Mikotoksinai – natūralūs antriniai mikroskopinių grybelių (Aspergillus spp., Penicillium spp., Fusarium spp. ir kt.) metabolitai, t. y. medžiagų apykaitos produktai. Visų mikotoksinų cheminės struktūros yra skirtingos, todėl gyvuliui, suėdusiam užkrėstų pašarų, dėl mikotoksinų gali pasireikšti patys įvairiausi simptomai.

Dažniausiai produkuojami toksinai, kurie gali sukelti įvairius gyvūnų sveikatos sutrikimus, yra aflatoksinai, ochratoksinai, trichotecenai, zearalenonas, fumonizinai, tremorgenai ir ergotalkaloidai. Vieni jų daugiau produkuojami dar augalui augant (trichotecenai), kiti – jau sandėliuojant (ochratoksinai).

Atsižvelgiant, kiek mikotoksinų pasigamina pašaruose, mikotoksikozės gali būti ūmios ir lėtinės. Žmonės mikotoksinų gali gauti per augalines maisto žaliavas ar vartodami toksinais užterštą gyvūninį maistą (pvz., aflatoksiną M1).

Lietuvoje daugiau pastebima lėtinių mikotoksikozių atvejų, nes nustatomos nedidelės mikotoksinų koncentracijos. Mūsų klimato sąlygomis užaugintose pašarinėse žaliavose aktualiausi mikotoksinai yra zearalenonas, trichotecenai: deoksinivalenolis ir T2, taip pat aflatoksinai. Pastarųjų mikotoksinų produkavimo sąlygos Lietuvoje, šiltėjant klimatui, tampa vis palankesnės.

Mikotoksinų paplitimas karvių pašaruose Lietuvoje

LSMU Veterinarijos akademijoje jau apie 25 metus veikia autoriaus įkurta Mikotoksikologijos laboratorija. Tyrimai buvo pradėti nuo trijų toksinų, šiuo metu įmanoma nustatyti 8–9 mikotoksinus.

Per ilgą tyrimų laikotarpį išryškėjo kai kurie dėsningumai. Šiuo metu gyvūnų sveikatingumui Lietuvoje daugiausia žalos padaro 4–5 mikotoksinai. Tai deoksinivalenolis (DON), zearalenonas (ZEA), aflatoksinai (AfLB1) ir T2 toksinas. Kiek dažniau dar pasitaiko ochratoksinas (OTA), bet jis veikia tik kiaules. Kiti mikotoksinai pasireiškia sporadiškai.

Per visą tyrimų laikotarpį buvo nustatytos tokios didžiausios mikotoksinų koncentracijos: DON – 3 000 ppm, ZEN – 3 000 ppm, T2 toksino – 400 ppb, AfLB1 – 40 ppb.

Kalbant konkrečiai apie melžiamų karvių mikotoksikozes, neigiamas poveikis jau matyti, kai pašaruose dominuoja du pagrindiniai toksinai. Tai vadinama sinerginiu veikimu. Pavyzdžiui, jei paruoštuose pašaruose randame 400–700 ppm ZEA ir apie 500–700 ppm DON, tai ūkis jau turi problemų. Dažniausiai dėl to sumažėja produkcijos kiekis, didėja somatinių ląstelių kiekis piene, prasideda reprodukciniai sutrikimai, neaiškios kilmės šlubavimai. Poveikis gyvulių sveikatingumui dar labiau sustiprėja, jeigu kartu randama ir aflatoksinų (apie 0,005 ppm).

Mikotoksinų tyrimai ūkiuose atlikti atsiradus probleminių atvejų. Tyrimų duomenys rodo, kad nustatyti mikotoksinų kiekiai jau gali sukelti įvairius patologinius melžiamų karvių procesus.

