Augalų augimo tempą lemia biologinės augalo savybės ir aplinkos sąlygos. Daigų kokybė priklauso ir nuo sėjos laiko: jeigu pasėjama per anksti, daigai perauga, ištįsta, būna silpni, gležni, blogiau prigyja. Vėliau tai daro įtaką bendram derliui.

Daugumai augale vykstančių fiziologinių procesų reikia nedidelio apšvietimo. Tačiau augalai vystosi ir fotosintezė vyksta esant tam tikram šviesos intensyvumui. Žiemą vyrauja išsklaidyta šviesa. Išsklaidytoje šviesoje didesnė dalis žalių ir mėlynų spindulių, palyginti su tiesiogine saulės radiacija.

Trūksta šviesos

Žiemą diena 1,5–2 kartus trumpesnė ir apšvietimo intensyvumas 50 kartų mažesnis negu saulėtą vasaros dieną. Vidurdienį žiemos mėnesiais UV spindulių 20 kartų, mėlynų-violetinių – 5 kartus, matomųjų – 3 kartus, šiluminių – 2,5 karto mažiau negu vasarą. Natūralaus apšvietimo žiemos mėnesiais nepakanka, todėl būtina daigus papildomai apšviesti.

Nuo apšvietimo intensyvumo priklauso laistymo dažnumas ir temperatūra. Esant saulėtam orui ir aukštai temperatūrai, daigus reikia laistyti dažniau. Apšvietimo intensyvumas lemia ir daigų auginimo tankį: jeigu apšvietimo pakanka, galima auginti tankiau. Dėl pernelyg mažo šviesos intensyvumo gali pradėti trūkti mitybinių elementų.

Šviesos trūkumas turi neigiamos įtakos daigams, ypač pomidorų. Esant minimaliam apšvietimui, pirma kekė formuojasi aukščiau negu įprastai (virš 10–13 lapo ir aukščiau), padidėja lapų skaičius tarp kekių. Pati kekė būna reta ir silpna. Žiedyne užsimezga nedaug žiedų, jie nesuformuoja vaisių.

Saldžiosios paprikos taip pat labai reiklios šviesos intensyvumui, ypač formuojantis generatyviniams organams (tuo metu daigai turi 3–4 tikruosius lapelius).

Žiedinių kopūstų daigų augimui ir vystymuisi apšvietimas turi didelę įtaką. Kai trūksta šviesos, pristabdoma viršūninio pumpuro diferenciacija.

Dienos trukmė taip pat turi įtakos. Auginant salotų, svogūnų daigus, jeigu diena yra trumpa, pristabdomas žiedynų susidarymas, todėl gaunamas geras derlius. Trumpos dienos sąlygomis auginant pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų, melionų daigus, skatinamas augalų žydėjimas ir derėjimas.

Netinkama temperatūra

Šilumai nereiklių augalų sėklos greičiau sudygsta esant 18–25 °C temperatūrai, šilumamėgių augalų sėklos – esant 25– 30 °C temperatūrai. Svarbu, kad, dygstant paprikų, baklažanų ir agurkų sėkloms, temperatūra būtų ne žemesnė negu 23 °C.

Daugumos augalų sėkloms dygti šviesos nereikia. Tačiau būtina aukšta temperatūra ir drėgmė. Jeigu po sėjos vėsu, augalai gali sudygti po dviejų savaičių ir vėliau. Esant žemai temperatūrai, sėklos jautriai reaguoja į sėjos gylį. Jeigu sėkla pasėta per giliai, ji gali retai arba visai nesudygti.

Esant per aukštai temperatūrai daigams augant, jie tįsta, silpnai auga, šaknų sistema yra prastai išsivysčiusi. Tokie augalai greičiau suserga ir juos greičiau puola kenkėjai.

Esant aukštai oro ir substrato temperatūrai ir nepakankamam apšvietimui, gali pranykti augalo viršūnė. Toks reiškinys gali pasireikšti, esant boro trūkumui, azoto ir kalio pertekliui.

Kai tvyro žema temperatūra, pristabdomas maisto medžiagų pasisavinimas, silpnai vystosi šaknys ir daigai blogai auga.

Temperatūros įtaka augant pomidorų daigams yra itin reikšminga. Nuo oro temperatūros per dygimą priklauso pirmos ir antros kekės susiformavimo aukštis, taip pat žiedų ir užuomazgų kiekis pirmoje kekėje. Pirmoje kekėje užuomazgos susiformuoja po 10 dienų nuo sudygimo, antroje kekėje – dar po 8 dienų. Jeigu dvi savaites po sudygimo temperatūra yra žema (dieną iki 10–12 °C, saulėtą dieną iki 14 °C, naktį – iki 8–10 °C), pirmoji kekė formuojasi žemiau negu 9-asis lapas.

