Gera žinia smulkiesiems ūkininkams – daugiau jų galės tapti PVM kompensacinio tarifo gavėjais. Tai įteisinta Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu, kuriuo pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2.8 papunktis.

Šiuo pakeitimu iki 20 ha padidinta žemės ūkio veikloje naudojamos žemės ploto riba, kai galima taikyti PVM kompensacinį tarifą. Šis pakeitimas įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Iki šiol galiojo nuostata, kad PVM kompensacinio tarifo gavėjais gali tapti ūkininkai, jei jų, kartu su ūkio partneriais, registruotas ūkininko ūkio žemės plotas arba suteiktas asmeniniam ūkiui žemės plotas neviršija 7 hektarų. Vadinasi, nuo 2021 m. sausio 1 d. kompensacinio tarifo gavėjais gali registruotis ir tie ūkininkai, kurie dirba didesnį kaip 7 ha žemės plotą, bet ne didesnį kaip 20 ha. Svarbu pažymėti, kad į šį plotą įeina ir nuosavybės, ir nuomos bei panaudos teise valdomas žemės plotas.

Kompensacinis PVM tarifas – tai pirkėjų mokamas 6 proc. priedas už parduodamą žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas. Šio priedo mokėti į valstybės biudžetą nereikia.

Kadangi tikėtina, kad tikrai atsiras daugiau norinčiųjų gauti kompensacinio tarifo priedą, tai reikia prisiminti ir kitas sąlygas. Taigi, be to, kad yra ribojamas žemės plotas, žemdirbys taip pat turi:

• turėti žemės įsigijimo dokumentus, patvirtinančius žemės suteikimą asmeniniam ūkiui ar būti įregistravęs ūkininko ūkį;
• ūkininkas ir jo ūkio partneriai nebūti įsiregistravę PVM mokėtojais;
• bendra ūkininko ir visų ūkio partnerių pajamų suma iš Lietuvoje vykdomos ekonominės veiklos per paskutinius 12 mėn. ne didesnė kaip 45 000 eurų;
• bendra ūkininko ir visų ūkio partnerių pirktų prekių suma iš kitų ES valstybių narių per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 14 000 eurų ir einamaisiais metais nenumatoma viršyti.

Jei visos šios sąlygos tenkinamos, ūkininkas gali teikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) įregistruoti PVM kompensacinio tarifo gavėju. Tam reikia užpildyti formą REG815 elektroniniu būdu ir ją pateikti prisijungus prie „Mano VMI“ sistemos arba užpildyti ir atspausdinus nusiųsti VMI paštu, arba tiesiogiai nunešti į VMI poskyrį.

Mokesčių administratorius per 3 dienas išnagrinėja prašymą, priima sprendimą ir pateikia pažymą apie suteiktą PVM kompensacinio tarifo kodą. Sprendimas ir pažyma pateikiama „Mano VMI“ sistemoje, o jei asmuo neturi galimybės prie jos prisijungti, išsiunčiama paštu.

Kai ūkininko, PVM kompensacinio tarifo gavėjo, žemės ūkio produkcijos ar paslaugų pirkėjas yra PVM mokėtojas, pardavimas turi būti įformintas PVM sąskaita faktūra ir ją privalo išrašyti pirkėjas. Kai pirkėjas Lietuvos apmokestinamasis asmuo ne PVM mokėtojas, ES ar trečiųjų šalių apmokestinamasis asmuo PVM ar ne PVM mokėtojas – pardavimas įforminamas laisvos formos dokumentu. Jį turi išrašyti pats ūkininkas pardavėjas. Visais atvejais išrašant pardavimo dokumentus būtina atskirai nurodyti kompensacinio tarifo dydį (6 proc.) ir sumą eurais.

Kai ūkininkas parduoda savo užaugintą žemės ūkio produkciją ar žemės ūkio paslaugas perdirbėjams, įmonėms, kurie yra Lietuvos apmokestinamieji juridiniai asmenys ir PVM mokėtojai, tai ūkininkas jiems turi pateikti gautą kompensacinio PVM tarifo kodą. Tuomet jie ūkininko vardu išrašys PVM sąskaitą faktūrą, kurioje bus nurodytas ir išmokėtas 6 proc. kompensacinis priedas.

Pavyzdys. Ūkininkas, kompensacinio tarifo gavėjas, pardavė žieminius kviečius įmonei PVM mokėtojai UAB „X“ už 1 000 Eur. UAB „X“ išrašys PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodys pardavimo sumą 1 000 Eur ir 60 Eur kompensacinį priedą ir iš viso sumokės ūkininkui 1 060 Eur. Įmonė „X“ galės susigrąžinti sumokėtą ūkininkui kompensacinį priedą.

Tačiau parduodant Lietuvos juridiniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys (pvz., biudžetinės įstaigos), ūkininkas negali gauti kompensacinio priedo. Kompensacinio priedo taip pat negaus, jeigu savo prekes ir / ar paslaugas tieks (teiks) kitiems ūkininkams, kompensacinio PVM tarifo gavėjams.

Tapus PVM kompensacinio tarifo gavėju, atsiranda prievolė tvarkyti apskaitą. Apskaita turi būti tvarkoma vadovaujantis VMI viršininko įsakymų patvirtintomis „Ūkininko, kuriam taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo schema, patiektos produkcijos ir /ar suteiktų paslaugų apskaitos taisyklėmis“. Šis reikalavimas taikomas tam, kad ūkininkas galėtų stebėti, ar neviršija 45 000 Eur pajamų sumos. Apskaita gali būti tvarkoma laisvos formos žurnale ar kompiuterinėse laikmenose, bet svarbu, kad kas mėnesį būtų fiksuojama taisyklėse nurodyta informacija.

Kas mėnesį turi būti susumuojama atlygio suma ir kokia suma iš viso susidaro per 12 mėnesių.

Jei ūkininkai, PVM kompensacinio tarifo gavėjai, planuoja pasinaudoti Lietuvos arba ES fondų parama, tai apskaitą turėtų tvarkyti pagal Lietuvos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 1333 ,,Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.). Šie ūkininkai turėtų rinktis supaprastintą arba dvejybinę apskaitą.

Jei nors viena iš minėtų sąlygų pradedama netenkinti (partneris tampa PVM mokėtoju, nuperkama arba išsinuomojama daugiau žemės, viršijama atlygio už produkciją 45 000 Eur suma, įsigyjama prekių iš ES šalių už didesnę nei 14 000 Eur sumą), tai ūkininkas turi VMI teikti prašymą išregistruoti iš PVM kompensacinio tarifo gavėjų. Prašymo forma REG815 ir tie patys pateikimo būdai. Paaiškėjus aplinkybėms, kad ūkininkas neatitinka reikalavimų, mokesčių administratorius savo iniciatyva gali išregistruoti iš PVM kompensacinio tarifo gavėjų. Viršijus 45 000 Eur sumą už parduodamą žemės ūkio produkciją ar paslaugas arba nuperkant iš ES už daugiau kaip 14 000 Eur, privaloma registruotis PVM mokėtojais.