Griežtėjant aplinkos apsaugos reikalavimams, daugiau dėmesio skiriama pesticidų purkštuvų valymo darbams, tinkamam plovimo aikštelių įrengimui.

Šiuolaikiniai purkštuvai yra aprūpinti specialiomis automatinėmis ar pusiau automatinėmis vidaus ir išorės plovimo sistemomis, dėl kurių mašinas galima plauti tiesiog lauke, jų paskutinėje panaudojimo vietoje.

Purškimo įrangos valymo darbai:

• preparatų taros ir matavimo indų plovimas;
• tirpalo likučių atskiedimas;
• purkštuvo vidaus plovimas;
• purkštukų ir filtrų valymas;
• išorinis purkštuvo plovimas.

Preparatų tarą ir matavimo indus preparatų bakelyje įtaisytu specialiu besisukančiu plovimo purkštuku švariu vandeniu reikia išplauti tris kartus. Tam, kad būtų lengviau išplauti purškimo įrangą, reikia vengti tirpalo likučių, tiksliai apskaičiuoti paskutinio važiavimo normą. Tam naudojami tikslūs tirpalo lygio matuokliai. Švaraus vandens purkštuvo bake turi pakakti ir purškiamo skysčio likučiams praskiesti, ir purkštuvo vidui bei išorei plauti.

Plauti reikia ne tik vidų, bet ir išorę

Galima būtų išskirti šiuos purkštuvo vidaus plovimo darbus:

• atskirų purkštuvo mazgų plovimą trumpam nutraukus darbą;
• paprastą purkštuvo vidaus plovimą purškiamame lauke;
• kruopštų purkštuvo vidaus plovimą purškiamame lauke.

Taigi, jei dėl pablogėjusių oro sąlygų turime nutraukti purškimą, švariu vandeniu būtina praplauti siurblį, valdymo pultą, filtrus ir vamzdynus su purkštukais. Išjungus maišiklį, o valdymo čiaupus nustačius taip, kad siurblys skystį siurbtų tik iš švaraus vandens bako, trumpam (apie 10 s) įjungiamas purškimas ir lauke nuvažiuojama apie 20 metrų. Taip išvengiama purkštukų bei filtrų užsikimšimo ir vėliau, gerai išmaišius purškiamą skystį, darbą galima tęsti.

Baigus darbą, kol augalų apsaugos produktai nepridžiūvo prie purkštuvo mazgų, rekomenduojama išplauti jo vidų. Tirpalo likučius reikia atskiesti vandeniu santykiu 1:10 ir išpurkšti lauke, kuriame dirbama. Plovimui naudojant specialius besisukančius plovimo purkštukus, vandens sunaudojama daug mažiau, negu plaunant purkštuvo rezervuarą, visą jį pripildžius.

Jei purkštuvuose švaraus vandens bako nėra, tai apie 30–40 l vandens reikėtų atsivežti kanistruose ar kitose talpyklose. Įpylus švaraus vandens, skystis dar kurį laiką turėtų cirkuliuoti visame purkštuve, kad išsiplautų ir maišikliai bei grįžtamosios linijos. Po to, išjungus maišiklį, paplavas reikia išpurkšti purškiamame lauke. Prisiminkite, kad iš pradžių iš purkštukų išteka nepraskiestas skystis, o purkštuvą reikia ištuštinti visai, net jei pabaigoje purškia ir ne visi purkštukai. Santykiu 1:10 praskiedus purškiamo skysčio likučius, žalos pasėliams nebus padaryta. Purkštuvo vidaus plovimą pakartojus antrą kartą, grįžus iš lauko jo plauti jau nereikės. Pneumohidrauliniai sodų purkštuvai plaunami rečiau, nes sodininkystėje dažnai tuo pačiu arba panašiu augalų apsaugos produktu purškiama keletą kartų.

Kruopščiai išplauti purkštuvų vidų reikia tuomet, jei skirtingais preparatais ketinama purkšti kitus augalus. Šiuo atveju paprastą purkštuvo vidaus plovimą reikėtų pakartoti keletą kartų arba naudoti specialius plovimo skysčius (pvz., calgonitą DA, P3, Agrarclean). Ypač kruopščiai išplauti purkštuvą reikia ruošiantis techninei apžiūrai.

Purkštukų antgalius švariu vandeniu praplauti rekomenduojama po kiekvieno purškimo. Purkštukai išardomi ir jų antgaliai bei filtrai praplaunami vandeniu. Purkštukų antgalių kiaurymės valomos specialiais šepetėliais.

Augalų apsaugos produktai patenka ir ant purkštuvų išorės, todėl kartkartėmis juos reikia pašalinti. Nuplauti purkštuvo išorę rekomenduojama tuomet, kai metalines jo dalis ketinama padengti apsaugine danga, pvz., ruošiantis purkšti skystas mineralines trąšas ar agresyvius augalų apsaugos produktus. Dėl savito augalų apsaugos produktų paskleidimo būdo, kai per hidraulinius purkštukus išpurkštą skystį iki apipurškiamų paviršių neša ventiliatoriaus oro srautas, pneumohidraulinius sodų purkštuvus per darbų sezoną tenka plauti net keletą kartų.

