Bijoti reikia ne didesnių išlaidų, o mažo pelningumo – su tokia nuostata žengiame į vasarą ir planuojame pasėlių priežiūros darbus. Kaip tiksliau nubrėžti ribą tarp nereikalingo išlaidavimo ir būtinųjų technologinių darbų? O gal kiekviename ūkyje ši riba yra skirtinga? Paieškokime atsakymų drauge. 

Birželį ilgiausios dienos ir intensyviausia saulės spinduliuotė. Fotosintezės produktyvumas pasiekia maksimalias reikšmes. Apskaičiuota, kad vasariniai migliniai ir pupiniai javai per birželį sugeba sukurti net iki 40 proc. visų augalo sausųjų medžiagų, palyginti su bendru derliumi, sukurtu per visą vegetacijos periodą.

Lietuvos ūkininkams birželis yra didelių darbų metas. Šį mėnesį vyksta intensyvūs visų rūšių augalų pasėlių priežiūros darbai, be to, prasideda šienapjūtė. Mėnesio pradžioje didesnis dėmesys skiriamas žieminių javų ir rapsų pasėlių priežiūrai. Vėliau pereinama prie vasarojaus poreikių tenkinimo. Šiemet dėl vėlesnės pavasario pradžios ir toliau besitęsiančių vėsesnių orų vėluoja ir augalų augimo bei vystymosi tempai – tai patys matote savo ūkiuose.

Birželio pabaigoje, be tolesnių pasėlių priežiūros darbų, stropesni ūkininkai jau pradeda ruoštis būsimos javapjūtės darbams. Reguliuojamos džiovyklos, atlaisvinamos ir dezinfekuojamos elevatorių talpos būsimam derliui.

Birželį orų sąlygos yra bene tinkamiausios galutinai suformuoti žieminių ir vasarinių javų, žieminių ir vasarinių rapsų, kukurūzų silosui ir grūdams bei kitų rūšių augalų pasėlių optimalų tankumą ir būsimą varpų (žiedynų) produktyvumą. Būtina laiku ir kokybiškai atlikti visus augalų apsaugos darbus.

Taigi, vasaros pradžioje darbų daug ir jie labai įvairūs, išvengti klaidų ir apsirikimų sunku, todėl rekomenduojama aktyviau naudotis moderniosiomis technologijomis, kai sprendimus siūlo kompiuterinės programos.

Žieminiai kviečiai

Dėl vėsesnių balandžio ir gegužės orų kažkiek sulėtėjo žieminių kviečių augimas ir vystymasis. Šio mėnesio pradžioje žieminiai kviečiai buvo pasiekę tik bamblėjimo pabaigos ir vėliavinio lapo pradžios augimo tarpsnius. Žieminių kviečių žydėjimas ir apsivaisinimas prognozuojamas birželio 8–12 dienomis.

Be abejo, atskiruose laukuose kviečiai jau bus apsivaisinę, kitur dar tik bus plaukėjimo tarpsnio pasėlių. Pavasarį atšalę orai pražudė didesnę dalį rudens antrojo krūmijimosi ciklo šalutinių ūglių, tačiau išliko pirmojo rudeninio krūmijimosi ciklo ūgliai su stipria autonomine šaknų sistema. Todėl šią vasarą per daug retų pasėlių bus mažai. Gegužės pabaigoje atlikti pasėlių įvertinimai rodo, kad per žydėjimo tarpsnį vidutinis žieminių kviečių pasėlių tankumas šalies mastu privalėtų būti apie 5,1–5,5 mln./ha produktyvių stiebų.

Žinoma, tai tik vidutiniai rodikliai. Atskiruose rajonuose ir ūkiuose pasėlių būklės parametrai bus įvairūs, skirtingos jų priežiūros schemos. Svarbiausi darbai birželį – optimaliai aprūpinti pasėlius reikalingomis mineralinėmis maistinėmis medžiagomis, laiku apsaugoti juos nuo kenkėjų ir žalingiausių ligų.

Pirmiausia būtina pasirūpinti augalų mitybine aplinka. Reikėtų antrą kartą išberti azoto (80–100 kg/ha) trąšas, jei iki šiol tai nebuvo padaryta. Jei pasėliai silpni, o antrasis antžeminis tręšimas azotu buvo atliktas dar prieš 14–16 dienų, tai, siekiant paskatinti augalų augimą ir pagerinti būsimą apsivaisinimo laipsnį ar sumažinti jau užsimezgusių grūdų nunykimą, pasėlius antžeminiu būdu dar galima tręšti azotu ir trečią kartą, skiriant 30–40 kg/ha. Šis tręšimas gali padidinti pasėlio derlingumą net iki 1 t/ha, o kartais ir daugiau.

