Veršiavimasis yra rizikingas laikotarpis karvei ir naujagimiui veršeliui, nes per šį procesą galimos įvairios komplikacijos.

Vaisiaus asfiksija – dažniausia priežastis, dėl kurios gaišta naujagimiai veršeliai. Būtent todėl visi, prižiūrintys besiveršiuojančias karves, privalo žinoti, kas yra asfiksija ir kaip gimusiam veršeliui suteikti pirmąją pagalbą.

Respiratorinės acidozės mechanizmas

Veršiavimasis sukelia ryškius fiziologinius vaisiaus organizmo pokyčius ir turi neigiamą poveikį vaisiaus deguonies koncentracijai, nes sutrikdoma vaisiaus placentos kraujotaka: veršiavimosi metu gimdos ir pilvo raumenys susitraukinėja, plyšta vaisiaus placenta, taip sukeliama nežymi respiratorinė-metabolinė acidozė, kuri yra natūralus procesas, nes taip stimuliuojamas kvėpavimo centras, sukeliamas spontaninis įkvėpimas ir CO₂ pašalinamas per plaučius. Tačiau, esant stipriam bambos venos spaudimui dėl užsitęsusio veršiavimosi, taip pat plyšus gimdai ar virkštelei, per anksti nutraukiamas deguonies iš placentos tiekimas vaisiui.

Organizme mažėja deguonies ir didėja CO₂ koncentracija, vyksta anaerobinė glikolizė, susidaro šalutinis produktas – L-laktatas. Anglies dioksidas ir L-laktatas mažina kraujo pH ir taip sukelia acidozę, kurios trukmė naujagimiams veršeliams priklauso nuo rūgščių kiekio pašalinimo greičio iš organizmo. Nedidelis L-laktato kiekis išskiriamas per inkstus, tačiau didžioji dalis metabolizuojama įvairiuose organuose (širdyje, inkstuose, kepenyse) oksidacijos ar glikoneogenezės būdu.

Labai svarbu greitai nustatyti, ar veršelis kenčia nuo respiratorinės acidozės, ir suteikti jam pirmąją pagalbą, kadangi žemas kraujo pH susijęs su krekenų suvartojimu. Per pirmąsias 12 val. po veršiavimosi sergantys acidoze veršeliai suvartoja 74 proc. mažiau krekenų, tokie veršeliai pasisavina mažiau imunoglobulinų, nesvarbu, koks krekenų sugirdymo laikas ar kiekis. Sveikas, gerai išsivystęs veršelis po gimimo galvą pakelia ir ant krūtinės atsigula per 2–3 min., o pirmieji bandymai atsistoti būna per 15–30 min. Tačiau, kilus respiratorinei acidozei, tokie veiksmai vėluoja arba jų išvis nėra, veršelis negali atsistoti ir žįsti krekenų.

Klinikiniai respiratorinės acidozės požymiai:

• centrinės nervų sistemos depresija – silpno veršelio sindromas;
• raumenų tonuso sumažėjimas, veršelis nebando kelti galvos ir stotis, guli ant šono;
• refleksų susilpnėjimas (nebuvimas);
• apnėja, tachipnėja, silpnumas, letargija, cianozė, pailgėjęs kapiliarų prisipildymo laikas, hipotermija, tachikardija;
• silpnas (išnykęs) žindimo refleksas.

Pirmoji pagalba

Per gaivinimo procedūrą siekiama skatinti normalią naujagimio širdies veiklą, kvėpavimo dažnį, termoreguliaciją, atkurti kraujo tūrį, rūgščių-šarmų balansą ir elektrolitų kiekį.

Pirmiausia naujagimiui veršeliui taikoma trijų žingsnių metodika:

• išvalomi kvėpavimo takai;
• stimuliuojamas kvėpavimas;
• palaikoma kraujotaka.

Naujagimio kvėpavimo takai iškart po gimimo turi būti išvalyti, kad būtų pagerinta alveolių ventiliacija. Tai padaryti galima keliais būdais.

Kabinimas už kojų – apvertus veršelį žemyn galva, gleivės pačios išteka iš kvėpavimo takų. Šis būdas vertinamas dviprasmiškai, kadangi yra atlikta tyrimų, kurie įrodo, jog, laikant naujagimį žemyn galva, daugiausia skysčių išbėga ne iš plaučių, o iš virškinamojo trakto. Tačiau šie skysčiai yra svarbūs veršeliui, jie gerina krekenų pasisavinimą, palengvina mekonijaus (pirmųjų išmatų) pasišalinimą. Be to, veršiui kabant žemyn galva, pilvo ertmės organai spaudžia diafragmą, taip pasunkinamas įkvėpimas.

Gleivių pompa – speciali pompa, kuria sudaromas vakuumas ir ištraukiamos gleivės iš kvėpavimo takų.

Nosies gleivinės dirginimas – dažniausiai atliekamas su šiaudu. Jis kišamas į nosies ertmę ir, dirginant gleivinę, sukeliamas čiaudėjimo refleksas. Tuomet pasišalina gleivės.