Tyrimai rodo, kad ant purkštuvų išorinių paviršių patenka daug kartų mažesnis augalų apsaugos produktų kiekis, negu susidaro paplavų, plaunant jų vidų. Taip pat nustatyta, kad plaunant purkštuvus, į dirvą patenka tik labai maža augalų apsaugos produktų dalis, o didžiausia tarša būna purškiant pasėlius. Ekologiniu požiūriu, tvarkingai valant purkštuvus, problemų taip pat neturėtų būti, nes, registruojant augalų apsaugos produktus, jie tiriami ir dirvos taršos aspektu. Su šepečiu paviršiai nuplaunami kruopščiau, o vandens sąnaudos yra mažesnės, negu naudojant aukšto slėgio plovimo mašiną.

Išoriškai purkštuvai valomi neapipurkštoje lauko dalyje arba specialioje aikštelėje. Plaunama specialiu šepečiu, į kurį vandenį iš švaraus vandens bako nedideliu slėgiu tiekia purkštuvo siurblys. Prikabinamojo hidraulinio lauko purkštuvo su 15 m darbinio pločio sija išorei nuplauti reikia apie 50 l vandens. Plovimo linijos žarnos ilgis priklauso nuo purkštuvo sijos darbinio pločio. Labai svarbu, kad švaraus vandens pakaktų ir purkštuvo vidui išplauti, ir jo išorei nuplauti. Perkant naują purkštuvą, įranga purkštuvų vidui išplauti dažniausiai įeina į standartinę komplektaciją, o įtaisus išorei nuplauti galima užsisakyti papildomai.

Po darbo nenuplautus purkštuvus rekomenduojama laikyti po stogu, kad lietus nenuplautų prilipusių augalų apsaugos produktų ir nebūtų teršiama gamta.

Taigi, purkštuvų valymas purškiamame lauke:

• saugus gamtai, nes į dirvą patenka nedidelis augalų apsaugos produktų kiekis, be to, jų elgesys dirvoje būna ištirtas registruojant preparatus;
• naudingas ir pageidaujamas, nes nuplautos veikliosios medžiagos patenka ten, kur mes ruošiamės purkšti augalų apsaugos produktus;
• pigesnis būdas, nes specialių technikos plovimo aikštelių įrengimas kainuoja brangiai;
• mažiau rizikingas ir nesukuria papildomų išlaidų, nes pavojingų likučių nereikia saugoti ir utilizuoti.

Kaip tinkamai įrengti plovimo aikštelę

Purkštuvai, kuriuose nėra integruotos plovimo įrangos, turi būti saugiai gabenami į valymo vietą (pvz., į specialią purkštuvo pripildymo ir valymo aikštelę, aikštelę su biofiltru ar pan.).

Siūloma biologinės aikštelės duobę užpildyti specialiu organiniu mišiniu, kurį turi sudaryti susmulkinti šiaudai (50 proc.), durpės (25 proc.) ir juodžemis (25 proc.). Būtent juodžemis augalų apsaugos produktų apdorojimo įrangos nuoplovas padaro nekenksmingas.

Aikštelės ilgis priklauso nuo traktoriaus ir purkštuvo ilgio. Be to, iki aikštelės krašto (galų) dar reikia pridėti po 50 cm (galima traktorių ir purkštuvą plauti atskirai). Aikštelės plotis priklauso nuo traktoriaus ir purkštuvo pločio, kai neišskleistos purškimo sijos. Be to, papildomai dar pridedama po 50 cm iki aikštelės krašto (šonų). Aikštelės gylis – 60 cm (10 cm molio, 50 cm mišinio).

Ant atraminių polių montuojama užvažiavimo rampa, todėl jie turi būti gerai įtvirtinti, ne mažesnio kaip 60 cm aukščio. Galima polius lieti iš betono, naudoti senus blokus (perskelti, kad nebūtų ištisinė užtvara per visą duobę), naudoti senas akmenų ir betono mišinio pripildytas statines.

Duobės dugne 10 cm sluoksniu suplūkiamas molis, tada iki viršaus pripildoma smulkintų šiaudų, durpių, juodžemio mišinio. Paviršius uždengiamas velėna. Kadangi kasmet mišinys sukris apie 10 cm, teks jį papildyti: nuimti viršutinį velėnos sluoksnį, pridėti mišinio ir vėl uždėti velėną. Užvažiavimo rampą galima daryti iš metalo juostų, senų metalo grotelių grindų, betono, medžio. Galima įrengti tik dvi juostas traktoriaus ratams užvažiuoti (iš šonų turėtų būti maži borteliai, kad ratai nenuslystų), galima dengti grotelėmis visą aikštelę. Dažniausiai rampa sumontuojama ant polių ir būna lygi su žemės paviršiumi, tačiau galima ją daryti ir šiek tiek pakeltą. Tada poliai turi būti aukštesni.