Jei temperatūra aukštesnė negu 22 °C – pirma kekė formuojasi virš 11 lapo. Temperatūra per pirmas dvi daigų augimo savaites turi įtakos lapų skaičiui tarp pirmos ir antros kekės: jei ji per aukšta, susiformuoja daugiau negu trys lapai.

Augant daigams labai svarbi substrato temperatūra. Ji turi būti ne žemesnė kaip 16 oC ir ne aukštesnė negu 25 oC. Pirmas 5 dienas optimali substrato temperatūra turėtų būti 23–25 oC. Jeigu substrato temperatūra žemesnė negu 14 °C, šaknys blogiau pasisavina azotą ir fosforą, augalai negali aktyviai pasisavinti vandens, nesiformuoja pridėtinės šaknys. Fosforo trūkumas neigiamai veikia generatyvinių organų formavimąsi. Toliau mažėjant substrato temperatūrai iki 10–12 °C, šaknys patenka į įvairias anabiozes (t. y. gyvybės požymių beveik nematyti, medžiagų apykaita beveik nutrūksta) ir negali pasisavinti maisto medžiagų.

Tik pasirodžius daigeliams, būtina sumažinti oro temperatūrą. Šalčiui atspariems augalams temperatūrą reikėtų sumažinti iki 6–8 °C, o šilumamėgiams augalams – iki 12–14 °C. Toks „klimato pasikeitimas“ pristabdo antžeminės dalies augimą, tačiau paskatina šaknų sistemos formavimąsi. Šis stresas grūdina daigus, turi teigiamos įtakos derliui.

***

Oro temperatūros mažinimas trūkstant šviesos

Medžiagų apykaita yra gyvybės pagrindas. Išorinė apykaita yra medžiagų pasisavinimas ir išsiskyrimas, o vidinė – cheminė šių medžiagų transformacija ląstelėje. Medžiagų apykaitai reikia energijos, t. y. būtina jos gauti iš išorės. Pagrindinis energijos šaltinis yra šviesa (fotosintezės metu) arba neorganinių medžiagų oksidacija.

Dieną augalai kvėpuoja ir kartu vyksta fotosintezės procesas. Per kvėpavimo procesą ląstelės sunaudoja dalį per fotosintezę susidariusių produktų. Naktį augalai toliau kvėpuoja naudodami fotosintezės produktus, sukauptus per dieną. Per šimtmečius gamta reguliavo visus šiuos sudėtingus procesus. Tamsiu laiku (debesuotu oru, naktį) natūraliomis sąlygomis saulės šviesos intensyvumas mažėja, fotosintezė sulėtėja arba visai sustoja, aplinkos temperatūra mažėja, todėl kvėpavimo intensyvumas (oksidacija) sulėtėja. Dėl šios priežasties tik dalis medžiagų, gautų per dieną, yra oksiduojama, o likusi dalis kaupiama.

Jeigu šiltnamyje gerokai sumažėjus šviesos kiekiui oro temperatūra nesumažėja, kvėpavimo dažnis nesikeičia, tada intensyviai naudojamos šviesos metu sukauptos organinės medžiagos (krakmolas, gliukozė ir t. t.). Augalai nusilpsta. Todėl, esant mažam apšvietimui, būtina sumažinti oro temperatūrą, kad augalai kvėpuodami neišnaudotų visų medžiagų.

***

Per drėgnas substratas

Drėgmės poreikis kinta, nelygu augimo tarpsnis. Dygstant sėkloms turi būti pakankamai drėgmės substrate (5–15 cm gylyje). Jauni augalai lengviau pakenčia per sausą substratą negu per drėgną. Pirmas 2–4 dienas po sudygimo daigų nerekomenduojama laistyti. Po to jie laistomi pagal poreikį: 1–2 kartus per savaitę. Per drėgnas substratas neigiamai veikia augalus: blogai vystosi šaknų sistema, pasunkėja deguonies patekimas, sumažėja maisto medžiagų koncentracija substrate, šaknų zonoje pradeda vystytis patogeniniai grybai, daigai greičiau suserga „juodąja kojele“. Rekomenduojama daigus laistyti rečiau, bet gausiau.

Laistomo vandens ir oro temperatūros skirtumas augant daigams turėtų būti ne didesnis negu 6–8 °C. Laistomo vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 14–16 °C. Laistymui rekomenduojama naudoti nusistovėjusį arba lietaus vandenį.

Per sausas oras

Svarbi ir oro drėgmė: jeigu oras itin sausas, augalai stipriai garina vandenį. Tada augalų šaknys, nors substrate ir pakanka drėgmės, negali visavertiškai aprūpinti augalo vandeniu. Augalai patiria stresą ir nustoja augti. Kitas neigiamas reiškinys, esant sausam orui, augaluose ir dirvoje susikaupia per daug druskų. Tai gali būti augalo ligos priežastis (ypač kopūstų daigų).