Įvairiuose ūkiuose, kviečiams esant VII–VIII organogenezės etape, skaičiavome varpose esančių žiedynų kiekį. Vidutinis jų kiekis buvo 55–65 vnt., nelygu stiebo rūšis (pagrindinis ar šalutinis) ir žemės našumo lygis. Normaliuose pasėliuose ir esant normalioms orų sąlygoms, vidutiniškai apsivaisina 80–90 proc. žieminių kviečių žiedų.

Pagal modernių technologijų reikalavimus žieminių kviečių pasėlius, esančius VI–VIII organogenezės etapuose, rekomenduojama 2–3 kartus patręšti per lapus makro- ir mikroelementų, biostimuliatorių ir pesticidų mišinio tirpalu. Šis purškimas apsivaisinimą gali padidinti net daugiau kaip 90 proc., pusiau sumažinti užsimezgusių grūdų nunykimo laipsnį, o 1 000 grūdų vidutinę masę padidinti 2–4 gramais.

Insekticidai saugo pasėlius nuo amarų ir kitų kenkėjų. Tokiu atveju vidutinis grūdų kiekis varpoje X organogenezės etape gali siekti net 36–42 vnt., o per derliaus nuėmimą varpose liktų apie 35–39 grūdus.

Jei per X–XI organogenezės etapus pasėlius dar du kartus patręštume per lapus karbamidu (po 30–50 kg/ha) ir panaudotume insekticidą, tai padidėtų ir derlingumas, nes šie tręšimai dar padidina 1 000 grūdų masę ir baltymų kiekį juose. Tada pasėlio derlingumas gali siekti 7,5–9 t/ha, nelygu žemės našumas.

Deja, retas ūkininkas papildomai tręšia. Tačiau pagalvokite: investuojame į pasėlius apie 60–80 Eur/ha (tiek kainuoja minėti du tręšimai per lapus) ir grąžos gausime apie 145–155 eurų. Vienas Žemaitijos ūkininkas, kuris dirba pagal moderniąsias technologijas, į mūsų pastabą, kad gal per daug išlaidauja, atsakė: „Nereikia bijoti didesnių išlaidų, tačiau reikia bijoti per mažo pelningumo“. Sunku nesutikti su tokia logika. Būtų labai gerai, kad dauguma Lietuvos komercinių ūkių pasirinktų šią tezę kaip savo verslo tikslą.

Žalingiausios žieminių kviečių pasėlių ligos yra lapų ir varpų septoriozė, rūdys ir varpų fuzariozė. Vis dėlto pati žalingiausia iki šiol išlieka septoriozė. Todėl vėliavinio lapo tarpsniu atliekamas svarbiausias purškimas efektyviausiais fungicidais.

Lietuvoje auginamų žieminių kviečių pasėliuose galima rasti šių kenkėjų: ievinių ir javinių amarų, javinių lapinių pjūklelių, minamusių, lemų, švedinių muselių, tripsų, balninių gumbauodžių, spragšių ir kt. Baigiantis pirmai birželio dekadai, kai didžioji žieminių javų pasėlių dalis žydės, ypač pavojingi taps javiniai amarai. Pasėlius nuo javinių amarų rekomenduojama purkšti radus vidutiniškai 2–3 kenkėjus varpoje. Insekticidus verta naudoti iki javų pieninės brandos.

Vasariniai javai

Šį sezoną vasariniai javai sėti labai skirtingu laiku. Kelios dešimtys ūkių jų sėją pradėjo dar kovo mėnesį. Vėliau orai atvėso ir sėja atsinaujino tik balandžio viduryje, o baigėsi mėnesio pabaigoje. Todėl birželio pradžioje turime labai įvairaus išsivystymo vasarinių kviečių ir vasarinių miežių pasėlių, jų priežiūra taip pat skirtinga.

Vėlyvos sėjos pasėliuose dar nebaigta kova su piktžolėmis. Spartesnį jų dygimą ir augimą paskatino padidėjusi dirvų drėgmė. Piktžolių botaninė sudėtis labai įvairi, jos padaro labai daug žalos vasariniams javams. Piktžolėms naikinti reikia herbicidų, kuriuos galima naudoti net iki vėliavinio lapo tarpsnio. Į herbicidų tirpalą, nelygu kenkėjų rūšis, galima įmaišyti ir insekticidų, ir augimo reguliatorių.

Ankstyvos sėjos pasėliai pasiekė bamblėjimo tarpsnį. Vasariniai javai, ypač vasariniai kviečiai, šiuo augimo tarpsniu yra išskirtinai jautrūs ligoms. Jau bamblėjimo pradžioje, o kartais ir anksčiau, vasarinių kviečių ir miežių pasėliuose atsiranda miltligės, lapų septoriozės, kviečių dryžligės, rūdžių ir kitų ligų židinių. Vasarinių javų pasėliuose gana anksti galima pamatyti ir įvairių kenkėjų. Dažniausiai aptinkami ieviniai ir javiniai amarai, minamusės, javiniai lapiniai pjūkleliai, lemai (paprastieji ir raudonkrūtiniai), tripsai, balniniai gumbauodžiai ir kiti.

