Žirgo su traumuota sausgysle gydymo sėkmę lemia keletas veiksnių: sausgyslėje vykstančių procesų išmanymas, laiku padaryti veiksmai, kol sužeidimo stadija ankstyva, ir nuoseklus reabilitacijos planas, užtikrinantis teisingą sausgyslės skaidulų remodeliaciją.

Žirgų sausgyslių traumos gydomos taikant įvairias metodikas, kainuojančias nemažai pinigų. Kartais, gydant žirgą dėl sausgyslės patempimo ar įtrūkimo, klinikinis šlubavimo požymis išnyksta greitai, bet neretai sausgyslėje formuojasi didelis randinio audinio kiekis. Jis yra neelastingas ir, per anksti pradėjus eksploatuoti gydytą žirgą, pakartotiniai tokio audinio įtrūkimai sukelia skausmą. Dėl tendinopatijos (įvairių priežasčių sukelto lėtinio sausgyslės skausmo) žirgas šlubuoja ir jo neįmanoma naudoti, o išlaikymas yra brangus. Daugeliu atvejų ši sveikatos problema yra nuosprendis taikyti eutanaziją.

Pažeistos sausgyslės gijimo procesą valdo gausybė biomechaninių veiksnių. Mokslininkai yra ištyrę ir pateikę siūlymus, kaip sėkmingai valdyti juos klinikinėje praktikoje. Nors įrodyta, kad po traumos visiškai sugijusiai sausgyslei būdingas sumažėjęs galutinis mechaninis stabilumas ir pasikeitusi judesio amplitudė, teisingai gydant ir tinkamai eksploatuojant žirgą, profesionaliai atlikus kanopų balansavimą, ateityje galima išvengti pakartotinio ir sisteminio sausgyslių traumavimo. Siekiant optimizuoti žirgo gydymą, reikia išmanyti sausgyslėje vykstančius gijimo etapus ir per juos vykstančius procesus, taip pat biologinius ir mechaninius veiksnius, turinčius įtakos gijimo eigai.

Sausgyslių mechanika ir homeostazė

Distalinės kojų dalies virvinio tipo sausgyslių biomechaninės savybės panašios į tas, kurios būdingos spyruoklei. Lygiagrečiai išsidėsčiusios skaidulos užtikrina elastingumą. Sausgyslės negamina mechaninės energijos, tačiau sugeba ją išsaugoti, padidina raumens susitraukimo jėgą ir plastiškai amortizuoja, apsaugodamos raumenį nuo pertempimo. Sausgyslių plastiškumą lemia išilgai jos ilgosios ašies išsidėsčiusios kolageno skaidulos, tiesiogiai susijusios su gebėjimu valdyti tempimo apkrovas viena kryptimi. Tai labai efektyvu perduodant kaului skeleto raumens sukuriamą jėgą lenkiant sąnarį. Priešingas pavyzdys yra raiščiai, kurie stabdo per didelę sąnario judesio amplitudę, bet turi didesnį gebėjimą valdyti įtampos apkrovas skirtingomis kryptimis.

Raumens susitraukimo metu vykstanti sausgyslės deformacija tiesiogiai priklauso nuo apkrovos. Kuo didesnis sausgyslės įtempimas, tuo mažesnė jos deformacija ir didesnis standumas, o tai padidina gebėjimą atlaikyti maksimalias apkrovas. Priešingai, esant mažesnei įtampai, sausgyslė deformuojasi daugiau ir, jei standumo nepakanka, neužtikrina tolygaus mechaninių jėgų pasiskirstymo.

Sausgyslių elastingumas ir stiprumas daugiausia priklauso nuo struktūrinių molekulių, sudarančių tarpląstelinę matricą TLM (angl. Extracellular matrix – ECM). Tendinocitai yra pagrindinis TLM ir sausgyslių homeostazės reguliatorius. Tai ląstelės, gebančios reaguoti į apkrovą ir mechaninius pokyčius, skatinančios TLM skilimą ir susidarymą. Šios į fibroblastus panašios ląstelės yra sujungtos tarpusavyje ir su gretimai esančiomis kolageno skaidulomis. Homeostazės išsaugojimas tarpląstelinėje matricoje yra labai svarbus komponentas sausgyslės gebėjimui reaguoti į traumą ir sausgyslės gijimo procese.

