Bandymas apibūdinti „gerą automobilį“ yra beveik toks pats nedėkingas užsiėmimas, kaip ir įžodinti „tobulos moters“ portretą. Abiem atvejais teisingais gali būti laikomi visai priešinguose vertybiniuose poliuose esantys teiginiai, o pabėgti nuo emocijomis grįstų vertinimų neįmanoma ir čia. Beveik savaitę praleidęs prie atnaujinto Volkswagen Tiguan ir ką tik debiutavusio Hyundai Tucson vairo, aiškaus atsakymo, su kuo geriau ženytis, suformuluoti taip ir nepavyko.

Abu krosoveriai turi daugybę privalumų, nokautuojančių nedidelius trūkumus, ir vieną kertinį skirtumą: „Volkswagen“ nereikia įrodinėti savo sprendimų logikos, nes šis prekinis ženklas jau užsidirbo patikimos technikos reputaciją. Nors „Hyundai“ tikrai ne naujokas mūsų rinkoje, patys automobiliai yra iki kaulų smegenų europietiški (t. y. kuriami ir gaminami Senajame žemyne) ir sulaukia nepriekaištingų vertinimų lyginamuosiuose testuose, vis dėlto lojalių fanų armijai užauginti reikia laiko.

Modernumo korta

Kokius šį procesą paspartinti galinčius katalizatorius naudoja „Hyundai“ komanda? Ogi traukia iš rankovės modernumo kozirius ir, panašu, jiems neprastai sekasi stebinti. Ketvirtosios kartos Tucson, perėmęs, ko gero, visus kertinius koncepcinio visureigio Vision T stilistinius elementus, atrodo jei ne revoliucingai, tai tikrai pasiutusiai kietai. Ryškiausias futuristinio dizaino akcentas – į radiatoriaus groteles, kurios vizualiai užima visą priekinę krosoverio dalį nuo pat tolimiausių kapoto kampų iki buferio, tarsi brangakmeniai inkrustuotos dienos šviesos. Ažūrinis LED lempučių ir chromuotų grotelių derinys hipnotizuoja, tarsi pro vualį akimis šaudanti gražuolė. Galėčiau lažintis, kad tai sėkmingiausias pastarųjų metų dizaino elementas. Beje, šviesos dar ir nepriekaištingai funkcionalios.

Galinėje dalyje improvizacijos formos panašesnės į klasikines, tačiau ne mažiau įspūdingos. Dvidančius harpūnus primenantys žibintų blokai sujungti šviesų juosta, šiek tiek panašia į Porsche Cayenne. Neregėta detalė – po aptaku paslėptas galinio stiklo valytuvas.

Apibūdinti naujojo Tucson dizainą įprastais, kasdienėje kalboje vartojamais žodžiais nėra paprasta, nes realiai viso jo kėbulo reljefas nenusakomai sudėtingas. Visuose paviršiuose persipynusios aštrios briaunos, kurios keisčiausiu būdu sukuria vientisumo įspūdį. „Hyundai“ atstovai, pristatydami šį modelį, postringavo apie „parametrinę dinamiką“. Prisipažinsiu lig šiol tokio termino nebuvau girdėjęs, todėl buvau priverstas kuistis „Google“ paieškoje ir atradau, kad terminas pasiskolintas iš architektų. Pasirodo, jie jau gerą dešimtmetį naudoja kompiuterines technologijas apdorodami didžiulius informacijos srautus ir kurdami savotišką algoritminę architektūrą, t. y. linijas, kampus ir formas dėlioja taip, kad galutinis rezultatas būtų drąsus ir į nieką nepanašus. Galima ginčytis, ar tokių dozių avangardinis dizainas nesukels šalutinių reakcijų, bet kad kėbulų remonto dirbtuvėse plušantys meistrai laidys penkiaaukščius keiksmažodžius prireikus tokias įmantrybes tvarkyti po incidentų keliuose – 100 procentų.

Korėjietiška dosnybė

Palyginti su pirmtaku, ketvirtosios kartos Tucson ūgtelėjo visomis kryptimis: 20 mm ilgesnis (4 500 mm), 15 mm platesnis (1 865 mm), 5 mm aukštesnis (1 650 mm) ir turi 10 mm didesnę ratų bazę (2 680 mm). Bagažo tūris – 620 l, o nulenkus sėdynes ši erdvė prasiplečia iki 1 799 litrų. Visi šie dalykai atrišo rankas ir interjerą projektavusių specialistų komandai, sukūrusiai taip pat revoliucingai atrodantį, tačiau iš tiesų patogų ir jaukų saloną.