Todėl rekomenduojama vasarinių javų pasėlius bamblėjimo tarpsniu pradėti purkšti fungicidų ir insekticidų mišinio tirpalais. Labai efektyvūs yra fungicidų mišiniai, kurie ne tik apsaugo nuo ligų, bet kartu suteikia ir žalinimo efektą. Pastarieji vasarinių kviečių pasėlių priežiūros darbai yra tokie patys kaip ir vėlyvos sėjos žieminių kviečių pasėliuose.

Jau dabar laikas perskaičiuoti, ar faktinės tręšimo normos jūsų ūkyje tenkina prognozuojamą derlingumą ir, esant reikalui, pakoreguoti tręšimo planus. Todėl dabar, bamblėjimo pradžioje, palankiausias metas papildomiems tręšimams ir per lapus, ir antžeminiu būdu. Šie tręšimai užtikrins optimalią augalų mitybą, paskatins šaknų aktyvumą, padės užauginti masyvius viršutinius lapus.

Tręšiant antžeminiu būdu, vasarinių kviečių pasėliams reikėtų skirti 80–90 kg/ ha, vasarinių miežių ir kvietrugių – iki 60 kg/ha, o avižoms – iki 40 kg/ ha azoto veikliosios medžiagos, jei to iki šiol nebuvo padaryta. Neužmirškite, kad po praėjusios žiemos azoto atsargos dirvožemiuose sudarė tik 50–60 proc. daugiamečio vidurkio. Birželio antroje pusėje negalime vėluoti pasėlių tręšti per lapus tiek iki jų žydėjimo pradžios, tiek ir po apsivaisinimo. Tręšimo schema yra beveik tokia pat, kaip ir žieminių kviečių,, nes ir tikslai panašūs.

Vėlyvos sėjos pasėlius, kurie yra tik krūmijimosi tarpsnio, dar ir dabar galima purkšti augimo reguliatorių su herbicidais mišiniu nuo dviskilčių piktžolių. Vienaskiltės piktžolės pradedamos naikinti vėliau: krūmijimosi proceso pabaigos – bamblėjimo pradžios tarpsniais. Jei ruošiatės vėliau naikinti dviskiltes piktžoles, tuomet ne vėliau, kaip iki antrojo bamblio tarpsnio, ir dviskiltes, ir vienaskiltes piktžoles galima sunaikinti vienu kartu naudojant tinkamai parinktą herbicidų mišinį.

Bamblėjimo pradžioje, kartu su augimo reguliatoriumi, rekomenduojami naudoti ir fungicidai ilgalaikei pasėlių apsaugai nuo žalingiausių ligų. Vėlyvos sėjos vasariniai javai, ir ypač vasariniai kviečiai, yra išskirtinai jautrūs ligoms.

Žieminiai ir vasariniai rapsai

Tarp Lietuvoje auginamų lauko augalų žieminiai rapsai yra vieni pelningiausių. 2020 metais buvo nemažai ūkių, kuriuose žieminių rapsų auginimas atnešė apie 1 000 Eur/ha pelną arba 2,5–3 karto viršijo javų (miglinių ir pupinių) vidutinį pelningumo rodiklį šalies mastu.

Be aukšto pelningumo, žieminiai rapsai yra ir labai geri daugumos kultūrinių augalų priešsėliniai augalai. Geromis priešsėlinėmis savybėmis pasižymi ir vasariniai rapsai. Tačiau dėl per daug sureikšmintų ekologinių reikalavimų jų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų dabartiniams preparatams, vasarinių rapsų plotai per paskutinius penkerius metus sumažėjo 5–7 kartus. Manome, jei mums pavyks žemesnio našumo žemėse stabiliai išauginti bent 3 t/ ha vasarinių rapsų sėklų derlingumą, tai jų pasėlių plotai gali vėl padidėti 3–5 kartus. Todėl kiekvieno ūkio pareiga skirti maksimalų dėmesį šių augalų auginimo technologijoms tobulinti ir užtikrinti griežčiausią agrotechninę drausmę.

Birželio pradžioje ankstyvos brandos žieminiai rapsai paprastai užbaigia žydėjimo ir apsivaisinimo procesus. Ir taip iki šio mėnesio pradžios žieminių rapsų pasėliuose beveik baigėsi pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai. Iki jų brandos vidutiniškai dar liko 40–50 dienų. Per šį periodą rapsų pasėlių produktyvumo formavimasis labai priklausys nuo augalų apsirūpinimo azotu, fosforu, kaliu, siera, magniu ir mikroelementais.

