23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/12
Česnakų tręšimas
  • Dr. Danguolė JUŠKEVIČIENĖ LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Aukštas česnakų produktyvumas ir nepriekaištinga ropelių kokybė – svarbiausi česnakų augintojų tikslai. Kaip jų pavyksta pasiekti, dažniausiai lemia veiksniai, turintys įtakos per aktyvią augalų vegetaciją. Česnakams, kaip ir daugeliui kitų rūšių augalams, iš mitybos komponentų labiausiai reikia azoto, fosforo ir kalio.

Azotas – pagrindinis elementas aminorūgščių sintezės procesuose, turi įtakos baltymų, kaip ląstelių statybinės medžiagos, nukleino rūgščių formavimosi procesuose, chlorofilo sintezei. Kai trūksta azoto, lėtėja česnakų augimas, antžeminė dalis gelsta, formuojasi nenatūraliai žemi augalai. Dėl šių priežasčių sumažėja produktyvumas, prastėja kokybė.

Fosforas būtinas šaknų sistemos vystymuisi ir derliaus formavimuisi. Kai trūksta šio elemento, lėčiau auga šaknys, žiedynstiebiai ir lapija, lapaplokštė, ypač lapų galuose, tampa raudono arba violetinio atspalvio. Kalis – vienas svarbiausių ląstelių sienelių struktūros komponentų. Aktyvuoja fermentines reakcijas, didina atsparumą nepalankioms žiemojimo sąlygoms ir ligų sukėlėjams. Be to, kalis turi didelę reikšmę transportuojant sintetinius angliavandenius iš česnakų lapų į ropeles, gerina derliaus kokybę ir produkcijos laikymosi savybes.

Jautrumas mikroelementų trūkumui

Česnakai taip pat jautrūs mikroelementų trūkumui dirvoje. Mikroelementai, ypač S, Mn, Cu, B, Zn, skatina augimą, produktyvumą ir kokybę. Kai trūksta sieros (S), dažniau smėlingose dirvose, lapus apima chlorozė, matyti pageltę tiek senesni, tiek jauni vidiniai lapai. Trūkstant mangano (Mn), sutrinka augimas, jauni lapai būna šviesūs, susisukę. Apie vario (Cu) trūkumą praneša gelsvi jauni lapai, džiūstantys lapų galiukai. Dėl boro (B) trūkumo ruduoja lapų galai, ropelės nesivysto, kai trūksta cinko (Zn) – formuojasi trumpesni, siauresni lapai, česnakai būna žemaūgiai.

Maisto elementų paprastai trūksta, kai per silpnai ar per stipriai rūgšti dirva (česnakams augti tinkamiausias dirvos rūgštumas pH 6,0–7,5), taip pat dirvose, turinčiose mažai organinių medžiagų, esant sausrai arba iškritus per dideliam kritulių kiekiui.

Mūsų šalies klimato sąlygomis, kai pavasarį dirva šyla ilgai, žieminiams česnakams reikia daugiau fosforo trąšų, nes, kai dirva šalta, fosforą augalai sunkiau pasisavina. Keletą pastarųjų metų dėl temperatūros pokyčių, ypač svyravimų dieną ir naktį, išryškėja fosforo trūkumo pažymis – raudonai violetiniai česnakų lapai. Tokį lapų atspalvį pamatome, kai augalai būna 5–6 lapų tarpsnio, balandžio III dešimtadienį – gegužės mėnesį. Temperatūrai nukritus nuo 20 iki 13 °C, fosforo pasisavinimas sumažėja 70 procentų.

Tręšimo skirtumai rudenį ir pavasarį

Dažniausiai dirvose trūksta azoto, kitų maisto medžiagų pakanka. Prieš pradedant auginti česnakus, ypač planuojant auginti didesnį plotą, reikėtų atlikti dirvos agrocheminių savybių analizę. Rekomenduojami NPK kiekiai pagal dirvožemio derlingumą pateikti lentelėje. Į tai, skaičiuojant trąšų normą, reikėtų orientuotis. Jei minėtų elementų pakanka, galima berti grynų azoto arba kompleksinių trąšų, kuriose kalio ir fosfatų nedaug, jei elementų mažai – normą didinti.

Mineralinės fosforo trąšos (superfosfato 300–400 kg/ha), kalio (kalio sulfato 200–300 kg/ha) ar kompleksinės trąšos žieminiams česnakams rudenį, vasariniams – pavasarį išberiamos ruošiant dirvą prieš pat sodinimą. Tuomet jos geriau ir vienodžiau įsiterpia ir susimaišo su viršutiniu dirvos sluoksniu. Rinkdamiesi kompleksines trąšas, imkite skirtas rudeniniam tręšimui – su mažesniu azoto kiekiu.

Azoto trąšomis žieminiai česnakai tręšiami pavasarį. Sunku tiksliai nustati datą, kada tręšti česnakus pirmą kartą. Tai priklauso nuo temperatūros sąlygų lauke, augalų vystymosi ir augimo intensyvumo. Azoto trąšomis (150–200 kg/ha amonio salietros) tręšiama, kai pradeda augti pirmieji lapeliai. Tačiau, pradėjus česnakams augti, svarbiausias elementas – fosforas, kuris būtinas šaknų sistemos atnaujinimui ir formavimuisi. Todėl kartu reikėtų dar sumaišyti kompleksinių trąšų, turinčių didesnį kiekį fosforo, arba trąšų, kurios buvo naudotos iš rudens (norma apie 150 kg/ha).

Praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo (keturių lapelių augimo tarpsniu), papildomai tręšiama azoto trąšomis (amonio salietra, 50–100 kg/ha norma). Česnakus tręšti galima ir kalcioamonio salietra, karbamidu ar amonio sulfatu. Tiesa, amonio sulfatą česnakai pasisavina sunkiau.

Vegetacijos viduryje optimaliam česnakų augimui reikia mikroelementų. Todėl šešių–septynių lapų augimo tarpsniu augalus reikėtų pradėti tręšti skystomis kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis. Tręšimas per lapus ypač veiksmingas, kai, esant dirvoje pakankamai drėgmės, pradeda gelsti lapai – žinoma, jeigu tai ne ligų simptomai. Tręšimas per lapus kartojamas 3–4 kartus kas dešimt dienų. Visi tręšimo darbai baigiami birželio trečiąjį dešimtadienį.

Nuo streso gelbsti aminorūgštys

Kartu su skystomis mineralinėmis trąšomis galima naudoti biostimuliatorius, padedančius palaikyti optimalią šaknų sistemą ir augančių česnakų būklę, jei nepalankios sąlygos: ekstremalūs temperatūros pokyčiai, sausra ar užsitęsę šalčiai pavasarį.

Česnakams stresuojant, kai sunkiai pasisavinamos trąšos ar veikia kiti nepalankūs veiksniai, rekomenduojama per lapus patręšti (galima ir palaistyti) aminorūgštimis. Augalų tręšimas per lapus aminorūgštimis taupo augalų energiją, kuri gali būti naudojama kituose augalo fiziologiniuose procesuose, esant nepalankioms augimo sąlygoms. Jos veikia kvėpavimo, fotosintezės, vandens apytakos procesus, ypač pradiniais augalų vystymosi tarpsniais.

Jeigu norite česnakus tręšti organinėmis trąšomis, rekomenduojama rinktis gerai perpuvusį mėšlą ar kompostą (40–60 t/ha), jei priešsėlis nebuvo tręštas organinėmis medžiagomis. Vasariniams česnakams mėšlas įterpiamas iš rudens, žieminiams – nuėmus priešsėlį.