Toliau vyksta kvėpavimo ir kraujotakos stimuliacija.

Intensyvus masažas. Jei karvės motiniškas instinktas stiprus, ji vos gimusį veršelį pradeda laižyti, taip jį pati išmasažuodama. Masažas skatina kvėpavimo judesius, širdies darbą ir suaktyvina visą organizmą. Jei karvė veršelio nelaižo, tai daroma stipriais judesiais su apklotu, šiaudais ar šienu masažuojant visą veršelį, ypač krūtinės sritį.

Šaltas vanduo. Jis dažniausiai pilamas ant galvos, ausų. Raumenys refleksiškai susitraukia, skatinami kvėpavimo judesiai ir širdies darbas (dažnėja kvėpavimas ir pulsas). Tai teigiamai veikia dujų apykaitą plaučiuose ir atkuria rūgščių-šarmų balansą. Tačiau šaltas vanduo gali per daug atvėsinti veršelį ir sukelti hipotermiją.

Gulėjimo poza. Veršelis paguldomas ant krūtinės, užpakalinės kojos ištiesiamos link galvos prie ausų. Taip veršelis stabiliai laikosi, pilvo ertmės organai pasislenka atgal, atlaisvinama diafragma ir palengvinamas jos darbas. Dėl tokios pozos oras lengviau patenka į plaučius negu gulint ant šono.

Hipotermijos koregavimas. Gimusio veršelio organizmas nesugeba iškart pats reguliuoti temperatūros, todėl, jeigu užsitęsia acidozinė būklė, veršelis silpnas, pats neatsistoja, nėra nusausinamas, aplinkos temperatūra žema, jis šlapias guli ant šono, jo kūno temperatūra greitai krenta, pasireiškia hipotermija, tai gali būti veršelio gaišimo priežastis.

Hipotermijos koregavimas turi būti greitas ir efektyvus. Yra keletas skirtingų būdų kūno temperatūrai koreguoti, kokį metodą pasirinksite, priklauso nuo to, kiek smarkiai atšalęs veršelis. Normali jo kūno temperatūra, matuojant rektiškai, siekia 38,5 ⁰C. Jeigu hipotermija lengva, gali užtekti veršelį gerai nusausinti, patalpinti į sausą, gausiai pakreiktą gardelį, apkloti šiaudais ar antklodėmis.

Sunkesniais atvejais naudojami papildomi šilumos šaltiniai: šildančios lempos, radiatoriai, kilimėliai. Tačiau, kūno temperatūrai nukritus žemiau negu 30 ⁰C, išnyksta refleksai, išsiplečia akies vyzdžiai, pulsas sunkiai užčiuopiamas, kvėpavimo judesiai arba išnykę, arba labai reti. Kartais toks veršelis per klaidą gali būti laikomas nugaišusiu. Tokiais atvejais reikia imtis ryžtingų ir skubių veiksmų. Geriausia ir efektyviausia tokį veršelį gaivinti šiltoje (38–39 ⁰C) vandens vonelėje. Vėstantis vanduo turi būti pakeičiamas šiltu. Atsižvelgiant į veršelio būklę, kūno temperatūra tampa normali per maždaug valandą. Visą tą laiką reikia stebėti naujagimio būklę, prilaikyti galvą, kad jos nepanardintų po vandeniu, vėliau gerai nusausinti ir išdžiovinti. Taip šildomas veršelis mažiausiai sunaudoja savo energijos atsargų ir vėliau, grąžintas į natūralią aplinką, lengviau gali išlaikyti pastovią kūno temperatūrą.

Intraveninių tirpalų infuzijos. Tirpalai pašildomi ir lėtai leidžiami į veną, kad pakeltų kūno temperatūrą ir atkurtų elektrolitų balansą organizme. Parenkami tirpalai, turintys šarminančių savybių ir skirti acidozei gydyti.

******

Net ir suteikus kokybišką pirmąją pagalbą, veršelis gali neturėti žindimo reflekso, tačiau bet kuriuo atveju krekenas būtina sugirdyti kuo skubiau, nes su kiekviena valanda imunoglobulinų pasisavinimas mažėja. Tokiu atveju rekomenduojama krekenas sugirdyti su zondu. Procedūra nesunki ir kiekvienas su veršeliais dirbantis darbuotojas turėtų būti išmokytas šios technikos, kad krekenos būtų sugirdytos laiku.

Svarbu žinoti, kad veršeliui krekenų galima duoti tik įsitikinus, jog jo kvėpavimas ritmiškas ir nebekyla acidozės ar hipotermijos pavojus. Kitu atveju krekenų jis pasisavins mažiau, o tai lems silpnesnį imunitetą ir didesnį imlumą ligoms.

Jei ką tik gimusiems veršeliams reikia pagalbos, vėliau jie būna imlesni įvairioms infekcinėms ligoms. Dėl šios priežasties jie turi būti atidžiau stebimi ne tik iškart po gimimo, bet ir kelios savaitės po to.