Mano ukio prenumerata 2022 II pusm
Mano Ūkis 2021/05
Ūkininkai skolinasi vis daugiau. Ką tai rodo?
  • Rasa JAGAITĖ
  • Mano ūkis

Pavasariui prasidėjus kai kurie bankai pranešė, kad pernai paskolos ūkininkams gerokai augo, ir prognozuoja, jog šiemet išliks panaši tendencija. Ar tai rodo lengvesnes skolinimosi sąlygas, ar gerėjančią ūkininkų padėtį ir jų norą daugiau investuoti į ūkius? O gal priešingai – blogėjančią padėtį ir bandymą kreditais papildyti apyvartinių lėšų stoką?

Kredito įstaigos pripažįsta, kad augančių žemės ūkiui skirtų ilgalaikių paskolų apimtis iš dalies lėmė geras pernykštis derlius ir didėjusios ūkių pajamos, kurios skatino daugiau investuoti į ūkių plėtrą ir modernizavimą. Situaciją žemės ūkio kreditų rinkoje veikė ir COVID-19 pandemija bei su ja susijusios pagalbos ūkiams priemonės: Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) paskelbė palūkanų kompensavimą finansavimo sutartims. Šiemet ūkininkai tikisi kvietimų teikti paraiškas ūkiams modernizuoti bei gauti paramos ir iš Kaimo plėtros programos, o tai irgi turėtų paskatinti lėšų, skirtų investicijoms, skolinimąsi.

Finansavimo įstaigos situaciją žemės ūkio kreditavimo rinkoje vertina nevienodai. Vienų nuomone, ūkiai skolinsis daugiau, kitų manymu, situacija išlieka stabili. Be to, daugiau skolinamasi ne tik iš bankų, bet ir iš alternatyvaus finansavimo teikėjų. Ir šiuo atveju atsiranda galimybių gauti investicijoms skirtų paskolų priimtinomis sąlygomis ne tik stambiems, bet ir smulkesniems ūkiams.

Finansavimo apimtys padidėjo beveik dvigubai

Iš to, kas matoma rinkoje bei girdima iš pačių ūkininkų, galima daryti prielaidas, kad ūkininkų finansavimo apimčių augimui didžiausios įtakos turėjo keli veiksniai. „Visų pirma, palankios oro sąlygos, geras derlius ir grūdų kainos. Įtakos turėjo ir ES paramos programos, kurios skatina investicijas į žemės ūkio valdų plėtrą ar ūkių modernizavimą. Be to, ŽŪPGF paskelbė palūkanų kompensavimą finansavimo sutartims“, – sako „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.

Jos pastebėjimu, praėjusiais metais ūkininkai aktyviausiai skolinosi būtent investicijoms, t. y. buvo pasirašomos ilgalaikės investicinės paskolos arba įrangos, įrengimų išperkamosios nuomos sutartys. Trumpalaikio finansavimo, skirto apyvartiniam kapitalui finansuoti, apimtys išliko 2019-ųjų lygio.

„Šiemet prognozuotas ūkininkų finansavimo aktyvumas išlieka, ir toliau stebime aktyvų investavimą į ūkių modernizavimą. Per pirmus du šių metų mėnesius ūkininkų finansavimo apimtys „Swedbank’e“ buvo beveik du kartus didesnės, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, – teigia R. Verkauskaitė-Kazanskienė. – ŽŪPGF paskelbtas palūkanų kompensavimo termino pratęsimas iki 2021 m. birželio 30 d., tikėtina, taip pat turi įtakos ūkininkų aktyvumui. Be to, norintys modernizuoti ūkius gegužę bus kviečiami teikti paraiškas NMA pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones. Taigi, aplinkybės investicijoms išlieka palankios.“

Kaip žinia, deklaruodami pasėlius ūkininkai gauna tiesiogines išmokas, tačiau jos išmokamos vėliau. Todėl pavasarį, kaip ir kasmet, bankas tikisi ūkininkų aktyvumo dėl tiesioginių išmokų paskolų poreikio. Pasak „Swedbank“ specialistės, tiesioginių išmokų paskolos yra vienas lengviausių būdų gauti finansavimą iki 70 proc. gaunamų tiesioginių išmokų: paskola suteikiama pervedant lėšas į ūkininko sąskaitą, o paskolos limitas mažinamas kaskart, kai į ūkininko sąskaitą gaunamos tiesioginės išmokos. Gautą finansavimą galima naudoti visiems sezoniniams darbams atlikti.