Vienas labiausiai dėmesį patraukiančių sprendimų – prietaisų skydelio apipavidalinimas. Čia nėra įprasto „stogelio“, o pageidaujama informacija pateikiama planšetinį kompiuterį primenančiame ekrane, kuris atrodo tiesiog atremtas į puslankiu vairuotojo darbo vietą juosiantį skydelį. Keisčiausia, kad saulėtą vasario vidurdienį, kai sniegas aplink akinamai tviska, tame prietaisų skydelyje viskas kuo puikiausiai matėsi.

Tas pats su centrinėje konsolėje sumontuotu lietimui jautriu 10,25 colių ekranu. Jame yra virtualūs valdymo klavišai (fizinių valdiklių ir mygtukų čia nebelikę – tai pirmasis „Hyundai“ modelis, turintis visai jutiklinę konsolę) ir jų paskirtis lengvai perprantama. Apdailos medžiagos liudija gamintojų pretenzijas kautis dėl pirkėjų, jau ragavusių Premium segmento kokybės, simpatijų. Be to, minkšti ir malonūs liesti paviršiai dar gali būti apšviesti pagal individualius įgeidžius: abiejose centrinės konsolės pusėse, belaidžio įkrovimo blokelyje ir durų dėtuvėse sumontuotos LED girliandos gali skleisti 64 spalvas ir turi 10 ryškumo lygių.

Kaip ir buvo galima tikėtis, naujasis Tucson tiesiog trykšta išmaniųjų vairuotojo pagalbininkų gausa. Greta jau įprastais tapusių saugiklių, padedančių išvengti priešpriešinio susidūrimo su automobiliais, dviračiais ar pėsčiaisiais, čia sumontuota vadinamojo Junction Turning sistema, fiksuojanti ir perspėjantis apie galimas avarines situacijas sankryžose.

Elektroninės krosoverio smegenys sugeba automatiškai išsilaikyti eismo juostos viduryje, pernelyg nepriartėti prie ta pačia kryptimi judančio automobilio, o vairuotojo dėmesingumo sekimo sistema perspėja apie galimą vairuotojo nuovargį.

Pirmą kartą tokios klasės miesto visureigyje sumontuoti išmanieji piloto asistentai automatiškai koreguoja transporto priemonės judėjimo tempą, atsižvelgdami į greitį ribojančius kelio ženklus ar artėjantį posūkį: kamerai nuskaičius atitinkamą informaciją ar įvertinus navigacijos „smegenyse“ esančią informaciją, greitis sumažinamas prieš posūkį ar atitinkamoje zonoje, o jį pravažiavus, sistema automobilį grąžina į prieš tai nustatytą greitį.

Naujausias firminis „Hyundai“ ir „Kia“ triukas – unikali Blind View Monitor sistema, kuri, įjungus posūkio signalą, vietoj vieno iš apskritimų prietaisų skydelyje, rodančių variklio darbą arba greitį, pateikia atitinkamos pusės aklosios zonos vaizdą. Tai papildo šoninio veidrodžio vaizdą ir suteikia papildomos informacijos, esant tamsioms ar lietingoms sąlygoms. Krosoveris turi ir Surround View Monitor vaizdo kamerų rinkinį, leidžiantį stebėti automobilį 360^o kampu iš įvairių taškų.

Ir vyšnaitė ant torto – brangiausioje Tucson versijoje siūloma nuotolinio išmaniojo parkavimo pagalba (RSPA), leidžianti pastatyti automobilį ir išvažiuoti iš tokio siauro plyšio, kad jei tokią procedūrą darytų pats vairuotojas, neišvengiamai liktų įkalintas salone, nes negalėtų atidaryti durelių. Šią funkciją valdo krosoverio užvedimo Smart Key. Transporto priemonė naudoja ultragarso jutiklius, kad atpažintų kliūtis, o avarinis stabdymas taikomas, jeigu yra nustatoma susidūrimo rizika.

Beje, bandymams „Hyundai“ atstovybė skyrė turtingiausią naujojo krosoverio versiją, turinčią hibridinę jėgainę: tiesioginio įpurškimo benzininį 1,6 l darbinio tūrio motorą su turbokompresoriumi ir 44,2 kW elektros varikliu su 1,49 kWh ličio jonų polimero baterija. Bendra jos galia siekia 230 AG ir 350 Nm, visiems varantiesiems ratams perduodama per šešių laipsnių automatinę pavarų dėžę. Teoriškai krosoverį galima vadinti turinčiu gerą galios ir svorio santykį, tačiau jis orientuotas į komfortiškų kelionių mėgėjus, todėl net pasirinkus sportiškąjį režimą automobilio charakteris apčiuopiamai nepakinta.