Sveikos sausgyslės TLM daugiausia sudaryta iš I tipo kolageno, kuris yra pagrindinė sausgyslės sudedamoji dalis. TLM esantys proteoglikanai didina sausgyslės atsparumą tempimo ir gniuždymo jėgoms. Iš tiesų kolageno TLM tinklas yra jautrus mechaninėms jėgoms ir stabilizuojamas dėl mechaninio įtempimo, todėl, norint išlaikyti TLM homeostazę ir struktūrinį vientisumą, būtinos nuolatinės ir fiziologiškai adekvačios sausgyslių apkrovos.

Kolageno skaidulos skirstomos į mikroskaidulas, skaidulas ir pluoštus. Endotendineumas gaubia pirmos eilės sausgyslės pluoštų grupę, peritendineumas – kelis antros eilės sausgyslės pluoštus, epitendineumas dengia sausgyslės paviršių. Vyrauja tendinocitai, kurie yra visiškai diferencijuotos ląstelės. Sausgyslėse yra kamieninių ląstelių populiacijos, dėl kurių tikslios vietos šiame audinyje vis dar diskutuojama.

Sistemingai, optimaliai ir pamažu didinant fizinį krūvį, sausgyslėje intensyvėja kolageno skaidulų, sudarytų iš mikroskaidulų, dėl kurių sausgyslė tampa tanki ir tvirta, sintezė. Šis procesas yra lėtas dėl silpnos kraujotakos audiniuose, todėl, per greitai ir per daug apkraunant sausgyslę, didėja traumų rizika, o gijimas užtrunka ilgai. Būtina suprasti adekvataus treniravimo, o sausgyslės traumos atveju – gydymo ir reabilitacijos plano vykdymo svarbą.

Traumuotos sausgyslės gijimas

Biologinė kaskada, kuri skatina sausgyslės gijimą, sudaryta iš trijų etapų: uždegimo, proliferacijos ir remodeliacijos. Juose dalyvauja skirtingų tipų ląstelės.

Uždegiminis etapas. Jis prasideda trauminiu įvykiu, susijusiu su sausgyslės pažeidimu, sukeliančiu hematomą ir trombocitų aglomeraciją, išlaisvinant daugybę chemotaksinių molekulių, citokinų ir augimo faktorių. Tiesioginis pirminis atsakas į sužalojimą paprastai būna kraujavimas ir patinimas aplink traumuotą audinį. Yrant pažeistoms skaiduloms ir kraujagyslėms, išsiskiria histaminas, didinantis eksudaciją ir inicijuojantis uždegiminių ląstelių chemotaksį, kurio metu neutrofilai, trombocitai, monocitai ir kiti faktoriai migruoja į sausgyslės pažeidimo vietą ir pradeda skaidyti kraujo krešulį bei tarpląstelinę matricą. Šie procesai vyksta kelias minutes ar kelias valandas po audinių pažeidimo.

Vėliau angiogenezės procesą inicijuoja makrofagai, veikiantys, kol pažeidimo vietoje subręsta naujas kraujagyslių tinklas. TLM stabilizuojamas didėjančiu, chaotiškai išsidėsčiusių III tipo kolageno skaidulų kiekiu. Atsižvelgiant į sausgyslės pažeidimo (įtrūkimų) dydį ir individualaus organizmo reaktyvumą, uždegimo etapas užtrunka nuo 3 iki 7 parų.

Ištikus sausgyslės uždegimui, žirgai jaučia didžiausią skausmą, stengiasi minimaliai remtis sužeista koja. Pati sausgyslė būna patinusi ir žirgas skausmingai reaguoja, kai ji liečiama.

Dažniausia nesėkmingo gydymo priežastis yra skausmą malšinančių medikamentų – steroidinių ir (ar) nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) – vartojimas šiame etape. Slopinant skausmą, slopinamas ir uždegimas, nutraukiama fibroblastų kaskada, todėl sausgyslės įtrūkimai gyja masyviu randiniu audiniu, kuris yra neelastingas. Pakartotinės traumos yra neišvengiamos. Pavojų žirgams kelia sistemiškai skiriami NVNU, ypač fenilbutazonas, nes, be minėto nepageidaujamo poveikio sausgyslės gijimui, vaistas sukelia virškinamojo aparato pažeidimus.

Efektyvi skausmą malšinanti, bet uždegimo nenutraukianti priemonė yra ledo kompresai, kurie pirmomis dienomis dedami kas 2–3 valandas. Ledo kompresai ar šaltas vanduo ant pažeistos sausgyslės rekomenduojami kiekvieną dieną, vieną kartą per parą per visą gydymo laiką ir kaip profilaktinė priemonė po intensyvių treniruočių sveikiems žirgams.