Svarbiausi darbai žieminių rapsų pasėliuose birželį, kai jau baigiasi naujų ankštarų formavimasis, yra pakartotiniai tręšimai per lapus karbamido (20–40 kg/ ha) + fosforo (2–4 kg/ha) + sieros (3–5 kg/ha) + 0,25 kataloginės (standartinės) normos boro, siekiant tiek paspartinti sėklų masės augimą ir apsaugoti jaunas ankštarėles ir sėklas jose nuo nunykimo. Vasarinių rapsų pasėlių priežiūra yra beveik tokia pati kaip ir žieminių formų, tačiau kalendorinės šių darbų datos būna apie 30–35 paromis vėlesnės.

Pupiniai javai

Vėl padidėjusios pupinių javų sėklų supirkimo kainos lėmė ūkininkų apsisprendimą 2021 m. išplėsti jų pasėlių plotus. Lietuvoje auginami žirniai, pupos, lubinai, o mažuose ploteliuose – ir kitos pupinių javų rūšys. Pupos tapo būtinu sėjomainų schemos elementu aukšto našumo (> 45 balai) žemėse, o žirniai – žemesnio ir vidutinio našumo dirvoms suprojektuotose sėjomainų schemose.

Pupas ir žirnius auginti tampa pelninga, net neįskaičiuojant valstybinių subsidijų, jei jų derlingumas viršija 4 t/ ha reikšmę. Bandymų duomenys rodo, kad tokie derlingumo dydžių parametrai yra nesunkiai pasiekiami net eiliniuose ūkiuose, jei skirtume bent šiek tiek daugiau pastangų šių augalų auginimo biologiniams pagrindams išstudijuoti.

Labai ilgaamžis yra mitas, kad ankštiniai augalai patys apsirūpina azotu ir dar apie 100–150 kg/ha palieka dirvožemiuose. Iš tiesų pupų ir žirnių biomasėje sukaupto azoto tik apie 60 proc. yra gauta iš gumbelinių bakterijų, o likusi dalis – pasisavinta iš dirvožemio ir trąšų.

Reikia suprasti, kad gumbelinių bakterijų gebėjimą kaupti azotą iš atmosferos tiesiogiai lemia pupinių javų ar žolių gebėjimas aprūpinti gumbelines bakterijas sacharidu. Jaučiama tendencija, kad kai kurie ūkininkai sąmoningai mažina pupinių javų tręšimą ir makroelementinėmis, ir mikroelementinėmis trąšomis. Taip pat per mažai skiria dėmesio šių augalų apsaugai.

Galutinis rezultatas aiškus: jei per silpni žirnių ir pupų pasėliai nesugeba optimaliai aprūpinti gumbelinių bakterijų sacharidu, tai jos per mažai aprūpina augalus azotu. Nekartokite minėtų klaidų ir pupinių javų derlingumo problema bus išspręsta.

Kukurūzai grūdams ir silosui

Kukurūzai vos ne visiškai atitinka naujosios ES programos reikalavimus. Kukurūzų pasėliams sunaudojama tik apie 40–50 proc. pesticidų ir 75–80 proc. mineralinių trąšų, palyginti su žieminių ar vasarinių kviečių pasėliais. Kukurūzai dėl stiprios šaknų sistemos ir ilgo (apie 140 dienų) vegetacinio periodo išaugina didelius biomasės ir grūdų derlius netgi rišlių smėlių, visų rūšių priesmėlių ir lengvų priemolių žemėse, išskyrus rūgščias (< 5,25 pH).

Dar kartą primename, kad kukurūzai fotosintezės procesą vykdo pagal Herčo Sleko (C4) metodą, kurio produktyvumas daugiau kaip 1,5 karto didesnis nei Kalvino (C3) metodo. Dėl šios priežasties per tą patį laiką kukurūzų silosui išaugintos biomasės derlius viršija visų kitų silosinių augalų, o kukurūzai grūdams, esant šiltiems orams (18–24 ^oC), gerokai viršija kitų miglinių javų derlingumą.

Iki 2021 metų birželio orų sąlygos tikrai silpnai tenkino kukurūzų biologinius poreikius. Tačiau iki kukurūzų žydėjimo dar liko 45 paros (jie žydėti pradeda liepos 15–20 d.), o iki jų fiziologinės brandos dar papildomai yra apie 60 parų. Laiko yra pakankamai. Tikėtina, kad bus ir šiltų orų. Būsimas derlius daugiau priklausys nuo tolesnių pasėlių priežiūros darbų negu nuo orų sąlygų, nebent užkluptų klimato kataklizmai.