Lietuvos pieno gamintojams neįmanoma padengti savo darbo sąnaudų iš pieno pajamų ir net subsidijų. Tokia išvada pateikta Europos pieno tarybos ataskaitoje, kurioje nagrinėjamos pieno gamybos sąnaudos įvairiose Europos Sąjungos šalyse.

Ataskaita patvirtina tai, apie ką Lietuvos ūkininkai kalba daug metų – pieno gamyba mūsų šalyje nuostolinga.

Remiantis Kaimo sociologijos ir žemės ūkio biuro (BAL) ataskaita, specializuotų ūkių 1 kg pieno gamybos sąnaudos 2019 m. Lietuvoje sudarė 58,63 cento. Šis rezultatas atspindi šeimos ūkio darbo sąnaudas, išskaičiavus pieno gamintojams išmokėtas ES subsidijas.

Vien tik grynos pieno gamybos išlaidos, neatsižvelgiant į šeimos ūkio darbo sąnaudas ir atėmus papildomas pajamas iš galvijų pardavimo, 2019 m. sudarė 35,96 ct/kg. Vidutiniškai per 5 metus (2015–2019 m.) pieno gamybos sąnaudos Lietuvoje siekė 45,41 ct/kg ir per šį laikotarpį išaugo 62 proc. Pieninių mokama supirkimo kaina nepadengė net grynųjų gamybos sąnaudų. Pieno supirkimo kaina Lietuvoje 2019 m. buvo 28,79 ct/kg.

Vidutinis mūsų šalies pieno ūkis 2015– 2019 m. už 1 kg pieno vidutiniškai gavo 28,10 ct, o pagaminti 1 kg pieno kainavo 32 centus. Be ES subsidijų, pieno gamintojai būtų patyrę 3,90 ct/kg deficitą. Pajamos iš subsidijų vidutiniškai per šį laikotarpį siekė 14,20 ct/kg. Kartu su subsidijomis šalies pieno gamintojams realiai pavyko uždirbti 10,20 ct pajamų už 1 kg pieno. Pieno ūkio pajamų norma, nustatyta remiantis dvigubu minimaliu atlyginimu, skirtu darbo sąnaudoms apskaityti, per pastaruosius 5 metus (iki 2019 m.) siekė 27,20 ct/kg. Pajamų norma buvo nustatyta remiantis valandiniu 6,24 Eur bruto atlygiu. Lietuvos pieno ūkiai gavo tik 37 proc. pieno pajamų normos ir ES skiriamų valstybės subsidijų.

Taigi, darbo sąnaudos, reikalingos tinkamam pragyvenimo lygiui Lietuvoje, negalėjo būti padengiamos iš pieno pajamų ir subsidijų. Todėl pieno gamintojams labai trūksta papildomų pajamų ūkiams plėsti ir koreguoti veiklą pagal naujai keliamus kriterijus.

Smulkieji ūkiai. Vos 18 proc. pajamų normos

Smulkieji ūkiai, tiekiantys pieną per surinkimo punktus, labiausiai patiria kainų svyravimus. BAL ataskaitoje jie priskiriami antrai ūkių ekonominei klasei (BG 2 klasė). Tai pieno ūkiai, turintys 23 ha žemės ūkio naudmenų ir 6 melžiamas karves, kurių primilžis yra 4 685 kg pieno (2018 m. duomenys). Šiuos ūkius daugiausia valdo šeimos.

Veiklos išteklių sąnaudos ir sumokėtos pieno gamybos išlaidos nuo 2010 m. BG 2 klasės pieno ūkiuose išaugo daugiau negu dvigubai ir 2018 m. sudarė 44,32 ct/kg. Didžiausią sąnaudų padidėjimo dalį sudarė nusidėvėjimas (+17,30 ct/kg), mašinų ir pastatų priežiūros išlaidos (+3,44 ct/kg), kitos pridėtinės išlaidos (+2,57 ct/kg) ir energija (+1,98 ct/kg).

Mažesniems pieno ūkiams pajamų norma 2018 m. buvo nustatyta 58,33 ct/kg pieno, tai atitiko 14 651 Eur metinių veiklos pajamų iš pieno.