Proliferacijos stadija prasideda slopstant uždegiminiam etapui. Tuo metu pažeistame sausgyslės audinyje ir aplink jį pradeda greitai daugintis specializuotos ląstelės, vadinamos fibroblastais. Jie atkuria sužalotą sausgyslę, rekonstruoja pažeistas kraujagysles ir pradeda formuoti III tipo kolageno skaidulų tarpusavio ryšius. Šiame etape nesubrendusią TLM vis dar stabilizuoja didėjantis III tipo kolageno kiekis. Proliferacijos stadija trunka vidutiniškai apie 6 savaites. Tokie procesai gali apimti aplinkinius raumenų, jungiamojo, epitelio audinius, kuriuos galimai taip pat paveikė nenormali apkrova, sutrikdžiusi sausgyslės vientisumą.

Sausgyslės remodeliacija. Šiame etape tarpląstelinėje matricoje pamažu didėja vidinių fibroblastų kiekis. Šios ląstelės produkuojamos iš endotendineumo ir (ar) epitendineumo ir vaidina svarbiausią vaidmenį transformuojant III tipo kolageną į I tipo kolageną. Chaotiškai išsidėsčiusios III tipo skaidulos performuojamas į lygiagrečiai išsidėsčiusias I tipo kolageno skaidulas. Tarpląstelinė matrica bręsta pamažu didėjant išilgai orientuoto ir susieto kolageno kiekiui. Tuo tarpu sausgyslės sužalojimo apimtis mažėja, biomechaninis stiprumas didėja. Taisyklingai ir kryptingai gydoma sausgyslė jau po 8 savaičių atgauna 63 proc. pradinio stiprumo. Šis etapas, atsižvelgiant į traumos dydį ir pobūdį, užtrunka ilgiausiai – apie 3–9 mėnesius.

Sugijusi sausgyslė yra biomechaniškai silpnesnė už netraumuotą sausgyslę, turi mažiau kryžminių jungčių ir mažesnio skersmens kolageno, yra jautresnė pakartotiniam pažeidimui. Tokios išvados patvirtintos atlikus histologinį ir biomechaninį pelių sausgyslių pažeidimo modelio tyrimą (Dyment et al., 2012).

Augimo faktorių įtaka

Augimo faktoriai yra molekulės, dalyvaujančios skatinant sausgyslės gijimą po sužalojimo. Šiame procese dalyvauja fibroblastų augimo faktorius (FGF), kraujagyslių endotelio augimo faktorius (VEGF), trombocitų augimo faktorius (PDGF-β), transformuojantis augimo faktorius beta (TGF-β) ir į insuliną panašus augimo faktorius-1 (IGF-1). Nors šie augimo faktoriai buvo plačiai ištirti in vitro ir in vivo, tik 2016 m. pradėtas taikyti gydymo metodas, kai trombocitų praturtinta plazma (PRP) švirkščiama į sausgyslės pažeidimo vietą, siekiant pagreitinti traumuotų audinių gijimą. PRP poveikis buvo tirtas žmogaus girnelės, šoninėje alkūnės ir Achilo sausgyslėse. Nors šiuo metu PRP yra plačiai naudojama žmonių ir veterinarinės medicinos praktikoje, ar metodas veiksmingas, vis dar diskutuojama, nes nelygiaverčiai tyrimų protokolai.

Šiuo metu žirgams gydyti naudojamos mezenchiminės kamieninės ląstelės (angl. stem cell therapy), gebančios diferencijuotis į sausgyslės ląsteles ir taip skatinančios traumuotos sausgyslės regeneraciją. Gydymas PRP ir kamieninių ląstelių injekcijomis yra pakankamai brangus, tačiau jį taikant traumuotos sausgyslės regeneracijos greitis ir naujai susiformavusio audinio remodeliacija yra spartesnė, ypač vyresnio amžiaus žirgams.

Naujausiais moksliniais tyrimais patvirtinta, kad gydymui spartinti naudojamos kamieninės ląstelės, trombocitų frakcija (PRP) ir kiti augimo faktoriai efektyviausi, kai priemonės švirkščiamos uždegimo etape, bet ne vėliau kaip praėjus 5 dienoms po traumos, t. y. kol nepradėjo formuotis naujas kraujagyslių tinklas. Sušvirkštus minėtus preparatus vėlesniame sausgyslės gijimo periode, pažeidžiamas jau besiformuojantis mikrokraujagyslių tinklas ir, vietoje laukto efekto, kyla kapiliarų trombozė ir nekrozė, stabdomi tolesni proliferacijos ir remodeliacijos etapai.

