Klimato kaita dėl padidėjusių rizikų sukelia finansinį stresą žemės ūkyje. Šie pokyčiai pastebimi ūkininkų generuojamų pinigų srautuose, todėl svarbu keisti ūkininkavimo praktikas, orientuotis į investicijas, kurios leidžia užtikrinti klimatui palankų žemės ūkį.

Klimato kaita didina ūkininkų patiriamas rizikas ir neapibrėžtumą, sukelia nepageidaujamus temperatūros ir kritulių kiekio pokyčius, dėl to orų sąlygos yra mažiau nuspėjamos. Tai daro poveikį auginamoms kultūroms sėjos ir derliaus nuėmimo laikotarpiais, kurie neretai trumpėja. Gyvulininkystėje klimato kaita atsiliepia apsirūpinimui vandeniu ir pašarų ištekliais, daro įtaką gyvūnų sveikatai.

Žemės ūkiui, kaip vienam iš labiausiai gamtą teršiančių ekonomikos sektorių, daromas spaudimas ir dėl visuotinai priimtų siekių mažinti klimato kaitą. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų iškelti darnaus vystymosi tikslai didžiąja dalimi tiesiogiai susiję su aplinkos išsaugojimu arba turi reikšmingą poveikį aplinkai. Naujų žemės ūkių praktikų taikymas ir perėjimas prie aplinkai nekenksmingo ūkininkavimo reikalauja taikyti inovacijas ir naujas technologijas įprastinėje veikloje, taip pat – ir tam reikalingų finansinių išteklių.

Formuojasi žaliųjų finansų poreikis

Darnaus vystymosi tikslams pasiekti reikalingos ne tik inovacijos ir naujos technologijos žemės ūkyje. Inovacijos ir naujos finansavimo priemonės bei finansiniai instrumentai reikalingi ir finansų sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, kokius darnaus vystymosi tikslus apima, išskiriamos skirtingos tikslinio finansavimo priemonės.

Orientuojantis į aplinkosauginius tikslus, formuojasi žaliųjų finansų poreikis, t. y. finansinių išteklių, skirtų ekonomikos augimui užtikrinti, mažinant taršą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (ŠESD) ir atliekų kiekius bei gerinant gamtos išteklių naudojimą.

Dažniausiai žaliosios finansavimo priemonės skirtos investicijoms į žaliuosius pastatus (pastatų renovacijai, šildymo, ventiliavimo, kondicionavimo ar apšvietimo sistemoms atnaujinti) ir švarią energetiką (energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgauti, ją panaudoti transporto sektoriuje) finansuoti. Šios sritys yra visuotinai pripažįstamos palankios aplinkai, t. y. neabejojama dėl įgyvendinamų veiklų teigiamo poveikio aplinkai. Ateityje žaliuosius finansus taip pat numatoma nukreipti į vandens išteklių valdymą, žemės ūkio vystymą ir žemės išteklių naudojimą.

Aplinkosaugos projektams – žaliosios obligacijos

Pasaulyje naudojamos žaliųjų finansų priemonės apima tiek mažmeninės, tiek investicinės bankininkystės siūlomus produktus – žaliąsias paskolas, žaliąsias obligacijas, žaliuosius indeksus ir išvestinius vertybinius popierius, žaliuosius fondus, draudimo priemones, nuosavybės ir rizikos kapitalo pritraukimą į žaliuosius projektus bei įmones.

Šiuo metu vienas populiariausių žaliųjų finansų instrumentų yra žaliosios obligacijos – skolos vertybiniai popieriai, leidžiami didelių įmonių ar vyriausybių. Žaliosios obligacijos platinamos finansuoti veiklas, užtikrinančias teigiamą poveikį aplinkai ir mažinančias klimato kaitą. Obligacijos pripažįstamos žaliosiomis, jeigu atitinka joms keliamus reikalavimus. Emitentai (obligacijų leidėjai) turi apibūdinti, kur pritraukti pinigai bus naudojami, kokios aplinkosauginės naudos tikimasi, kaip bus teikiamos ataskaitos investuotojams. Visa tai svarbu apsisaugant nuo piktnaudžiavimo šių priemonių naudojimu ir užtikrinant, kad investuotojai būtų garantuoti, jog žaliosiomis obligacijomis finansuojami aplinkosauginiai projektai.

Pirmą kartą žaliąsias obligacijas išleido Europos investicinis bankas 2007 m. Šiandien jas sėkmingai leidžia tarptautinės finansinės institucijos, didelės brandžios įmonės, bankai, vyriausybės ir net savivaldybės. Mažesnės apimties projektams finansuoti gali būti naudojamos žaliosios paskolos ar žaliųjų kreditų garantijos.

