Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2021/06
Karščio streso poveikis karvių sveikatingumui ir reprodukcijai
  • Eduardas DANYLA, Karina DŽERMEIKAITĖ, prof. dr. Ramūnas ANTANAITIS LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Karščio stresas tapo svarbiu iššūkiu, su kuriuo susiduria pieno pramonė. Pastebėta, kad šiltuoju metų laikotarpiu aukšta aplinkos temperatūra tvartuose neigiamai veikia gyvūnų gerovę, sveikatingumą, pieno produkciją.

Esant aukštesnei aplinkos temperatūrai ir drėgmei, galvijai patiria karščio stresą, kuris sukelia pieno produkcijos, priesvorio mažėjimą, taip pat turi įtakos pieno sudėčiai. Karščio stresas daro neigiamą įtaką karvių reprodukciniams rodikliams: padidėja ankstyvojo embrioninio mirtingumo rizika, sumažėja apsisėklinimo indeksas, padidėja tikimybė karvei susirgti paralyžiumi po apsiveršiavimo, metritu, endometritu. Būtent karščio streso sukelta neigiama energijos pusiausvyra ir elektrolitų disbalansas gali paskatinti cistų susidarymą kiaušidėse, sutrikdyti lytinį ciklą, taip pat gali paveikti ir bulius – sumažinti spermatozoidų gamybą.

Mėsiniai galvijai atsparesni temperatūrų kaitai, tačiau gyvuliai, kurie jaučia karščio stresą ilgesnį laiką, netenka iki 10 kg masės. Jei stresas trumpalaikis, dėl kompensacinių sistemų galvijai gali net ir priaugti svorio. Patiriamas karščio stresas daro įtaką metabolizmui, hormonų sintezei, o ypač angliavandenių ir riebalų apykaitai. Būtent angliavandenių apykaita pagreitėja, insulino kiekis padidėja, dėl to galima pastebėti ir hipoglikemijos požymių. Taip pat pastebėta pagreitėjusi lipolizė ir lėtesnė trigliceridų mobilizacija, iš dalies dėl sumažėjusio gliukozės kiekio organizme.

Pagrindiniai karščio streso požymiai

Pirmiausia pastebimas sumažėjęs sausųjų medžiagų (SM) suvartojimas, padažnėjęs ir sunkesnis kvėpavimas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, seilėtekis, prakaitavimas, vandens suvartojimas, sutrumpėjęs atrajojimo laikas, mažesnis atvestų veršelių svoris, sumažėjęs pieno kiekis ir judėjimo aktyvumas.

Per laktaciją karvės jautresnės karščio stresui, palyginti su užtrūkusiomis karvėmis, nes pieno gamyba padidina medžiagų apykaitą organizme. Tačiau ir nelaktuojančios karvės pieno kiekis kitoje laktacijoje dėl patirto karščio streso gali būti mažesnis.

Karščio stresas didesnę grėsmę kelia produktyvesnėms negu mažesnio produktyvumo karvėms. Pieno sintezė priklauso nuo daugybės veiksnių karvių organizme: hormonų, tarpląstelinių ryšių, mitybos, laikymo būdo, higienos sąlygų tvarte, aplinkos temperatūros. Būtent dėl aukštesnės aplinkos temperatūros karščio stresas sutrikdo pieno gamybą tešmenyje, dėl to sumažėja riebalų ir baltymų kiekis piene.

Remiantis mokslininkų tyrimais, nustatyta, kad, esant karščio stresui, baltymų kiekis sumažėja 0,02–0,1 proc., o riebalų – 0,07–0,02 kg per dieną. Pieno sudėčiai didžiausią įtaką klimato sąlygos turi pirmąsias 60 laktacijos dienų. Laktacijos periodas, raciono tipas ir jo sudėtis, sveikatingumas, genetika ir kt. taip pat turi įtakos pieno sudėčiai.

Nustatyta, jog, esant 29 ºC aplinkos temperatūrai, primilžis sumažėja 23 procentais. Svarbu tai, jog pamatyti, kad sumažėjo pieno, galima tik praėjus gerokai laiko po karščio streso. Be to, karvių energijos poreikis yra 20 proc. didesnis, esant 35 ºC temperatūrai, palyginti su 20 ºC aplinkos temperatūra.

Karštis silpnina imunitetą

Patiriant karščio stresą, yra aktyvuojamos organizmo imuninės ląstelės, todėl išryškėja aktyvi gliukozės oksidacija ir jos šalinimas. Dėl šios priežasties nustatoma hipoglikeminė būsena.

Patiriančių ilgalaikį karščio stresą gyvulių silpsta organizmo imunitetas, kad būtų palaikoma homeostazė. Stresas daro įtaką humoraliniam ir ląsteliniam imunitetui, todėl matyti disbalansas ir susilpnėjusi imuninė sistema. Šiuo atveju sumažėja antikūnų, citokinų, chemokinų ir šiluminio šoko baltymų produkcija.