Lojaliųjų medžioklė

Automobilio kaina visais atvejais yra vienas kertinių dalykų, lemiančių sprendimą pirkti ar nepirkti. Už modernųjį Tucson, kurio komplektacija beveik nepalieka erdvės fantazijai, prašoma 41 tūkst. eurų. Tačiau tokia suma atrodo „didelė“ tik tol, kol greta nepastatai Volkswagen Tiguan. Atnaujintas krosoveris taip pat gavo krūvą skaitmeninių papildų ir tapo gudresnis bei junglesnis. Tačiau pirmasis įspūdis įsirangius į automobilio saloną – tai kuklus, paprastas, tradicijų įsikibęs ir netgi vintažinis egzempliorius, už kurį prašoma 37 tūkst. eurų.

Tiesa, kukliausias galimas Tiguan su 1.5 TSI varikliu ir mechanine 6 pavarų dėže siūlomas nuo 23 700 Eur, tačiau koks „plikas“ turėtų būti egzempliorius, netgi sunkoka įsivaizduoti. Kita vertus, važiuojant su populiariuoju „Volkswagen“ (2007 m. pasirodęs kompaktinis visureigis tapo sėkmingiausiu VW grupės modeliu – jo tiražas siekia net 6 mln.) tik vieną vienintelį kartą suraukiau kaktą: įjungus atbulinę pavarą, vaizdą centrinėje konsolėje esančiame ekrane gadino ant kameros lęšio priskretusios murzino sniego dėmės, t. y. jei visi kiti „Volkswagen“ ratuočiai turi saugiai po firminiu ženklu paslėptą kamerą, tai padidinto pravažumo modelyje, potencialiai gaunančiam didžiausias purvo dozes, jos kažkodėl nėra.

Geroji žinia – daugiau iš esmės nėra prie ko prikibti. Tai, ką patys vokiečiai pateikia kaip inovacijas, iš tiesų būtų tiksliau vadinti švelnia evoliucija – jokių drastiškų skirtumų nuo ankstesnio modelio nėra. Persėdęs prie Tiguan vairo iš bet kurio kito tautovežio išvengsi gaišaties studijuodamas valdymo įrankių išdėstymą ar multimedijos sistemos meniu. Visi šie dalykai paremti ilgametėmis tradicijomis, o ergonomikos požiūriu nušlifuoti iki tobulumo.

Pristatydami atnaujintą modelį, „Volkswagen“ atstovai atkreipė dėmesį į efektyvesnius ir aplinkai draugiškesnius variklius, iš dalies autonominio vairavimo asistentą Travel Assist ir itin sėkmingai su tamsa kovojančius IQ Lights LED matricinius žibintus. Be to, nuo šiol siūloma įsigyti iš tinklo įkraunamą eHybrid modelį.

Ko gero, būtent elektrifikuotą Tiguan reikėtų laikyti svarbiausia naujiena, leidžiančia nedeginant benzino ar dyzelino viena įkrova įveikti 50 km (pagal WLTP) ir įsibėgėti iki 130 km/h greičio. Baterijai ištuštėjus, keliauti leidžia 245 įprasti arkliai. Hibridinę sistemą galima konfigūruoti taip, kad per ilgesnę kelionę elektros energija būtų tik kaupiama, todėl atvykus į miestą automobilis gali judėti visai neteršdamas aplinkos.

Mėgstantiems galingus automobilius nuo šiol siūloma galingiausia, visus varančiuosius ratus turinti Tiguan R versija. Po jos kapotu 320 AG pajėgumo turbininis 4 cilindrų variklis, derinamas su 7 laipsnių dvigubos sankabos DSG pavarų dėže. Automobilis turi naują selektyvaus sukimo momento nukreipimo sistemą (R Performance Torque Vectoring), kuri paskirsto kintamą galią tarp dviejų ašių ir abiejų galinių ratų. Priklausomai nuo situacijos, net 100 proc. galios gali būti nukreipiama į vieną ratą – tai leidžia gerokai pagerinti automobilio valdymą. Galia paskirstoma atsižvelgiant į ratų pasukimo kampą, akceleratoriaus pedalo poziciją, šoninį greitėjimą, posūkio kampą ir greitį.