Žemesnio našumo žemėse kukurūzus siūloma auginti pagal tausojamąsias technologijas, kurios beveik visiškai atitinka naujųjų ES programų siekius. Iš dalies apie tai rašėme praėjusiame žurnalo numeryje, pradėję temą apie kukurūzų pasėlių išplėtimą Lietuvoje lengvesnės granuliometrinės sudėties ir žemesnio našumo dirvožemiuose. Šįkart pasigilinkime į kukurūzų grūdams auginimo technologijas.

Kukurūzų auginimo mažesnio našumo dirvose tikslas – kilstelėti tokiuose dirvožemiuose augančių grūdinių kultūrų derlingumo dydžius iki 4–6 t/ha ir dar svarbiau – per 12–15 metų padidinti šių priesmėlių žemių našumą 7–10 boniteto balų.

Kiekvienas ūkis, nusprendęs auginti kukurūzus grūdams žemesnio našumo dirvose, jų veisles pasirenka pagal dirbamų dirvožemių savybes ir sukauptą patirtį. Renkantis kukurūzų veisles grūdams, labai svarbu pirmumą skirti jų brandos laikui, nes tai tiesiogiai lemia tikimybė sulaukti bent vaškinės grūdų brandos ir nukulti sausesnius grūdus.

Nacionaliniame kukurūzų veislių sąraše ankstyvos brandos kukurūzų veislių yra per dvi dešimtis. Pasirinkimas labai platus, pateiktas išsamus kiekvienos veislės aprašas.

Pasirenkamų veislių FAO skaičius turėtų būti nuo 160 iki 190. Tokios veislės išsiskiria intensyviu ankstyvu vystymusi ir yra tinkamos ankstyvai sėjai, o jų apsivaisinimo procesas vyksta liepos viduryje.

Formulės tiksliosios žemdirbystės technologijoms sudaryti

Esame sukūrę įvairių formulių, kurios naudojamos tiksliosios žemdirbystės kompiuterinėms technologijoms sudaryti. Pradedame nuo svarbiausio punkto – galimo išauginti derlingumo prognozavimo. Ankstyvos brandos kukurūzų veislių grūdų derlingumo dydžius, atsižvelgdami į dirvožemio našumą, skaičiuojame pagal šią formulę:

A = Bn x k,

A – pasėlio derlingumas, t/ha; Bn – dirvožemio našumas boniteto balais; k – balo vertė (kukurūzų grūdams – 0,17, o kukurūzų silosui – 0,8.

Skaičiavimo pavyzdys, esant 32 balų dirvų našumui: A = 32 x 0,17 = 5,44 t/ha.

Turint omenyje įvairias galimas agrotechnines klaidas ir neišvengiamus derliaus nuostolius, faktiškai ir prikulsime 4,5–5,0 t/ha grūdų. Žinoma, korekcijų gali atsirasti dėl veislės savybių ir agrotechninės drausmės laikymosi.

Vidutinį pasėlio tankumą paprastai lemia vieno augalo užimamas erdvės ir žemės plotas, būtinas gyvybės procesams palaikyti. Erdvės plotą lemia saulės šviesos prieinamumo prie atskirų augalo organų galimybė, o žemės ploto parametrus – galimybė išmaitinti ir pagirdyti augalą. Lietuvos klimato sąlygomis ir esant aukštam (> 47 balų) žemių našumui, vienam kukurūzų grūdams auginamam augalui vidutiniškai reikia 1 550 cm² ploto, o siloso gamybai skirtiems kukurūzams – 1250 cm².

Pagal erdvės poreikį kukurūzų pasėlio optimalus tankumas yra toks: auginamų grūdams – 64,5, o silosui – 80 tūkst./ ha stiebų. Šių pasėlių tankumo parametrų viršyti nerekomenduojama. Grūdams auginti kukurūzų pasėlio tankumas skaičiuojamas pagal šią formulę:

T = Bn x 1,60,

T – pasėlio tankumas, tūkst./ha stiebų; Bn – žemės našumo balai; 1,60 – žemės našumo balo vertė tūkst./ha stiebų.