Nustatyta, kad silpnėja nuolat patiriančio karščio stresą gyvulio atsakas į naudojamas vakcinas, todėl susidaro silpnas imuninis atsakas ir karvės tampa imlesnės infekcinėms ligoms.

Poveikis reprodukcijai

Karščio stresas tiesiogiai veikia karvių reprodukciją, mažėja apsivaisinimo tikimybė, trumpėja rujos, jos tampa mažiau išreikštos dėl sumažėjusios hormonų koncentracijos organizme. Aukšta aplinkos temperatūra stabdo folikulų gamybą, sumažėja spermatozoidų skaičius, jų judrumas.

Karvei apsivaisinus, susiformavęs embrionas iki 17 dienos yra jautrus temperatūrų pokyčiams. Patyrus karščio stresą veršingai karvei, vėlesniais veršingumo laikotarpiais sulėtėja vaisiaus vystymasis, dėl hipertermijos jam mažiau perduodama maisto medžiagų ir deguonies. Tokie veršeliai dažniausiai būna mažesnio svorio, dėl to imlesni ligoms, išryškėja sunkesnis jų apsivaisinimas ateityje, lėtesnė ar sutrikusi reprodukcijos sistema, taip pat mažesnė pieno produkcija per pirmąsias laktacijas.

Karščio įtaka nagų ligoms

Šiltoje aplinkoje galvijai fiziologiškai daugiau stovi negu guli taip stengdamiesi labiau atvėsti. Tačiau, gyvuliui ilgai stovint, stabdomas keratino formavimasis ant nagų, todėl atsiranda įtrūkimų, plyšimų ar kitų nagų pažeidimų, karvės pradeda šlubuoti.

Patiriant karščio stresą, dėl aktyvinamų kompensacinių mechanizmų susikaupusios energijos ištekliai yra sutelkiami į svarbiausius organus, vadinasi, medžiagos, dalyvaujančios gaminant keratiną, bus nukreiptos į kitas organizmo vietas kovoti su karščio stresu.

Taip pat pastebėta, jog esant labai aukštai aplinkos temperatūrai, kuri sukelia karščio stresą, galvijų bandose padaugėja kaulų lūžių.

Karščio streso mažinimo būdai

Norint sumažinti karščio stresą, vienas iš pagrindinių sprendimo būdų – aplinkos vėsinimas ir vėdinimas. Šias priemones būtina taikyti ne tik laktuojančioms, bet ir užtrūkusioms karvėms ir telyčioms.

Tvartuose rekomenduojama įrengti aktyvią oro ventiliacijos sistemą, vandens purkštukus. Pastarieji turėtų būti įjungiami kas 15 minučių po 2 min., kitu metu galvijus turi atvėsinti ventiliacijos aparatai. Ūkio gyvūnai turi nuolat gauti kokybiško vandens, jei įmanoma – vėsaus, kadangi karščio stresą patiriančios karvės vandens suvartoja 10–20 proc. daugiau negu įprastai.

Siekiant kontroliuoti gyvūnų patiriamą karščio stresą, pirmiausia svarbu atkurti organizmo elektrolitų balansą. Vanduo, natris, kalis ir chloras yra sudedamosios prakaito dalys, kurios pasišalina iš organizmo prakaituojant. Todėl, norint atkurti šių elektrolitų pusiausvyrą, galima į galvijų racioną papildomai pridėti natrio bikarbonato arba laižomosios druskos, kartu tai bus metabolinės acidozės prevencija. Karščio stresas veikia vidaus organų kraujotaką, o tai sukelia virškinamojo trakto disfunkciją, dėl to pašaro dalelės lėčiau juda ir yra sutrikdoma virškinamojo trakto peristaltika.

Kad būtų galima objektyviau įvertinti tvarto mikroklimatą, rekomenduojama įrengti prietaisus, matuojančius aplinkos temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir saulės spinduliuotę. Būtent oro drėgmė ir temperatūra yra pagrindiniai rodikliai, padedantys nustatyti šilumos komfortą.

Norint sumažinti šilumos poveikį galvijams, laikomiems lauke, būtina sudaryti sąlygas bet kada nueiti į pavėsį, įrengti nuo tiesioginės saulės saugančias pastoges.

Norint kontroliuoti reprodukciją, viena iš papildomų priemonių – įrengti kompiuterines programas, kurios matuotų progesterono, laktatdehidrogenazės, beta-hidroksibutiratų kiekius kiekvieno gyvūno organizme. Ši įranga nepadės išvengti karščio streso, tačiau bus lengviau pastebėti ir nustatyti rujas. Karščio streso kontrolei naudinga įrengti sistemas, kurios fiksuoja gyvulių aktyvumą, temperatūrą – taip bus galima greičiau įvertinti jų būklę.