. gegužės 27 d. Tvarkos aprašo nuostatos netaikomos mokesčio mokėtojams, mokantiems mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, ir eksploatuojantiems transporto priemones su biodegalais.

Mokestis deklaruojamas ir taršos mokestis sumokamas iki vasario 15 d., VMI pateikus Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją FRO521.

Lengvatos. Nuo mokesčio atleidžiami naudojantys M1 ir N1 kategorijos transporto priemones, varomas benzinu ir (ar dujomis), kurios pagamintos ne anksčiau kaip prieš 4 metus; taip pat – ir M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemones, kurios pagamintos ne anksčiau kaip prieš 3 metus.

Atleidžiami nuo mokesčio ir naudojantys transporto priemones su biodegalais, už įsigijimo dokumentais patvirtintą sunaudotą biodegalų kiekį. Biodegalai turi atitikti standartus: biodyzelinas – LST EN 14214, sintetinis dyzelinas – LST EN 15940, bioetanolis E85 – LST EN 15293.

Taigi, panaikinta iki 2021 m. buvusi lengvata, kai nuo mokesčio buvo atleisti žemės ūkio veiklai naudojantys transporto priemones, kai pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų. Taip pat panaikinta buvusi lengvata individualia veikla užsiimantiems asmenims ir savo veikloje naudojantiems nuosavybės teise priklausančias transporto priemones. Taip pat panaikinta lengvata transporto priemonėms, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos.

Vienkartis mokestis už žemės ūkio techniką

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas vienkartis aplinkos teršimo iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, t. y. žemės ūkio technikos, mokestis. Jį reikės mokėti pirmą kartą registruojant techniką Traktorių ir savaeigių žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre arba perregistruojant, pasikeitus technikos valdytojui (nusipirkus, gavus dovanų). Tarifai nurodyti įstatymo 6 priede.

Tarifas priklauso nuo mechanizmų galios. Iki 70 kW galios mokestis. Kuo didesnė galia, tuo didesnis mokestis. Didžiausias 600 Eur tarifas taikomas 351 kW ir didesnės galios technikai. Atvykus registruoti ar perregistruoti techniką, mokestis bus apskaičiuojamas automatiškai. Tik sumokėjus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, bus užregistruojama įsigyta technika.

Lengvatos. Mokestis netaikomas laikinai (iki 1 mėn.) registruojamoms transporto priemonėms. Taip pat perregistruojant techniką, kai savininkas nesikeičia, bet keičiasi savininko pavardė ar įmonės pavadinimas. Keičiant technikos valstybinį numerį, išduodant registravimo dokumento dublikatą, šio mokesčio taip pat nereikės mokėti. Taršos mokesčio nereikės mokėti ir žemės ūkio mašinas paveldėjusiems asmenims.

Galutinis mokestis apskaičiuojamas taikant įstatymo 7 priede nustatytus koregavimo koeficientus, jei transporto priemonė atitinka bent vieną iš šiame priede nurodytų techninių apibūdinimų. Pavyzdžiui, mašinų, kuriose įrengtas vidaus degimo variklis, atitinkantis penktojo etapo išmetamų teršalų ribines vertes, nustatytas 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (priemonėms su ekologiškais varikliais), savininkams bus taikomas mažinimo koeficientas 0,5, t. y. jie mokės 50 proc. mažesnį taršos mokestį. Jei technika pagaminta mažiau kaip prieš 5 m. – koeficientas 0,4; jei pagaminta prieš 5 metus ir daugiau, bet ne senesnė kaip 10 metų – koeficientas 0,8.

Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų gavėjas – VMI, įmokos kodas 5340.