Diagnostika

Sausgyslės sužalojimo pobūdžio (patempimas, įtrūkimas) sunkumo nustatymas ir tikslus įvertinimas yra būtina sąlyga, skiriant racionalų, tikslinį žirgo gydymą, teikiant prognozę ir įvertinant sausgyslės gijimo pažangą. Tam reikia modernių diagnostinių priemonių, kuriomis disponuoja ne visos specializuotos klinikos ir juo labiau praktikuojantys pavieniai veterinarijos gydytojai.

Pirmasis žingsnis yra klinikinis tyrimas, kruopšti sausgyslės palpacija, streso testai ir, jei nėra akivaizdaus patinimo, kojų nervų diagnostinė anestezija.

Tyrimas ultragarsu. Tai informatyviausia ir labiausiai paplitusi diagnostikos priemonė, taikoma tiriant minkštuosius audinius. Tyrimas echoskopu yra privalomas sausgyslių pažeidimo atveju, nes leidžia objektyviai įvertinti audinių būklę. Sausgyslėje susikaupęs eksudatas ir defektai matyti aparato ekrane kaip patamsėjusios vietos, kurias galima išmatuoti. Sausgyslės pažeidimai turi būti įvertinti išilgine ir skersine projekcija. PRP ir kamieninių ląstelių injekcijos taip pat atliekamos ultragarsu.

Šiuo metu diagnostikos naujovė yra ultragarsinis elastografas (UE). Ypač išsamūs tyrimo duomenys gaunami su UTC (angl. Ultrasound tissue charakterisation) skaitytuvu. Jo technologija gali atskirti įvairius sausgyslių pluošto tipus ir atvaizduoti juos trimatėje erdvėje. Šis prietaisas leidžia įvertinti sužalojimo sunkumą, pateikia sveikų ir pažeistų sausgyslės pluoštų procentinę išraišką, randinio audinio apimtį ir fizinio krūvio poveikį sausgyslei. Ultragarsiniu elastografu vertinama sausgyslių būklė ir sveikų žirgų, neturinčių klinikinių sausgyslių pažeidimo požymių, prieš pradedant ruošti juos sportinei karjerai. Nustačius pavienių sausgyslės pluoštų mikroskopinius pokyčius, galima taikyti prevencijos priemones: keisti treniruočių sistemą, fizinius krūvius, balansuoti kanopas. Taip pavyks išvengti sausgyslių traumų ateityje.

Rentgenograma. Kai sužalojama minkštųjų audinių ir kaulų sandūroje esanti sausgyslė, naudingas rentgeno spindulių tyrimas. Kaulinio audinio reakcija sausgyslių-raiščių tvirtinimosi vietoje gali patvirtinti ir patikslinti diagnozę, padeda pasirinkti tinkamą gydymo būdą.

Branduolinė scintigrafija. Kai kuriais atvejais sužalojimo sausgyslės tvirtinimosi prie kaulo vietoje nematyti nei echogramoje, nei rentgenogramoje. Tokiu atveju gelbsti branduolinė scintigrafija arba „kaulų nuskaitymas“.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šis tyrimas pateikia išsamų visų tiriamos srities struktūrų vaizdą ir tiksliausiai parodo minkštųjų audinių pažeidimą. MRT tyrimai gali būti atliekami stovinčiam seduotam žirgui arba taikant bendrąją anesteziją. Stovintiems seduotiems žirgams MRT tyrimas atliekamas ieškant problemos distalinėse kojų dalyse, ypač kanopose. Jei tiriama sritis yra aukščiau riešo ar kulno sąnario, žirgas narkotizuojamas.

Žirgų reabilitacija

Sausgyslės gijimo procesą ir visavertį atsikūrimą lemia po traumos pradėta reabilitacija. Nors sugiję audiniai niekada nebebus tokie stiprūs kaip anksčiau, svarbu optimizuoti visus reabilitacijos veiksnius, turinčius įtakos sausgyslių gijimui. Mokslinių tyrimų su bandomais gyvūnais duomenimis, valdomos apkrovos sausgyslei taikymas turi būti neatsiejama sausgyslių įtrūkimo gydymo dalis, palaikanti regeneraciją ir leidžianti išvengti kontraktūros. Imobilizuoti žirgo koją longete ar gipsiniu įtvaru kelioms savaitėms patariama tik tuo atveju, jei sausgyslė buvo įpjauta (perpjauta) ir susiūta arba sužalojimas yra prisitvirtinimo prie kaulo vietoje.