Pertręšti daigai

Dažna klaida, auginant daigus, yra perteklinis tręšimas. Dėl to išauga daigai su labai išsivysčiusia antžemine dalimi, o šaknų sistema būna silpna, silpnai suformuotos žiedinių kekių užuomazgos. Daigų augimo pradžioje, esant mažesnei druskų koncentracijai, geriau vystosi augalų šaknys. Per didelis trąšų kiekis turi neigiamos įtakos daigų augimui. Nereikia pertręšti daigų azoto trąšomis, ypač jeigu sėkla pasėta gana anksti. Fosforo ir kalio trąšos nepagreitina daigų augimo, tačiau padaro juos stiprius. Pertręšti daigai geltonuoja, blogai vystosi, deformuojasi lapai.

Daigų auginimo pabaigoje patręšus fosforo-kalio trąšomis, augalai tampa atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms. Patręšti mikroelementais (jodu, kobaltu, variu, boru, molibdenu) daigai tampa atsparesni žemoms temperatūroms ir ligoms. Agurkų daigus, o vėliau ir augalus, patręšus seleno trąšomis, padidėja derlius.

Nepakankamas vėdinimas

Reikia intensyviai vėdinti šiltnamius arba kitas patalpas, kur auginami daigai. Augalų reakcija į vėdinimo intensyvumą yra skirtinga: stiprios ventiliacijos reikia daugumai kopūstų rūšių, silpnesnės – žiedinių kopūstų, o agurkų, paprikų ir baklažanų daigai jautrūs skersvėjui. Vėdinant šiltnamį pašalinamas drėgmės kondensatas, kartu sumažėja rizika daigams susirgti. Be to, orui judant, daigų audiniai tampa mechaniškai tvirtesni ir elastingesni.

Daigams kenkia smalkės. Daigų lapai pradeda intensyviai šviesėti, augalai tampa silpni.

Auginama per tankiai

Daigų kokybę lemia ir puodelio, kuriame jie auga, dydis, ir daigų auginimo plotas. Nereikėtų sėklų sėti į dėžutes per tankiai. Tuomet daigeliai blogai vystosi, ištįsta. Pvz., pomidorų sėklų reikėtų sėti ne daugiau kaip 2 g į 1 500 cm². Taip pat svarbu daigelius laiku išpikuoti, kad jie neištįstų.

Kuo daigai ilgiau auga, tuo didesnio šaknų maitinamojo ploto jiems reikia. Puodeliai daigams auginti neturi būti nei per maži, nei per dideli. Jeigu puodeliai per maži, juose augdami daigai pradeda tįsti. Kai pradeda liestis augalų lapai, neužmirškite daigų išretinti. Taip pagerės apšvietimo ir vėdinimo sąlygos. Esant pakankamam apšvietimui, audiniuose skyla hormonai, kurie yra atsakingi už stiebo tįsimą.

Baltos apnašos ant substrato paviršiaus

Dažniausiai baltos apnašos – tai nusėdusios druskos dirvos paviršiuje. Jeigu substratas yra sunkios mechaninės sudėties arba jame daug smėlio, drėgmė kyla į paviršių, išgaruoja ir substrato paviršiuje lieka baltas druskų sluoksnis. Kita priežastis – per daug trąšų substrate.

Baltos apnašos susidaro augalus palaisčius kietu vandeniu. Todėl rekomenduojama juos laistyti minkštu vandeniu, pvz., lietaus. Sausas oras gali būti dar viena baltų apnašų susidarymo priežastis.

Durpės – vienas pagrindinių substratų, kuriame ne tik gerai auga daržovių ir gėlių daigai, bet ir vystosi įvairių rūšių saprofitai (bakterijos, grybai). Durpės yra sterilios. Jeigu durpių substrato paviršiuje atsirado pelėsis – tai rodo, kad susidarė palankios sąlygos pelėsiniams grybams augti. Jų sporų yra aplinkoje, o susidarius palankioms sąlygoms, pradeda intensyviai daugintis.

Palankios sąlygos grybams augti yra: per didelė substrato ir oro drėgmė, nepakankamas apšvietimas, žema temperatūra – ne aukštesnė kaip 20 °C. Pelėsiniai grybai nėra patogenai, tačiau per didelis jų kiekis gali trukdyti deguoniui patekti prie šaknų. Atsiradus pelėsiui, reikia nuimti pelėsinį sluoksnį, neperlaistyti augalų, purenti substratą, kad patektų kuo daugiau deguonies. Taip pat galima naudoti trichoderminą, padeda ir liejimas fitosporinu–M.

Kaip pristabdyti daigų augimą?

• Pernešti dėžutes su daigais į tamsią vietą.
• Retinti laistymą, sumažinti vandens normą.
• Augalų netręšti mineralinėmis trąšomis.
• Daigus persodinti į šiek tiek didesnius indus.
• Palaistyti augalų augimo reguliatoriumi.