Vien Europoje žaliųjų obligacijų išplatinta už 130 mlrd. Eur. Šiame regione daugiausia žaliųjų obligacijų emisijų išleista Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje žaliosiomis obligacijomis pritraukta daugiau nei 700 mln. Eur. Populiariausios sritys, kurioms finansuoti išleidžiamos žaliosios obligacijos, yra energetika, pastatų atnaujinimas ir transportas. Šios trys sritys pritraukia daugiau negu 90 proc. minėtų finansinių instrumentų. Kitos žaliųjų finansų priemonės (paskolos, fondai, garantijos) kol kas naudojamos mažesnėmis apimtimis, tačiau yra populiaresnės finansuojant mažesnės apimties projektus.

Lietuvoje pirmoji ir ilgiausio 10 metų išpirkimo emisijos termino žaliąsias obligacijas išleido „Ignitis grupė“ (buvusi UAB „Lietuvos energija“). Ši bendrovė žaliąsias obligacijas išleido 2 kartus po 300 mln. Eur – 2017 ir 2018 m. Pritrauktos lėšos naudojamos veikloms, susijusioms su atsinaujinančia energija (įskaitant vėjo, vandens, biodujų, saulės ir geoterminę energiją); taršos prevencija ir kontrole; energijos vartojimo efektyvumu. Bendrovė skolinosi už 2 proc. metinių palūkanų.

Trumpesnio išpirkimo termino žaliąsias obligacijas už 20 mln. Eur yra išleidusi ir AB „AUGA group“. Didžiausia Europoje vertikaliai integruota ekologiško maisto gamybos bendrovė skolinosi 5 metų laikotarpiui už 6 proc. metinę palūkanų normą. Pritrauktos lėšos yra naudojamos apyvartiniam kapitalui papildyti ir projektinėms veikloms, susijusioms su uždaro ciklo ekologiniu ūkininkavimu. Moksliniai tyrimai ir plėtros projektai skirti tvarumui didinti per biodujų gamybą, specializuotų pašarų technologijų diegimą ir regeneracinės sėjomainos praktiką. Svarbu ir tai, kad dalis pasiskolintų lėšų yra naudojamos ankstesniems finansiniams įsipareigojimams refinansuoti, o tai leidžia daryti išvadą, kad žaliosiomis obligacijomis pritraukiamos lėšos yra pigesnės.

Žaliąsias obligacijas yra išplatinusi ir Lietuvos Vyriausybė 2018 ir 2020 m. Valstybės obligacijų emisija abu kartus buvo po 20 mln. Eur, o pritrauktos finansinės lėšos buvo perskolinamos Viešųjų investicijų plėtros agentūrai, įgyvendinant „Daugiabučių namų modernizavimo fondo“ projektą. Projektas skirtas modernizuoti daugiabučius namus, įgyvendinti nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir mažinti klimato kaitą, taupant ir racionaliai naudojant gamtos išteklius. 2019 m. pabaigoje pradėtas 49 pastatų modernizavimas, kuris finansuojamas žaliosiomis obligacijomis.

Daugės investicijų tausojančiam žemės ūkiui užtikrinti

Žaliųjų finansų priemonės ir instrumentai yra naudingi tiek tiesioginiams investuotojams-emitentams (verslo subjektams, vyriausybėms ir savivaldybėms), tiek ir investuotojams, įsigyjantiems šių finansinių instrumentų finansų rinkose.

Emitentams žalieji finansai suteikia galimybę pritraukti papildomą kapitalą mažesne skolinimosi kaina. Be to, jie didina savo reputaciją ir prestižą, pritraukia ilgalaikius ir stambius investuotojus, apsisaugo nuo rizikų, susijusių su klimato kaita. Perkantys žaliuosius vertybinius popierius užsitikrina vidutinę finansinę grąžą su papildoma aplinkosaugine nauda. Žaliųjų finansų priemonių plėtra suteikia įvairesnių galimybių investuotojams finansų rinkose.

Atlikta analizė atskleidė, kad žaliųjų finansų priemonės ir instrumentai kol kas dar tik pradėti naudoti. Be to, jais labiau pasinaudoja didelės įmonės. Nepaisant to, investicijų, kurios leidžia užtikrinti klimatui nekenksmingą žemės ūkį, ateityje daugės, o joms finansuoti bus pasitelkiamos tinkamiausios žaliųjų finansų priemonės ir instrumentai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu taikomos finansavimo schemos, tokios kaip tiesioginės išmokos ir kainų palaikymas, sudaro didelę ūkių finansavimo dalį ir neskatina kapitalo pritraukimo ūkio veikloms keisti, modernizuoti, perorientuoti. Nepaisant to, ateityje dėl Europos Sąjungos ir nacionalinės politikos bei strategijos finansų sistema ir rinka judės link tvarumo užtikrinimo, o tai reiškia, kad visi projektai ir veiklos, kuriems bus pritraukiamas finansavimas, turės pasižymėti teigiamu poveikiu aplinkai ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.