Skaičiavimo pavyzdys, esant 32 balų dirvos našumui: T= 32 x 1,60 = 51,2 tūkst./ ha augalų per derliaus kūlimą. Dirvose, kurių našumas 40 balų: T = 40 x 1,60 = 64,0 tūkst./ha augalų.

Daugkartiniai tyrimai rodo, jei žemių našumas yra didesnis kaip 40 balų – kukurūzų pasėlio tankumas toliau jau nedidinamas, nes jį riboja erdvės (saulės energijos) poreikis.

Norėdami sužinoti tikslesnes sėklų išsėjimo normas, apskaičiuotą pasėlio tankumą padidiname 5–15 proc. (atsižvelgiant į dirvų našumą ir gebėjimus tiksliai atlikti darbus) ir gauname pirminį pasėlių tankumą, kurio parametrus ir naudosime sėjos normai apskaičiuoti. Skaičiavimo formulė:

P = T + (T x R / 100),

P – pirminis pasėlio tankumas, tūkst./ha augalų; T – apskaičiuotas pasėlio tankumas per derliaus nuėmimą, tūkst./ha; R – pasėlio galimo išretėjimo procentas.

Skaičiavimo pavyzdys, esant pasėlio galimam išretėjimui 10 proc.: P = 51,2 + (51,2 x 10/100) = 56,32 tūkst./ha augalų.

Šis tariamas pasėlio tankio padidinimas yra skirtas natūralaus pasėlių išretėjimo nuostoliams kompensuoti.

Tolesniems skaičiavimams atlikti privalome žinoti būsimą sėklų lauko daigumą. Apibendrinę didelio kiekio bandymų duomenis, siūlome šią formulę:

L = D – 2,5 (100 – D),

L – sėklų lauko daigumas, proc.; D – sėklų laboratorinis daigumas, proc.

Skaičiavimo pavyzdys, esant sėklų laboratoriniam daigumui 95 proc. L = 95 – 2,5x5 = 82,5 proc.

Sužinoję pirminio pasėlio tankumo ir sėklų lauko daigumo reikšmes, galime apskaičiuoti ir sėklų išsėjimo normas tūkst./ ha daigių sėklų. Skaičiavimo formulė:

S = 100 P : L,

S – sėklų išsėjimo norma, tūkst./ha daigių sėklų; P – pirminis pasėlio tankumas, tūkst./ha; L – sėklų lauko daigumas procentais.

Skaičiavimo pavyzdys: S = 100 x 56,32/82,5 = 68,3 tūkst./ha daigių sėklų.

Paskutiniame etape apskaičiuojame daigių sėklų išsėjimo normą kg/ha. Skaičiavimo formulė:

N = (S x M) : (D : 100),

N – daigių sėklų išsėjimo norma, kg/ha; S – išsėjimo norma, tūkst. vnt./ha; M – 1 000 sėklų masė, kg; D – sėklų laboratorinis daigumas procentais.

Skaičiavimo pavyzdys: N = (68,3 x 0,250) / (95/100) = 17,97 kg/ha.

Be abejo, sėklų išsėjimo normos ir pasėlio tankumas taip pat priklauso nuo konkretaus lauko dirvožemio savybių ir nuo pavasarį esančių faktinių klimato sąlygų. Smėlingesnėse žemėse dėl galimo drėgmės stygiaus pasėlio tankumą mažiname. Apskritai kukurūzų pasėlio tankis parenkamas atsižvelgiant į kukurūzų veislę, auginimo tikslą, dirvos drėgmę, sėjos laiko ankstumą.

Sėjos laiko optimizavimas

Kukurūzų sėjos ankstinimas, jei leidžia klimatinės sąlygos, padidina aktyvios augalų vegetacijos trukmę šiltų (> 18–22 ^oC) orų sąlygomis, kai vidutinis fotosintezės produktyvumas siekia apie 350 kg/ha SM per dieną. Tai gerokai didina galimą grūdų derlingumą ir pastebimai ankstina grūdų brandą.

