Artimiausi penkeri metai bus sunkūs augalininkystei. Todėl svarbu visa apimantis požiūris, skirtingų interesų grupių dialogas, atvirumas inovacijoms ir naujoms technologijoms, mokslu grįsti produktų registracijos principai ir reguliacinių sprendimų numatymas.

Žaliasis kursas, jam įgyvendinti pažadėti milijardai ir naujos ambicingos strategijos („Nuo lauko iki stalo“ ar „Bioįvairovės“) kelia daug klausimų ir kursto aistras. Politikai mato galimybę įtikti naujos kartos rinkėjams, mokslininkai – naujų projektų galimybes, praktikai kelia klausimus dėl poveikio ūkininkavimui ir apsirūpinimo maistu.

Iki 2025 m. Europos Sąjungoje planuojama baigti veikliųjų medžiagų peržiūros programą. Dabar prasidėjo penktasis jos etapas (AIR5) ir jis apims augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, kurių dešimties metų registracijos laikotarpis baigiasi 2021–2024 metais. Per dešimt metų pasikeitė duomenų reikalavimai, atsirado naujų vertinimo kriterijų, todėl manytina, kad dalis veikliųjų medžiagų nebus tiekiamos rinkai po peržiūros. Situaciją sunkina tai, kad procesas sutampa su strategijos „Nuo lauko iki stalo“ priemonių įgyvendinimo laikotarpiu ir su sprendimų priėmimo komitetuose reformomis.

Europos Sąjungos institucijos reformuoja augalų apsaugos sprendimų priėmimą (sprendimai dėl augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų patvirtinimo priimami nuolatiniame komitete). Valstybių narių balsavimo skaidrumo didinimas ir rezultatų viešinimas yra pažangu, tačiau kiti pakeitimai menkina mokslo įtaką ir sustiprina politinio angažuotumo įtaką priimant sprendimus.

Kitaip tariant, dabar veiklioji medžiaga patvirtinama, jei nustatomas saugus naudojimas ir už sprendimą balsuoja 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų. Remiantis naujais siūlymais, mažuma galėtų blokuoti patvirtinimą, t. y. medžiaga bus patvirtinama, jei „ji bus populiari ir mėgstama“. Tai daro sprendimų priėmimo procesą labai neprognozuojamą, turint galvoje tai, kad veikliosios medžiagos kūrimas trunka kelias politines kadencijas.

Mažinant ūkininkavimo intensyvumą, maistas brangs

Europos Sąjungos Vadovų Taryba patvirtino privalomą tikslą – užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio grynasis sumažinimas ES viduje sudarytų ne mažiau kaip 55 proc., palyginti su 1990 metais.

Tačiau Europos Parlamento užsakymu atliktoje studijoje „Dėl ES Žaliojo kurso ir Bendros žemės ūkio politikos poveikio ūkininkavimo praktikoms“ teigiama, kad, „Bioįvairovės“ ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijose numatytomis priemonėmis mažinant ūkininkavimo intensyvumą, maistas brangs. Tai nėra gera žinia Lietuvos gyventojams, kurie, palyginti su vidutiniais ES gyventojais, maistui išleidžia daug daugiau nei pastarieji, o daugiau nei 20 proc. šalies gyventojų gyvena nepritekliuje. Autoriai teigia, kad gyventojų pragyvenimo lygis smuks 16- oje iš nagrinėtų 24 valstybių, o 10 proc. gyventojų toks maisto pabrangimas gali būti pražūtingas.

Jau dabar ES gyventojų gerovė priklauso nuo dirbamos žemės naudojimo kituose regionuose. Tikėtina, kad, sumažinus žemdirbystės intensyvumą, reikės daugiau dirbamos žemės – tiek ES, tiek kituose regionuose. Studijos autoriai pagrįstai atkreipia dėmesį į didėsiantį vadinamąjį taršos eksportą, t. y. teoriškai europiečiai galės skelbti apie nulinę taršą, tačiau sau reikalingą maistą užsiaugins trečiosiose šalyse, kur aplinkosauginių reikalavimų nesilaikoma ir gerovė kuriama išnaudojant žmones. Vargu ar klimato kaitos ir socialinės atsakomybės požiūriu yra etiška visą mums reikalingo maisto auginimą ir gamybą perkelti į mažiau išsivysčiusias valstybes?

Nors Europos vartotojai darosi išrankesni maistui, kaina išlieka vienu iš pagrindinių kriterijų renkantis maisto krepšelį. Pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui auga įperkamo maisto paklausa. Išsivysčiusiose valstybėse mažėjant žemės ūkyje dirbančiųjų skaičiui, nesunkiai galima prognozuoti, kad mažiau dirbančiųjų turės išauginti tiek pat arba daugiau maisto.

Mažiname ar didiname augalų apsaugos produktų naudojimą?

Siekiant Europos Sąjungos Vadovų Tarybos patvirtintų tikslų, būtina pažvelgti į tą studijos dalį, kurioje ūkininkavimo formos vertinamos pagal išmetamų ŠESD kiekį. Skaičiuojant ŠESD emisijas produkcijos vienetui, jos iš ekologinių ūkių yra didesnės nei iš tradicinių ūkių. Studijos autoriai remiasi tyrimais, atliktais Anglijoje ir Velse.