Atskaičius subsidijas, mažų ūkių 1 kg pieno gamybos sąnaudos sudarė 74,10 ct. Tik tuo atveju, jei pieno supirkimo kainos būtų tokio lygio, jos padengtų ne tik patirtas išlaidas, bet ir darbo sąnaudas. Tačiau 2018 m. BG 2 klasės pieno ūkiai iš vieno kilogramo pagaminto pieno galėjo gauti tik 10,60 ct realių pajamų (ūkio pajamos iš pieno ir subsidijos, atėmus sumokėtas išlaidas). Tai – vos 18 proc. nustatytos šios ūkių ekonominio dydžio klasės pajamų normos.

Nuo 2014 m. už pieną gautos pajamos nepadengė antros ekonominio dydžio klasės ūkių pieno gamybos sąnaudų ir bendrųjų (sumokėtų) išlaidų. Nuo to laiko šie ūkiai išgyveno tik iš tiesioginių išmokų.

Vidutiniai ūkiai. Pajamos nepadengia išlaidų

Trečiai ūkių ekonominio dydžio klasei (BG 3) priskiriami vidutinio dydžio šeimos pieno ūkiai, turintys 47 ha žemės naudmenų ir 16 melžiamų karvių, kurių primilžis siekia 5 084 kg (2018 m.).

Veiklos išteklių sąnaudos ir sumokėtos pieno gamybos išlaidos nuo 2010 m. šiuose ūkiuose padidėjo 56 proc. – nuo 10,16 iki 28,22 ct/kg. Didžiausią išlaidų padidėjimo dalį vėl sudarė nusidėvėjimas (+3,60 ct/kg), mašinų ir pastatų priežiūros išlaidos (+2,33 ct/kg) ir kitos specifinės gyvulininkystės išlaidos (+2,05 ct/kg).

Vidutiniams pieno ūkiams 2018 m. buvo nustatyta 24,80 ct/kg pieno pajamų norma, tai atitiko 17 824 Eur metinių veiklos pajamų iš pieno.

Atskaičius subsidijas, pieno gamybos išlaidos vidutiniuose pieno ūkiuose iš viso sudarė 35,88 ct/kg. 2018 m. šie ūkiai gavo 17,69 ct/kg pieno, t. y. 71 proc. nustatytos pajamų normos, pagrįstos dvigubu minimaliu atlyginimu.

Nuo 2015 m. BG 3 klasės ūkių už pieną gaunamos pajamos nepadengė pieno gamybos sąnaudų ir bendrųjų išlaidų, veiklos pajamų jie gavo tik iš tiesioginių išmokų.

Didesni ūkiai. Uždarbis už kilogramą – 2,2 cento

BG 4 ekonominio dydžio klasė apima didesnius pieno ūkius, turinčius 80 ha žemės ūkio naudmenų ir 32 melžiamas karves, kurių primilžis yra 5 315 kg (2018 m.). Ir šiuose ūkiuose vyrauja šeimos darbo jėga.

Veiklos išteklių sąnaudos ir bendrosios išlaidos BG 4 klasės ūkiuose nuo 2010 m. padidėjo 34 proc. – nuo 21,46 iki 28,70 ct/kg. Didžiausią išlaidų padidėjimo dalį sudarė nusidėvėjimas (+2,0 ct/kg), kitos specifinės gyvulininkystės išlaidos (+1,87 ct/kg) ir sumokėto darbo užmokesčio išlaidos (+1,74 ct/kg).

Šiems ūkiams 2018 m. nustatyta 11,89 ct/kg pieno pajamų norma ir tai atitiko 17 779 Eur metinių veiklos pajamų. Ūkių gamybos sąnaudos sudarė 27,47 ct/kg pagaminto pieno, atėmus subsidijas iš bendrųjų gamybos sąnaudų.

BG 4 klasės pieno ūkiai 2018 m. kaip realias pajamas galėjo gauti 15,39 ct/kg pieno. Jiems nustatyta pajamų norma sudarė 13,12 ct/kg, remiantis dvigubu minimaliu atlyginimu.