Žinome, kad kukurūzų grūdų masės augimas sustoja, kai oro temperatūra sumažėja iki < 15 ^oC. Paskaičiuokime: kukurūzus pasėjus balandžio 25 dieną, jie sudygs gegužės 5–10 dieną.

Ankstyvos brandos veislių kukurūzų žydėjimo ir apsivaisinimo fazė prasideda vidutiniškai praėjus 65–70 dienų po augalų sudygimo, apie liepos 15 dieną. Optimali orų temperatūra (18–22 ^oC) dienomis laikosi bent iki rugpjūčio 20 dienos. Tokiu atveju spartus grūdų masės augimas po apsivaisinimo proceso dar tęsis apie 35 paras.

Per šį laiką kukurūzų pasėlis sukaups apie 12,5 t/ha sausųjų medžiagų ir pasieks pieninės brandos pabaigą. Po to – kaip Dievas nuspręs. Tačiau, kaip rodo daugiamečiai meteorologiniai duomenys, šilti orai (16–20 ^oC) bent dienos metu dar tęsiasi iki rugsėjo 10–20 dienos.

Kukurūzų grūdų augimo periodas po apsivaisinimo proceso susideda iš dviejų etapų: intensyvaus augimo – 35 dienos ir nuosaikaus ar silpno augimo – papildomai 20–30 dienų. Iš viso 55–60 parų. To pakanka, kad kukurūzai išaugintų vaškinės brandos grūdus. Tačiau mūsų šalyje kietajai kukurūzų grūdų brandai pasiekti paprastai nepakanka šilumos. Išimtis buvo tik 2019 metai, kai kukurūzai visiškai subrendo, o grūdų drėgnis buvo 22–26 procentai.

Optimalus kukurūzų sėjos laikas ūkinėje praktikoje yra nustatomas pagal pavasarį esančią 8–10 cm dirvožemio gylio temperatūrą. Kukurūzų sėkloms dygti minimali temperatūra yra 8–12, o optimali 14–18 ^oC. Nelygu dirvos fizikinė būklė, temperatūra, sėklų įterpimo į dirvą gylis gali būti nuo 4 iki 6 centimetrų.

Priemolio dirvose kukurūzai sėjami 3–5 cm, o priesmėlio 5–6 cm gyliu. Esant vėsesniems orams, kukurūzų nereikėtų sėti per giliai. Tada optimalus sėjos gylis turėtų būti 3–5 cm. Tik orams ir dirvai visiškai įšilus, kukurūzus galima sėti 5–6 cm gyliu. Jeigu trūksta drėgmės, rekomenduojama sėti 1–2 cm giliau. Dažniausiai sėjama 70–75 cm tarpueiliais, maždaug 15–20 cm atstumu eilutėse.

Tręšimo planavimas

Kukurūzų, skirtų grūdams, tręšimo sistemos turinys yra panašus į dabar naudojamo kviečiams auginti. Skiriasi tik papildomų (pakartotinių) tręšimų būdai. Dėl to didesnių problemų, apskaičiuojant kukurūzų tręšimo normas, tikrai neturėsite, nes kviečius tręšti moka visi. Netgi jų tręšimo normų apskaičiavimo formulės yra tos pačios.

Vegetacijos pradžioje kukurūzų šaknys auga lėtokai ir dažniausiai jos išsikeroja viršutiniame dirvos sluoksnyje. Vėliau kukurūzų šaknys gali pasiekti 100– 120 cm gylį, o tai padidina jų atsparumą per sausras.

Galima įžvelgti tik mažus atskirų makroelementų ir mikroelementų įtakos skirtumus šių augalų augimui. Kviečiams svarbiausias grūdų derliaus dydį kontroliuojantis makroelementas yra azotas, o kukurūzams – fosforas. Kukurūzų pasėlyje daug aktyviau pasireiškia azoto ir sieros sinergijos efektas, palyginti su esamu kviečių pasėliuose. Gal dėl to lygiaverčiam derliui išauginti kukurūzai sunaudoja mažiau azoto.