Kreditavimas grįžta į įprastas vėžes

LKU kredito unijų grupėje, kurią sudaro 45 visoje Lietuvoje veikiančios kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), 2020 m. išduotų kreditų žemės ūkiui pokytis išliko panašus kaip ir 2019 m., o iš viso pernai suteiktų kreditų žemės ūkiui suma sudarė 92,3 mln. eurų.

„Situaciją šiame sektoriuje vertiname kaip stabilią. Vis dėlto nuo 2020 m. LKU grupės kredito unijos aktyviai dalyvauja ŽŪPGF skatinamosiose finansinėse priemonėse kaip finansų tarpininkės. Pagal šias priemones pernai suteikta 25 mln. Eur kreditų“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos Kredito rizikos skyriaus vadovė Ingrida Kedytė.

Kredito unijų grupėje 2020 m. pradėjus teikti kreditus pagal ŽŪPGF skatinamąją finansinę priemonę nuo COVID-19 pandemijos padarinių nukentėjusiems ūkininkams, būta didelio susidomėjo.

Preliminariais duomenimis, per 2021 m. I ketvirtį LKU kredito unijų grupės žemės ūkiui suteiktų kreditų, palyginti su 2020 m. I ketvirčiu, pakito nedaug: aktyvių sutarčių padaugėjo šimtu – iki 4,1 tūkst., o esamų ir naujų kreditų sumos padidėjo nežymiai. LKU grupės kredito unijos, kurios dalyvauja kaip finansų tarpininkės ŽŪPGF skatinamosiose finansinėse priemonėse, iš viso 2021 m. papildomai suteikė apie 10 mln. eurų kreditų esamiems ir naujiems nariams.

Šių metų I ketvirtį didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpoms, žemei, žemės ūkio technikai pirkti. Dėl kasmet pasikartojančio cikliškumo kreditų apyvartiniam kapitalui palaikyti augimo tikimasi šių metų II ketvirtį.

„Pernai nuo COVID-19 pandemijos pradžios šalies ūkininkai prisitaikė prie pasikeitusių veiklos, gyvenimo sąlygų ir šį pavasarį ūkio darbai, kaip ir žemės ūkio kreditavimas, grįžta į įprastas vėžes“, – sako I. Kedytė.

Sektoriaus finansavimas – vis dar žemo lygio

Pernai žemės ūkio kreditavimo rinkoje atsirado nauja žaidėja – sutelktinio finansavimo platforma, siūlanti ūkininkams ne tik kreditus žemei ar technikai įsigyti, bet ir patiems tapti skolintojais ir iš to uždirbti.

„Lietuvoje žemės ūkio sektoriaus finansavimas vis dar žemo lygio ir tai puikiai iliustruoja Europos Komisijos ir Europos investicijų banko platformos „Fi-compass“ 2020 m. pabaigoje paskelbta analizė. Joje nurodyta, kad Lietuvoje žemės ūkiui trūksta papildomai nuo 962 mln. iki 2,2 mlrd. Eur finansavimo. Nors bankai skelbiasi suteikę daugiau paskolų žemės ūkiui, rinkoje situacija iš dalies prasta būtent dėl jų konservatyvaus požiūrio į šį sektorių. Pagrindinis jų klientas yra stambus, per 300 ha valdantis ūkis, o smulkieji ūkiai greičiausiai nepajuto išaugusio bankų paskolų skaičiaus“, – sako paskolas ūkininkams teikiančios sutelktinio finansavimo platformos „HeavyFinance“ vadovas Laimonas Noreika.