Vien už pieną ūkiai 2018 m. gavo 2,27 ct/kg pajamų, jų veiklos sąnaudos ir sumokėtos išlaidos gamybai padengtos iš pieno pajamų, tačiau ir šių ūkių pajamos be ES išmokų būtų per mažos. Dėl staigaus sąnaudų augimo 2017–2018 m. pieno ūkiai negavo beveik daugiau pajamų negu per dvejus pieno krizės metus 2015 ir 2016aisiais.

Didieji ūkiai. Be subsidijų neišsiverčia

Penktai ūkių ekonominio dydžio klasei (BG 5) priskiriami dideli pieno ūkiai, turintys 166 ha žemės ūkio naudmenų ir 79 melžiamas karves, kurių primilžis yra 6 092 kg (2018 m.). Šiuose ūkiuose vidutiniškai dirba keturi darbininkai, iš jų 1,44 – šeimos nario.

Veiklos išteklių sąnaudos ir bendrosios išlaidos BG 5 klasėje nuo 2010 iki 2018 m. padidėjo 48 proc. iki 31,54 ct/kg pieno. Didžiausią išlaidų padidėjimo dalį sudarė nusidėvėjimas (+3,84 ct/kg), kitos specifinės gyvulininkystės išlaidos (+1,59 ct/kg) ir įsigytų pašarų išlaidos (+1,28 ct/kg). Pieno gamybos sąnaudos sudarė 25,19 ct/kg pieno, atėmus subsidijas iš bendrųjų gamybos sąnaudų.

BG 5 klasės pieno ūkiai 2018 m. kaip realias pajamas už pieną galėjo gauti vidutiniškai 13,80 ct/kg. Pieno pajamos visais metais nuo 2015ųjų, išskyrus 2017 m., buvo mažesnės už pajamų normą, kuri 2018 m. siekė 4,13 ct/kg pieno ir tai atitiko 17 226 Eur metinių veiklos pajamų.

Tad net ir didieji pieno ūkiai Lietuvoje negali uždirbti deramų pajamų be subsidijų.

Šeimos ūkiai. Pajamos nepadengia sąnaudų

Ataskaitos rengėjai daro išvadas, kad nuo 2010 iki 2018 m. visų ekonominių dydžių ūkiuose veiklos išteklių sąnaudos ir bendrosios išlaidos labai didėjo – nuo 7 ct/kg (34 proc.) BG 4 klasėje iki 27 ct/kg (160 proc.) BG 2 klasėje.

Labiausiai išlaidos didėjo mažesniuose pieno ūkiuose dėl nedidelio pagaminto pieno kiekio. Išskyrus BG 2 klasės ūkius, veiklos išteklių sąnaudos ir bendrosios išlaidos skirtingų ekonominio dydžio ūkiuose yra labai panašios.

Nepaisant akivaizdžiai mažesnio pagaminamo pieno kiekio, vidutiniai ir didesni ūkiai gali gaminti pieną su mažesnėmis sąnaudomis nei dideli pieno ūkiai.

Tik BG 4 ir BG 5 klasių veiklos išteklių ir bendrosios gamybos sąnaudos (be darbo sąnaudų) padengiamos iš pieno. Be ES subsidijų paramos maži ir vidutiniai ūkiai 2018 m. apskritai nebūtų turėję pajamų, o didesni ir dideli pieno ūkiai būtų uždirbę už 1 kg vos 2–3 centus.

Vidutinis pieno ūkis Lietuvoje 2018 m. turėjo 11 melžiamų karvių ir dirbo 31 ha žemės, iš kurių 24 ha buvo skirti pašarams. Pieno primilžis sudarė 5 650 kg, ūkyje vidutiniškai dirbo 1,59 darbininko, iš jų 1,38 – šių ūkių šeimos nariai.