Arba kitas skirtumas: kviečiams svarbiausi mikroelementai yra manganas, varis, cinkas, o kukurūzams – cinkas, boras, manganas ir kiti. Kokios formos trąšas pasirinksite, turi mažai reikšmės tiek kukurūzams, tiek kviečiams. Svarbi yra tik jų ekologinė būklė. Tręšimo sistemos kokybę rodo ūkininko gebėjimas išvengti bet kurio mitybos elemento minimumo efekto pasireiškimo per visą vegetacijos periodą ir apsaugoti dirvožemius nuo užteršimo nepageidaujamais teršalais.

Jau užsiminėme apie fosforo trąšų svarbą kukurūzams. Jūs žinote, kad kukurūzų burbuolėje grūdai išsidėstę eilėmis nuo apačios į viršų. Grūdų eilių kiekį burbuolėje, be veislės ypatumų, dar lemia tręšimo intensyvumas ir ypač – fosforo trąšų normų optimizavimas. Net ir vešliuose pasėliuose, kai trūksta fosforo, burbuolėje mažėja grūdų.

Žemesnio našumo dirvose reikėtų stengtis stabiliai išauginti 4–6 t/ha kukurūzų grūdų. Tokiam derlingumui išauginti siūlome orientacinę tręšimo normą N₁₃₅P₇₅K₁₅₀, kurią ūkiuose galima koreguoti, vadovaujantis konkretaus lauko dirvožemių savybėmis. Prieš sėją išberiama N₈₀P₇₅K₁₅₀. Trąšos į dirvą įterpiamos tokiu gyliu: lengvo priesmėlio dirvožemiuose – 8–10 cm, priesmėlių ant priemolių dirvose – 7–8 cm gyliu.

Susiformavus 5–6 lapeliui, panaudojama likusi azoto normos dozė. Mikroelementų praturtiname per papildomus tręšimus per lapus. Nereikėtų pamiršti, kad sėklininkystės įmonės beicuoja kukurūzų sėklas, t. y. kartu apvelia (inkrustuoja) trąšų mišiniais, tarp jų ir mikroelementais. Pravartu būtų žinoti, kokiais.

Pasėlių priežiūros darbai

Pasėlių priežiūros darbų schema taip pat panaši į naudojamą kviečių pasėliuose, tik mažesnio intensyvumo. Svarbiausi darbai yra augalų apsaugos priemonės ir tręšimai per lapus, turintys ir mitybinių, ir augimo reguliavimo tikslų.

Pasėlių piktžolėtumo mažinimas. Ekspedicinių tyrimų duomenys rodo, kad kukurūzų pasėliai dažnai būna labiau užteršti piktžolėmis negu kitų lauko augalų, ir tai yra didelis kliuvinys didesniems kukurūzų grūdų derliams išauginti.

Iš dviskilčių piktžolių kukurūzų pasėliuose daugiausiai būna baltųjų balandų, daržinių žliūgių, vijoklinių pelėvirkščių, vaistinių ramunių, kibiųjų lipikų, dirvinių našlaičių, plačiųjų balandūnių, apskritalapių ir raudonžiedžių notrelių, įvairių rūgčių, svėrių ir kitų.

Iš vienaskilčių piktžolių vyrauja paprastosios rietmenės, paprastosios ir žaliosios šerytės, raudonosios ir paprastosios pirštuolės, tuščiosios avižos, pašiaušėliai ir paprastieji varpučiai. Pagal pasėliuose vyraujančių piktžolių botaninę sudėtį parenkami atitinkami herbicidai, kurių Lietuvos rinkoje didelis pasirinkimas. Paprastai pasėliai herbicidais purškiami du kartus. Pirmą kartą purškiama, kai augalai yra 2–3 lapelių tarpsnio, siekiant sunaikinti dviskiltes piktžoles, o antrą kartą – 4–5 lapelių fazėje nuo vienaskilčių piktžolių.