„HeavyFinance“ veiklą pradėjo 2020 m. birželį, tad negali palyginti šių ir praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenų. Tačiau, pasak L. Noreikos, šis vasaris platformai buvo rekordinis – smulkiesiems ir vidutinio dydžio ūkiams suteikta paskolų už daugiau kaip 1 mln. eurų.

„2021-ųjų pradžia nuteikia pozityviai. Nors kovą nemažai ūkininkų vertino situaciją laukuose ir delsė priimti sprendimus, balandį jau vėl stebėjome didelį aktyvumą skolinantis technikai ir apyvartinėms lėšoms. Skolinamasi daugiau ne tik iš bankų, bet ir alternatyvaus finansavimo teikėjų, tokių kaip mes“, – teigia L. Noreika.

Prie ilgalaikių veiksnių, skatinančių ūkius skolintis ir investuoti, prisideda darbo jėgos trūkumas ir vis pažangesnių bei brangesnių technologijų poreikis. Pasak L. Noreikos, žemės ūkyje matyti vis daugiau naujos kartos ūkininkų, kurie priima drąsesnius sprendimus, puikiai supranta, kad dar Sovietų Sąjungoje pagamintiems MTZ traktoriams jau laikas keliauti į laužynus, o seniausiems – į muziejus. Jie kruopščiai skaičiuoja ir aktyviai naudojasi NMA bei ŽŪPGF teikiama parama.

L. Noreika mano, kad skolintis skatina ir patogesnės paslaugos, kurias atnešė technologijų startuoliai. „Pavyzdžiui, mes sudarome pagrindinės sumos įmokų atlikimo grafikus pagal tai, kada ūkis gauna didžiąją dalį pajamų. Tai ypač svarbu grūdų augintojams, kurie pajamas gauna pardavę derlių ir su išmokomis. Taip pat finansuojame senesnės nei penkerių metų technikos įsigijimą, tradicinės finansų įstaigos šito nesiūlo“, – sako sutelktinio finansavimo platformos vadovas.

KOMENTARAS

Prof. dr. Vilija ALEKNEVIČIENĖ, ekonomistė, VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorė

Verslo finansavimas skolintu kapitalu turi privalumų ir trūkumų. Visų pirma, dalį verslo finansuodami skolintu kapitalu savininkai savo patiriama verslo rizika pasidalija su kreditoriais. Antra, skolintas kapitalas yra pigesnis už nuosavą, nes kreditoriai, rizikuodami mažiau, turi mažiau ir uždirbti. Trečia, mokamos palūkanos yra neapmokestinamos, o tai reiškia, kad atimamos iš pajamų skaičiuojant apmokestinamąjį pelną, dėl to mažiau pelno arba pajamų mokesčio sumokama valstybei.

Nepaisant minėtų privalumų, bankai, kredito unijos, išperkamosios nuomos bendrovės, tiekėjai ir kiti kreditoriai turi pirmumo teisę pajamų paskirstymo, likvidavimo ir bankrutavimo procese, kraštutiniu atveju palikdami savininką prie „suskilusios geldos“.

Skolinimosi apimtys priklauso nuo daugelio veiksnių, pirmiausiai nuo ekonominės veiklos, kurioje veikia verslo subjektas, rūšies, verslo subjekto dydžio, savininkų požiūrio į riziką. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. vidutinis įsiskolinimo koeficientas arba skolos rodiklis (visi įsiskolinimai padalinti iš turto) pagal visas ekonominės veiklos rūšis sudarė 51 proc. Vienas mažiausių rodiklių buvo kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuose (38 proc.), vienas didžiausių – pramogų ir poilsio aptarnavimo veikloje (66 proc.). Žemės ūkio bendrovėse šis rodiklis buvo 22 proc., o ūkininkų ūkiuose, atsižvelgiant į ūkio dydį, svyravo nuo 7 iki 28 procentų.