Daugiausia mikotoksinų, ypač aflatoksinų, nustatyta kukurūzų silose. Kukurūzų silose taip pat nustatytas ir didžiausias ZEA kiekis. Lyginant daugiamečių žolių siloso tyrimo rezultatus matyti, kad pašarų paruošimo technologija gali turėti įtakos mikotoksinų kiekiui. Daugiau mikotoksinų dažniau aptinkama mėginiuose, paimtuose iš ritinių.

Mikotoksinais užteršto pašaro detoksikacija

Mokslinėje literatūroje aprašyta daugybė bandymų sumažinti mikotoksinų koncentraciją pašaruose fizikiniais, cheminiais ar biologiniais metodais. Tačiau tie bandymai ne visada buvo sėkmingi. Naudojamos priemonės sunkiai pritaikomos praktikoje, imlios darbui, gana brangios. Be to, mikotoksinai pasižymi fizikiniu ir cheminiu stabilumu. Todėl šiais laikais kuriami sudėtingi komerciniai preparatai, dažniausiai pereinantys tris etapus:

• absorbciją,
• biotransformaciją,
• bioapsaugą.

Absorbcija – tai bandymas eliminuoti mikotoksinus iš pašarų, naudojant didelę absorbcinę galią turinčias medžiagas (mineralus, molius). Šiuo žingsniu siekiama blokuoti toksinų rezorbciją į kraują.

Biotransformacija – tai procesas, kuriuo bandoma pakeisti mikotoksino struktūrą (formulę) į ne tokį toksišką junginį. Pavyzdys gali būti specialių enzimų panaudojimas, siekiant „atidaryti“ trichotecenų žiedą (šiuo atveju dažniausiai naudojami enzimai esterazė, epoksidazė).

Bioapsauga – tai siekiamybė, kad detoksikuojantys preparatai turėtų organų protektorių grupę, kuri apsaugotų organus nuo toksinų poveikio ir padėtų jau paveiktiems organams atsikurti (pvz., kepenų protektoriai).

Šiuolaikiniai, pažangūs preparatai leidžia žengti tuos tris žingsnius. Be to, pasirodė nauji preparatai, kurių sudėtyje yra antioksidantų, imunitetą stiprinančių medžiagų, kai kurių papildomų vitaminų ir mineralų. Tokių preparatų pasiūla Lietuvoje didelė ir ūkininkams labai sunku pasirinkti. Kilus abejonių dėl pašarų kokybės, rekomenduojama juos ištirti mikotoksinų laboratorijose ir pasikonsultuoti su mikotoksikologais dėl tikslingo detoksikuojačio preparato panaudojimo.

***

Labiausiai Lietuvoje paplitusių mikotoksinų poveikis melžiamoms karvėms

Aflatoksinai:

• išsiskiria su pienu,
• sukelia kepenų karcinomą,
• sumažėja kepenų ir inkstų masė,
• sumažėja karvių kūno masė,
• sutrinka didžiojo prieskrandžio veikla,
• padidėja somatinių ląstelių kiekis piene,
• sumažėja karvių produktyvumas,
• sutrinka reprodukcija,
• susilpnėja atsparumas aplinkos mikroflorai,
• vystosi imunosupresija.

Zearalenonas:

• sukelia nevaisingumą,
• sutrinka lytinis ciklas,
• vystosi kiaušidžių cistos,
• pasireiškia abortai,
• padidėja telyčių pieno liaukos,
• padaugėja reprodukcinės sistemos infekcijų,
• veikia reproduktorių spermos kokybę,
• padažnėja vaginitai.

Deoksinivalenolis:

• sutrikdo raumenų funkcijas,
• blogėja pašarų pasisavinimas,
• pasireiškia viduriavimas,
• padaugėja metritų, mastitų,
• vystosi laminitai,
• mažėja kūno masė,
• mažėja pieno kiekis.

T2 toksinas:

• mažina apetitą,
• vystosi gastroenteritas,
• mažėja pieno kiekis,
• veikia imuninę sistemą,
• blogina spermos kokybę,
• pasitaiko kraujavimų