Vidutinio Lietuvos ūkio darbo sąnaudos pagaminti 1 kg pieno 2018 m. sudarė 27,92 cento. Pajamų norma tuo metu buvo daugiau nei 11 ct didesnė negu 2010 m. Taip yra dėl minimalaus atlyginimo augimo Lietuvoje. Galiausiai vidutinio pieno ūkio Lietuvoje pieno gamybos išlaidos 2018 m. buvo 47,02 ct/kg. 2018-aisiais, kaip ir prieš tai buvusius 5 metus, vidutinis Lietuvos ūkis negalėjo padengti veiklos išteklių ir bendrųjų išlaidų vien tik iš pieno gamybos pajamų.

Tik kartu su subsidijomis, priskiriamomis pieno gamybai, jie galėjo gauti 11,39 ct/kg pajamų. Tačiau taip buvo priartėta vos iki 41 proc. 2018 metų pajamų normos, apskaičiuotos šiame tyrime. Vadinasi, realių pajamų nepakanka net šeimos ūkių darbo sąnaudoms apmokėti pagal Lietuvoje galiojantį minimalų atlyginimą.

Vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus pieno gamybos sąnaudos Lietuvoje siekė 45,41, o pieno supirkimo kainos – 28,07 ct/kg. Nė vienais metais pajamos iš pieno nepadengė gamybos sąnaudų, kurių reikia tinkamoms pajamoms gauti. Iki pieno kvotos panaikinimo (2015 m.) pieno gamintojai iš gamybos gaudavo didesnes pajamas.

Vidutiniškai per penkerius metus (2015–2019 m.) Lietuvoje pieno gamybos sąnaudos (45,41 ct/kg) buvo mažesnės negu nustatytas ES vidurkis. Prancūzijai per šiuos penkerius metus buvo nustatytos vidutiniškai 1,93 ct/kg didesnės pieno gamybos sąnaudos. Kitų šešių šalių pieno gamybos sąnaudos už pieno kilogramą yra mažesnės nuo 1,40 (Belgija) iki 15,15 (Airija) cento. Airijoje pieno gamybos sąnaudos mažiausios iš visos ES. Tokius rezultatus leidžia pasiekti išskirtinė Airijos pieno gamintojų naudojama ūkininkavimo sistema – vidutinis Airijos pieno ūkis melžia 83 karves, kurių primilžis siekia 5 884 kg pieno, ir valdo 63 ha žemės, 99 proc. jos plotų skirta pašarams auginti.

Pagal bandų dydį ir žemės ūkio naud menų plotą Lietuvos pieno ūkiai yra gerokai mažesni nei kitų ES valstybių narių. Mūsų šalies pieno ūkių struktūra labiausiai primena vidutinį ES pieno ūkį. Be to, mūsų šalyje vienam hektarui tenka kur kas mažiau gyvulių, tačiau reikia didesnės darbo jėgos.

Lietuvos ūkių vidutinis primilžis – 5 650 kg – panašus į Airijos vertes, tačiau dirbamos žemės plotas ir melžiamų karvių skaičius gerokai mažesni.

Pieno gamybos sąnaudų rezultatai įvairiose ES šalyse reguliariai skelbiami Kaimo sociologijos ir žemės ūkio biuro (BAL – Bureau for Rural Sociology and Agriculture) ataskaitose „Kiek kainuoja pieno gamyba?“ Tokia analizė pirmą kartą atlikta 2012 metais Europos pieno tarybos (EMB) ir asociacijos „MEG Milch Board w. V.“ pavedimu. Naujausioje ataskaitoje pirmą kartą paskelbti ir pieno gamybos Lietuvoje 2012– 2019 m. sąnaudų rezultatai. Tyrimus Lietuvoje finansavo Žemės ūkio ministerija.

Tyrimai grindžiami Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato (DG Agri) Žemės ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenimis. ŪADT – ES valstybių oficialiai pripažinta duomenų bazė, turinti bendrą Europos teisinį pagrindą. Duomenys, kuriuos ES skelbia per ŪADT, atspindi 18 070 skirtingo dydžio Lietuvos pieno ūkių ekonominę padėtį.

Parengta pagal BAL ataskaitą „Kiek kainuoja pieno gamyba?“