Be to, šioje studijoje galima aptikti paradoksą. Austrijoje jau dabar beveik 25 proc. dirbamos žemės yra ekologiniai ūkiai, t. y. įgyvendinta strategijos „Nuo lauko iki stalo“ siekiamybė. Tačiau Austrijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje ir Kipre – tik šiose keturiose valstybėse augalų apsaugos produktų pardavimai 2011–2018 m. didėjo, o tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai ES 27 šalyse sumažėjo daugiau kaip 17 procentų. Mažėjimo tendencija matyti ir Lietuvoje.

Atidžiau panagrinėjus, galima rasti šio paradokso paaiškinimą. Kai efektyvius produktus, kurių naudojimo norma 0,5–1,0 kg/ha pakeičiame produktais, kurie pasižymi siauru veikimo spektru, mažesniu efektyvumu, naudojama didesnė jų norma ir po kelis kartus per auginimo sezoną.

Europos Komisijos dokumentuose kalbama apie naudojimą ir riziką (use and risk, angl.) Visi sutinka, kad augalų apsaugos produktai turi būti naudojami tada, kai reikia, tiek, kiek reikia, ir taip, kaip reikia. Sutinkame, kad svarbu suvaldyti rizikas. Tačiau matematinis siekis sumažinti naudojamą kiekį jau dabar pasmerktas žlugti – naudojant mažesnės rizikos produktus, jų sunaudojama daugiau, taigi kiekis pagal skaitinę išraišką tik didės.

Tiek ekologinio, tiek tradicinio žemės ūkio ūkininkams reikia inovatyvios augalų apsaugos sveikam derliui išauginti. Iš tiesų visi žemės ūkio metodai reikalauja tam tikrų būdų apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų. Kai kurie ūkininkai renkasi naudoti chemines priemones augalų apsaugai, kai kurie naudoja biopesticidus, o kiti naudoja abiejų mišinį – tiek cheminės, tiek ir natūralios kilmės produktus.

Augalų apsaugos produktų vertinimas – griežčiausias pasaulyje

Akivaizdu, kad diskusija apie augalų apsaugą, pasitelkiant pesticidus, niekada nebuvo tokia emocinga ir su propagandos prieskoniu kaip šiandien. Priimant sprendimus dėl augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų, svarbu matyti visumą, pvz., rinkoje netekome efektyvaus plataus veikimo spektro fungicido, kurio derinimas su kitos cheminės grupės produktais neleido atsirasti atsparumui ligoms ir palaikė kitų cheminių grupių fungicidų ilgalaikį veiksmingumą. Arba, netekus desikanto, pupų augintojai tapo orų sąlygų įkaitais, o derliaus nuėmimas – loterija.

Naujos kartos veikliųjų medžiagų kūrimas trunka apie dešimt metų, todėl labai svarbu teisinės aplinkos numatymas. Tikėtina, kad tik vienas junginys iš 150 tūkst. sukurtų virs augalų apsaugos produktu. Kol jis pasiekia vartotoją, atliekamas išsamus saugos vertinimas, kuris apima daugiau kaip 400 toksikologijos, ekotoksikologijos, skilimo ir sklaidos, likučių dinamikos ir kitų tyrimų.

Atviras, skaidrus ir konstruktyvus dialogas galėtų pagerinti sprendimų priimtinumą visoms suinteresuotoms pusėms. Svarbu išgirsti visuomenės lūkesčius. Tačiau negalime paneigti, kad ES turi griežčiausią pasaulyje sistemą, skirtą įvertinti augalų apsaugos produktus prieš jiems patenkant į rinką. Tai pripažino nepriklausomi vertintojai, Europos Parlamento įsteigtas Specialusis komitetas (PEST) ir 2020 m. pabaigoje posėdžiavusi ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba.

Analizuojamas naujų strategijų poveikis ūkininkavimui

Siekiant surinkti daugiau informacijos apie naujų strategijų poveikį ūkininkavimui, Europos augalų apsaugos asociacijos užsakymu Vageningeno universiteto mokslininkai atlieka strategijos „Nuo lauko iki stalo“ poveikio vertinimą ūkiams pagal pasėlių struktūrą, pagal pajamas, nagrinėja apsirūpinimą maistu ir poveikį tarptautinei prekybai.

Pasirinktos septynios valstybės (Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Lenkija, Italija ir Rumunija) ir bus nagrinėjamas poveikis pagal bazinius 2018–2020 m. su perspektyva iki 2030 metų. Analizė apims kviečius, rapsus, cukrinius runkelius, kukurūzus, obuolius, pomidorus, vynmedžius, alyvmedžius, citrusinius vaisius ir apynius. Nekantriai laukiame mokslininkų vertinimų ir studijos išvadų, kurių tikimasi 2021 m. viduryje. Manome, kad kuo daugiau vertinimų, skaičiavimų, tuo daugiau požiūrių ir tikrų diskusijų, tuo mažiau buldozeriu priimamų sprendimų. Tuo mažesnė tikimybė, kad Žaliasis kursas bus griaunanti, o ne kurianti jėga, kad paskui netektų skėsčioti rankomis ir teisintis nuvalkiota fraze: norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada...

***

Dėl kenkėjų ir ligų pasaulyje kasmet prarandama iki 40 proc. augalinės produkcijos. Svarbu paminėti, kad Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigia, kad šie nuostoliai gali padvigubėti, jei ūkininkai negalės naudoti efektyvių augalų apsaugos produktų.