Kai kurie veterinarijos gydytojai, diagnozavę sausgyslės įtrūkimą prisitvirtinimo prie kaulo vietoje, žirgams gydyti papildomai naudoja tildreną. Šis vaistas, skiriamas į veną, slopina nepageidaujamą osteoklastų aktyvumą kaulo uždegimo vietoje. Tildrenas gali būti skiriamas kas dieną 10 dienų iš eilės, lėtai sušvirkščiant į veną su 2 litrais 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo. Tai veiksmingas vaistas, kuris kontroliuoja kaule kilusius uždegiminius procesus, bet neveikia minkštųjų audinių, tarp jų ir sausgyslės, gijimo. Kartais po infuzijos į veną tildrenas sukelia trumpalaikį mėšlungį ir simptomus, panašius į dieglius. Vaistas labai brangus – nuo 1 000 iki 1 200 eurų.

Gydymo laikotarpiu ir sveikiems žirgams profilaktiškai naudinga duoti aminorūgšties glicino turinčių papildų. Pigiausias variantas – kasdien su koncentruotaisiais pašarais sušerti vandenyje ištirpintos maistinės želatinos, kurioje gausu glicino. Aminorūgštis labai naudinga kolageno sintezei ir genetinei baltymų struktūrai išlaikyti. Iš visų aminorūgščių, esančių kolageno ir elastino sudėtyje, glicinas užima didžiausią dalį.

Kolageno baltymo struktūroje glicinas sujungia kitas aminorūgštis į trigubą spiralę, todėl ši medžiaga yra būtina jungiamajam audiniui. Glicinas dalyvauja ATF, kreatino, purinų, porfirinų, tulžies rūgšties, hemoglobino, gliutationo, gliukagono ir kitų fermentų sintezėje. Fermentas gliukagonas skatina kepenyse laikomo glikogeno išsiskyrimą į kraujotaką ir virtimą gliukoze, naudojama energijos gamybai. Skatindamas kreatino susidarymą glicinas didina raumenų masę. Centrinėje nervų sistemoje glicinas veikia kaip neuromediatorius. Veikdamas panašiai kaip gama amino sviesto rūgštis, glicinas slopina dirgiklių plitimą, padeda atpalaiduoti raumenų spazmus. Glicinas reikalingas gliutationo – stipriausio antioksidanto, saugančio ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio – gamybai. Kepenyse glicinas dalyvauja detoksikacijos procesuose ir tulžies rūgščių sintezėje, jis reikalingas skrandžio ir žarnyno gleivinės ląstelių funkcijoms ir apsaugai, dalyvauja gyjant žaizdoms, pasižymi uždegimą reguliuojančiomis savybėmis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad glicinas svarbus organizmo struktūrinių baltymų sintezei, organizmo augimui, medžiagų apykaitai, nervų ir imuninės sistemos funkcijoms palaikyti.

Tinkamas poilsis ir reabilitacija yra labai svarbūs sėkmingam rezultatui pasiekti, nesvarbu, ar naudojami papildomi gydymo metodai.

Sužalotos sausgyslės regeneracija ir skaidulų remodeliacija trunka mažiausiai 6 mėn., o kitais atvejais, jei defektas yra didesnis – 9 ar daugiau mėnesių. Esant nedideliems įtrūkimams, patariama kas dieną vedžioti žirgą, geriausia kietu gruntu, nes taip gerėja sausgyslės aprūpinimas krauju. Po mociono rekomenduojama kas kartą ant pažeidimo vietos dėti ledo kompresų. Lengvas masažas taip pat gerina sužeistų audinių kraujotaką. Svarbu atminti, kad per greitas fizinio krūvio didinimas gali pabloginti situaciją. Kita vertus, per lėtai didinant krūvį prarandama dalis sausgyslės jėgos ir prastėja sportinė žirgo forma.

Siekiant ateityje išvengti pakartotinio traumavimo, būtina pašalinti pirminį sausgyslės pažeidimą sukėlusią priežastį. Ypač svarbu profesionaliai apdrožti kanopas, atlikti kanopų balansavimą, nes tai yra viena dažniausių žirgų sausgyslių sužalojimo priežasčių.

***

Sausgyslė yra unikalus elastingas jungiamojo audinio darinys, siejantis raumenį su kaulu. Ji dalyvauja lenkiant koją per sąnarius, geba atlaikyti judesio metu kylančias dideles tempimo jėgas. Sausgyslių patempimai ir įtrūkimai yra dažna sportinių žirgų problema, lemianti ilgalaikį nedarbingumą. Tokius sausgyslių sužalojimus dažniausiai lemia atsitiktinės traumos, blogas kanopų balansavimas, neadekvatūs fiziniai krūviai, netinkamas treniruočių ir varžybų aikštelių gruntas, nevisavertis šėrimas ir kitos priežastys.