Kukurūzų ligos. Lietuvoje kukurūzų pasėliuose dažniausiai aptinkamos šios ligos: šaknų, stiebų, burbuolių puviniai, pūslinės kukurūzų kūlės, dulkančiosios kūlės, fuzariozė, viso augalo vytimas ir džiūvimas bei kitos. Dauguma atvejų strobilurinų grupei priklausantys fungicidai veiksmingiausiai stabdė kukurūzų dryžligės išplitimą ir kitas grybinės kilmės ligas.

Kukurūzų kenkėjai. Kukurūzams aktualūs dirvos kenkėjai – spragšiai, grambuoliai ir ilgakojų uodų lervos. Spragšių (Agriotes spp.), grambuolių (Melolontha spp.) ir ilgakojų uodų (Tipula spp.) lervos minta kukurūzų šaknimis ir stiebo pagrindu. Spragšių lervos vystosi dirvoje kelerius metus. Suaugėlių ir skirtingo išsivystymo lervų būna kasmet.

Grambuolių lervų vystymasis, trunkantis 3–4 metus, dažniausiai yra periodiškas. Kukurūzų pasėliams lervos pradeda kenkti trečiaisiais vystymosi metais.

Švedinių ir javinių muselių (Oscinella frit ir Geomyza tripunctata) mažos lervutės (apie 5 mm ilgio) įsigraužia į daigo stiebelius ir jais misdamos sunaikina augimo kūgelį. Kukurūzinių straubliukų (Tanymecus dilaticollis) suaugėliai puola jaunus daigus (retkarčiais dygstančias sėklas) ir sunaikina juos. Straubliukai minta jaunais lapais, apgraužia jų kraštus. Labiausiai gali pakenkti iki 4 lapelių tarpsnio.

Dirvinukai (Agrotis spp.) – daugiausiai žalos kukurūzams padaro dviejų rūšių šie kenkėjai: vikrieji (Agrotis ipsilon) ir žiemkentiniai (Agrotis segetum) dirvinukai. Šių rūšių dirvinukai yra polifagai. Kiaušinėlius deda augalų lapų apatinėje pusėje arba ties lapo pagrindu. Išsiritę vikšrai daugiausia maitinasi naktimis, nukąsdami augalus ties dirvos paviršiumi.

Pasėliuose randama ir kitų rūšių kenkėjų. Kai kurios hibridinės kukurūzų veislės turi „importinį geną“, gaminantį insekticidinį toksiną, kuris įveikia tokius kenkėjus, kaip kukurūziniai drugiai, kai kurias vikšrų rūšis ir kukurūzų šaknų kenkėjus – grambuolių lervas. Tačiau purkšti insekticidais taip pat reikia.

Tręšimai per lapus. Kukurūzų pasėliuose papildomų tręšimų būna mažiau negu kviečių pasėliuose. Jie atliekami pavasarį ir vasaros pradžioje. Darbinius tręšimo tirpalus paruošiame iš makro- ir mikroelementų trąšų.

Kukurūzai per vegetacijos periodą sunaudoja iki 800 g/ha mangano, 350– 400 g cinko, 70 g boro ir 50–60 g/ha vario. Paprastai pasėlius tręšiame du kartus per lapus. Pirmą kartą tręšiame 3–4 lapelių tarpsniu (III organogenezės etapas) ir antrą kartą bamblėjimo tarpsniu, siekdami paskatinti burbuolių formavimąsi.

Be minėtų mikroelementų, naudojame azoto, fosforo ir magnio trąšas. Kiek? Įvairiai, atsižvelgdami, kiek šių elementų yra dirvožemyje ir kokia pasėlių būklė. Fosforo (P₂O₅) kiekvienam tręšimui skiriame 2–5 kg/ha, o azoto 5–7, magnio 2–4 kg hektarui.