23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/07
Trumpai apie ankstyvųjų ir vėlyvųjų dobilų skirtumus
  • Dr. Eglė NORKEVIČIENĖ, Giedrius PETRAUSKAS LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Mūsų šalyje auginami dviejų tipų raudonieji dobilai, kurie aiškiai skiriasi savo botaninėmis ir ūkinėmis savybėmis. Tai ankstyvieji ir vėlyvieji arba atitinkamai dvižoliai ir vienažoliai raudonieji dobilai.

Raudonieji dobilai yra pagrindinė daugiamečių pupinių žolių rūšis, auginama ariamosiose dirvose Lietuvoje ir turinti didelę ekologinę bei ekonominę reikšmę. Jie puikiai tinka ir pašarams, ir žaliajai trąšai, tai svarbus biologinis dirvos kokybės gerintojas. Tačiau, auginant raudonuosius dobilus, verta išsiaiškinti keletą subtilybių.

Ankstyvieji raudonieji (dvižoliai) dobilai daug greičiau auga ir vystosi už vėlyvuosius (vienažolius), nes jų populiacijose vyrauja vasarinio tipo augalai. Pavasarį, pasėti be antsėlio, ankstyvieji dobilai jau tų pačių metų rudenį pradeda žydėti, o kai kurie augalai net subrandina sėklas. Šie dobilai žydėti pradeda taip pat dviem savaitėmis anksčiau už vėlyvuosius ir žydi tolygiau bei trumpiau.

Ankstyvieji dobilai duoda du visaverčius žolės derlius, kuriuos abu galima panaudoti šienui arba vieną iš jų nušienauti, o kitą palikti sėklai. Be to, antrosios žolės sėkliniame pasėlyje būna mažiau piktžolių, o patys dobilai užauga žemesni, dėl to rudenį lengviau nuimti sėklų derlių ir aparti trumpesnius sėklojus.

Šienui ankstyvieji dobilai pjaunami per žiedynų krovimą arba žydėjimo pradžioje. Jų šienas yra šiek tiek minkštesnis ir turi daugiau baltymų, palyginti su vėlyvųjų dobilų šienu.

Ankstyvųjų raudonųjų dobilų sėklą galima auginti iš pirmos ir antros žolės. Dažnai derlius, nuimtas iš antros žolės, būna didesnis negu iš pirmos. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad antros žolės sėklos subręsta kiek vėliau. Todėl, kad suspėtų subręsti iki lietingo rudens periodo, pirmąją žolę reikia nupjauti kuo anksčiau.

Tyrimai rodo, kad, imant sėklą iš ankstyvųjų dobilų antros žolės, pirmą reikėtų nupjauti anksčiau, gegužės 25–birželio 3 dienomis. Laiku nupjovus pirmą žolę, atole dobilų sėklos subręsta įprastai rugpjūčio–rugsėjo pradžioje. Suvėlavus pjūtis dviem savaitėmis, sėklų derlius gali sumažėti net 40 procentų.

Vėlyvieji arba vienažoliai raudonieji dobilai skiriasi nuo ankstyvųjų tuo, kad jų stiebai sudaryti iš daugiau tarpubamblių, jų augalai geriau krūmijasi ir yra atsparesni žiemos šalčiams. Vėlyvieji raudonieji dobilai yra ne tokie reiklūs dirvos sąlygoms, geriau pakelia pavasario užliejimus ir geriau už ankstyvuosius dobilus laikosi antrųjų naudojimo metų pasėliuose. Jie užauga ir lengvesnėse, mažiau derlingose dirvose, pakenčia ir kiek rūgštesnes bei pakalkintas dirvas, tačiau gausiausiai dera, kai dirvos pH būna 6–7.

Vėlyvieji dobilai sėjos metais dažniausiai nežydi, o pirmais naudojimo metais pradeda žydėti dviem savaitėmis vėliau negu ankstyvieji dobilai. Vėlyvųjų dobilų šienas būna kietesnis ir turi mažiau baltymų negu ankstyvųjų dobilų. Siekiant pagerinti vėlyvųjų dobilų šieno kokybę, juos reikėtų pjauti prieš žydėjimą, tik pradėjus augalams krauti žiedynų galvutes. Be to, anksti nušienauti vėlyvieji dobilai daug geriau atželia ir duoda visavertį antros žolės derlių.

Kokius raudonuosius dobilus pasirinkti, reikėtų nuspręsti atsižvelgiant į jų auginimo paskirtį – sėklai, pašarui ar mišriam naudojimui. Svarbu atsižvelgti ir į pasirinktų veislių savybes. Nors raudonųjų dobilų veislių pasirinkimas yra didelis, tačiau augintojams geriau rinktis lietuviškas veisles, nes jos yra labiau prisitaikiusios prie vietos sąlygų, geriau žiemoja, yra plastiškesnės, t. y. geba prisitaikyti ir augti įvairiose dirvose, geriau ištveria neprognozuojamus klimato iššūkius, yra atsparesnės ligoms, gausiau ir pastoviau dera.

***

Nors vėlyviesiems reikia daugiau drėgmės negu ankstyviesiems, tačiau drėgnesniais metais gerai įtręštuose sklypuose jie gali smarkiai išgulti. Pavasarį vėlyvieji dobilai atželia vėliau, auga lėčiau, o nušienauti taip pat atauga lėčiau.

***

Drėgmės ankstyviesiems dobilams reikia mažiau negu vėlyviesiems. Jie rečiau išgula, geriau pakenčia karščius, tačiau blogiau žiemoja.