Dėl sudėtyje esančių gausybės aminorūgščių, vitaminų, mineralų bolivinės balandos pateko į pasaulinę rinką. Jos aktyviai tiriamos ir vartojamos toli už augalų kilmės regiono – Andų – ribų. Tyrėjai pripažino ir didelį šių augalų genetinį kitimą, dėl kurio augalai gali prisitaikyti prie nepalankių aplinkos sąlygų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute 2020 m. pavasarį pradėti lauko eksperimentai, skirti ištirti naujų, perspektyvių augalų bolivinių balandų pagrindinius technologinius parametrus: augimo, vystymosi ir derliaus formavimosi dėsningumus Lietuvos klimato sąlygomis.

Bolivinių balandų lauko eksperimente vertinti tokie kriterijai, kaip augalų veislė, sėjos norma, tarpueilių plotis, sėjos laikas, mechaninis piktžolių naikinimo būdas. Bandymuose augintos balandų veislės Vikinga ir Titicaca, kurios selekciniu būdu sukurtos Danijoje.

Vikinga labiausiai pasiteisino Danijos klimato sąlygomis. Ši veislė gerai toleruoja sausrą, šalnas ir druskos stresą, turi mažai saponinų, žydi rausvai, gerai dera priemolyje ir subrandina nuo 1 iki 2,5 t/ha sėklų derlių. Titicaca skiriasi nuo Vikingos tuo, kad turi šiek tiek daugiau baltymų, žydi oranžiniais žiedais ir subrandina daugiau sėklų, tačiau turi daug saponinų ir yra karti.

Technologijų įtaka augimui ir produktyvumui

Bolivinės balandos sėtos skirtingomis normomis, tarpueiliais ir skirtingu laiku – gegužės 15 ir 25 dienomis. Gauti rezultatai parodė, kad pasėlio tankumui įtakos turėjo sėjos norma ir tarpueilių plotis. Didžiausias augalų skaičius kvadratiniame metre nustatytas sėjant Vikinga didžiausia norma 20 kg/ha ir siauriausiais 15 cm tarpueiliais. Mažinant sėjos normą, augalų skaičius sumažėjo. Veislė Titicaca sudygo rečiau, nors sėjos technologija buvo identiška kaip ir veislės Vikinga.

Bolivinių balandų veislių 1 000 sėklų svoris po nukūlimo esmingai skyrėsi. Ir ankstesnės, ir vėlesnės sėjos veislės Titicaca sėklos buvo stambesnės, palyginti su Vikinga. Bolivinių balandų veislių derlingumas kito nuo 208,5 iki 1 540,6 kg/ha. Sėklų derliai veislės Vikinga buvo patikimai didesni I sėjos laiku (gegužės 15 d.) 15 cm tarpueiliais, palyginti su II sėja (gegužės 25 d.). Tarpueilių didinimas ir sėjos normos mažinimas sumažino bolivinių balandų sėklų derlių.

Optimalus derlius – 1 293,7 kg/ha – buvo nustatytas sėjant gegužės 15 d. veislę Vikinga 6 kg/ha norma 30 cm tarpueiliais, kurie buvo purenami kontroliuojant piktžoles. Dvigubai padidinus sėjos normą ir sumažinus tarpueilius iki 15 cm, nustatytas sėklų derliaus padidėjimas iki 246,9 kg/ha. Veislės Titicaca derlingumas buvo iš esmės mažesnis, palyginti su Vikingos I sėjos laiku. Taip pat per II sėją Titicaca subrandino dvigubai mažiau sėklų negu Vikinga. Bolivinių balandų pasėlio tankumas prieš derliaus nuėmimą buvo įvairus. Sėjant Vikinga 4 ir 10 kg/ha, augalų tankumas nesiskyrė. Tačiau didesnės sėjos normos (15–20 kg/ha) pasėlį darė tankesnį.

Tyrimuose bolivinių balandų veislių augalų aukštis prieš derliaus nuėmimą skyrėsi. Gegužės 15 d. sėta veislė Titicaca buvo dvigubai aukštesnė negu Vikinga. Žiedyno ilgis taip pat stabiliai ilgesnis negu veislės Vikinga. Veislės Vikinga augalų žiedynų ilgiui (14,06–14,78 cm) įtakos turėjo didėjantis tarpueilio plotis. Augalai, sėti 15 cm tarpueiliais, užaugino nuo 7,43 iki 10,82 cm ilgio žiedynus.

Apibendrinant gautus rezultatus nustatyta, kad bolivinių balandų tarpueilių platinimas ir sėklos normos mažinimas esmingai veikė ir sumažino bolivinių balandų sėklų derlių. Sėjant gegužės 15 d. veislę Vikinga 6 kg/ha 30 cm tarpueiliais, kurie buvo purenami kontroliuojant piktžoles, nustatytas optimalus 1 293,7 kg/ ha sėklų derlius ekologinės žemdirbystės sąlygomis.

Dvigubai padidinus sėjos normą ir sumažinus tarpueilius iki 15 cm, nustatytas 246,9 kg/ha sėklų derliaus padidėjimas.

Veislės Titicaca derlingumas buvo iš esmės mažesnis, palyginti su Vikingos I sėjos laiku, tačiau biometriniai parametrai buvo kokybiškesni.

Bolivinių balandų auginimo technologijos Lietuvos klimato sąlygomis nėra moksliškai pagrįstos, todėl vienų metų eksperimentų rezultatai parodė tik augimo tendencijas. Šių naujų ir perspektyvių augalų tyrimus planuojame tęsti ir parengti auginimo rekomendacijas žemdirbiams.

***

Bolivinių balandų sėklose gausu aminorūgščių, riebalų rūgščių, mikroelementų ir vitaminų. Jų balansas laikomas aukštos kokybės, palyginti su pagrindiniais įprastiniais javų grūdais. Bolivinių balandų sėklose baltymų kiekis svyruoja nuo 12 iki 16 proc. kartu su dešimt būtinų aminorūgščių, dėl kurių šių augalų sėklos gali būti lyginamos su nugriebto pieno milteliais. Bolivinių balandų sėklos priskiriamos maistui be glitimo, todėl yra įdomi specialiųjų dietų alternatyva.