Ši statistika rodo arba žemdirbių konservatyvumą, arba finansų institucijų įžvelgiamą pernelyg didelę verslo riziką. Tiesa, į visus įsiskolinimus įeina ir nepalūkaniniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, skolos tiekėjams, darbuotojams ir panašiai.

Dėl statistinių duomenų stokos negalima įvertinti ir palyginti vien finansinių skolų masto. Pažvelkime į laikotarpį po 2008 m. finansų krizės. Vidutinis įsiskolinimo koeficientas 2009 m. išliko toks pat, žemės ūkio bendrovėse buvo net ir šiek tiek didesnis (24 proc.), maži ūkininkų ūkiai (iki 150 ha) palaikė kur kas žemesnį įsiskolinimo koeficientą, o dideli (daugiau kaip 150 ha) ūkiai skolinosi tiek pat (28 proc.).

Kitas svarbus veiksnys, veikiantis skolinimosi apimtis, yra ekonomikos ciklas. Po ekonomikos nuosmukio prasideda atsigavimo laikotarpis ir verslas skolinasi daugiau. Paprastai to priežastis yra išaugęs vartojimas, dėl to uždirbama daugiau pelno ir generuojami didesni pagrindinės veiklos pinigų srautai, o kartu su šiais rodikliais bankai įžvelgia žemesnę riziką ir taiko mažesnę palūkanų normą.

Kuo išskirtinis ekonomikos ciklo kontekste yra žemės ūkio verslas? Ogi tuo, kad jis mažiau jautrus ekonomikos ciklams, nes gamina maisto produktus ir maisto gamybos pramonei reikalingą žaliavą, t. y. pirmojo būtinumo prekes. Dėl to sisteminė rizika, kurią sukelia makroekonominiai veiksniai, yra palyginti žema. Nesisteminė rizika, kurią sukelia mikroekonominiai ir pramonės šakos (gamtinės sąlygos, klimato kaita) veiksniai, žemės ūkyje yra didelė.

Tad bankai ir kitos finansų institucijos nenori prisiimti didelės rizikos, todėl į pagalbą ateina valstybė per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą. Vyriausybės 2021 m. kovo 24 d. nutarimu ŽŪPGF galės suteikti verslo subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, maisto ūkiu, miškų ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste, individualių garantijų iki 153,6 mln. eurų. Tai 1,5 karto daugiau negu suteikta paskolų garantijų 2020 m. O suteiktų garantijų suma 2020 m., palyginti su 2019-aisiais, buvo 84 proc. didesnė.

Žemdirbiams 2020-ieji buvo palankūs: nebuvo didelių stichinių nelaimių, vyravo palankios oro sąlygos, kurios leido nuimti gerą derlių. Viena vertus, tokiu atveju poreikis spręsti ūkyje kilusias trumpalaikio likvidumo problemas yra mažesnis. Antra vertus, joms spręsti numatytos paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu.

Nors ūkiai nuo 2020 m. rugpjūčio gali pasinaudoti tik viena tokia paskola, jos išdavimo sąlygos gana palankios: 2019 m. gruodžio 31 d. toks ūkio subjektas turėjo būti finansiškai stabilus, kritinio likvidumo koeficientas mažesnis nei 1 arba skolos rodiklis didesnis nei 0,6, arba apyvarta sumažėjusi daugiau kaip 10 proc., palyginti su vidutine apyvarta 2019 m. Paskola suteikiama ne ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui. Metinė palūkanų norma yra fiksuota. Jos dydis priklauso nuo ūkio subjekto dydžio ir paskolos termino (0,1–0,69 proc.). Paskolos suma ribojama iki 1 mln. eurų. Ją nulemia paskolos gavėjo priskaičiuotas darbo užmokestis, metinė apyvarta, būtinumas baigti planuotas investicijas.

Taigi, bankai ir kitos finansų institucijos 2021 m. pagrįstai prognozuoja panašias ūkių ir kitų lengvatines kreditavimo sąlygas turinčių verslo subjektų skolinimosi apimtis, kaip ir 2020 metais.