Ūkininkai stengiasi, o auginimo procesus ūkiuose prižiūrinčios institucijos kontroliuoja, kad vartotojus pasiekiantis maistas būtų sveikas ir saugus. Kokių reikalavimų laikytis sunkiausia?

Europos Sąjungoje galioja griežčiausi pasaulyje augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reikalavimai. Nuo 2010 metų ES 18 proc. padidino atliekamų mėginių testų pesticidų likučiams nustatyti. Rasta, kad 97 proc. mėginių likučių nebuvo arba jų kiekis neviršijo leistino kiekio.

Lietuvoje vis daugiau ūkininkų imasi auginti daržoves. Šios veiklos perspektyvumą, pelningumą, galėjimą greitai reaguoti į rinkos pokyčius ir prisitaikymą prie paklausos geriausiai iliustruoja pakankamai sparčiai didėjantys daržovių plotai. Pastaraisiais metais daržovių plotas kasmet didėjo po 10 proc. arba 500–750 ha. Kartu proporcingai didėjo ir NKP produkcijos išauginimas.

Pagrindiniai daržo augalai Lietuvoje tradiciškai yra burokėliai, svogūnai, morkos ir gūžiniai kopūstai. Kasmet jie užima 50–60 proc. visų auginamų daržovių ploto. Kopūstų ir morkų plotai yra nusistovėję, jų kasmetiniai pokyčiai nežymūs, o štai svogūnų auginimo mastai kasmet tolygiai didėja.

Pastaraisiais metais daržovių auginimo plotų iš esmės nemažėjo, nors pandeminė šalies situacija šį bei tą pakoregavo. Sunkiausia situacija buvo dėl burokėlių, nes didelė jų dalis yra auginama eksportui ir maitinimo įstaigoms. 2020 m. iš viso deklaruoti 6 205 ha daržovių ir 10 746 ha bulvių plotai. Statistiniai duomenys rodo, kad lauko daržovių ir bulvių plotai padidėjo, bet burokėlių ir kopūstų plotai sumažėjo.

Pesticidų likučių nerasta

Lietuvoje vaisiai ir daržovės auginami laikantis skirtingų technologijų: intensyvių, ekologinių ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų produktų (NKP), kurių pagrindiniai skirtumai yra susiję su augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumu ir produktų spektru bei mineraline mityba.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute buvo atliekami tyrimai, siekiant nustatyti vaisių ir daržovių produkcijos saugos bei kokybės rodiklius, taikant skirtingas auginimo technologijas. Tyrimais buvo siekiama ištirti pagrindinių augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų, specifiškai naudojamų daržovių apsaugai nuo ligų ir kenkėjų, likučius morkų, kopūstų, burokėlių ir svogūnų produkcijoje. Taip pat palyginti pesticidų likučių pokyčius ir tendencijas, auginant vaisius ir daržoves intensyviai ir pagal NKP reikalavimus.

Realizuojamose daržovėse pesticidų likučių nerasta. Tai rodo, kad augintojai augalų apsaugos produktus naudoja tiksliai pagal rekomendacijas ir išlaiko būtinas karencijas.

Galima pasidžiaugti, kad nebuvo rasta jokių pesticidų likučių realizuojamose daržovėse, vadinasi, augintojai atitinka visas augalų apsaugos produktų naudojimo rekomendacijas, išlaiko atitinkamą karenciją ir vartotojus pasiekia saugi produkcija.

Auginantieji NKP daržoves pagal numatytus pagrindinius įsipareigojimus turi:

• turėti nacionalinės kokybės produktų sertifikatą;
• augalų apsaugos produktus, turinčius tą pačią veikliąją medžiagą, naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos laikotarpį;
• išlaikyti 1,5 karto ilgesnę karenciją;
• nenaudoti toksiškų ir labai toksiškų, paženklintų „T“ ir „T+“, augalų apsaugos produktų;
• antroje augalų vegetacijos pusėje piktžoles naikinti tik mechaniniu būdu;
• sudaryti ir vykdyti sėjomainos planą;
• sudaryti ir vykdyti tręšimo planą;
• ne vėliau kaip antraisiais įsipareigojimų metais pradėti naudotis individualiomis specializuotų konsultantų teikiamomis konsultacinėmis paslaugomis.

Sunkiausia – išlaikyti sėjomainą

Sunkiausiai augintojams sekasi išlaikyti 4–5 metų sėjomainą. Daržovės į tą patį lauką geriausiu atveju grįžta trečiaisiais metais, o tai sudaro sąlygas ligoms plisti. Tų pačių augalų auginimas nepadarant reikalingos pertraukos yra itin palanku dirvoje gyvenantiems kenksmingiesiems organizmams.

Pastebėta, kad augintojai labai pamėgo naudoti įvairius augimo biostimuliatorius, kurių perdozavus gaunamas neigiamas rezultatas. Dažnai pasitaikanti klaida – ir netinkamas augalų apsaugos produktų panaudojimas, ignoruojant produkto etiketėje nurodytas rekomendacijas, ypač dažnai ignoruojama produkto naudojimo temperatūra.

Per aukštoje temperatūroje insekticidai praranda savo efektyvumą, be to, galimi augalų apdeginimai cheminiais produktais. Augalų ligų plitimą lemia ne tik taikomos auginimo sistemos, bet labiau – meteorologinės sąlygos, vyravusios per vegetaciją.

Įvertinus NKP daržovių ligotumą, nustatyta, kad vyravo grybiniai patogenai, o intensyviai auginant – bakteriniai patogenai. Pastebėta, kad vis dažniau, be grybinių ir bakterinių patogenų, atsiranda mieliagrybių, kurie ne visada teigiamai veikia daržovių produkcijos laikymąsi. Tai siejame su biostimuliatorių perdozavimu, kuris iškreipia natūralią mikroorganizmų biocenozę, todėl bet kokie produktai ir priemonės turėtų būti naudojami laikantis etiketėje nurodytų rekomendacijų ir be korekcijų.

Biostimuliatorių perdozavimas iškreipia natūralią mikroorganizmų biocenozę, todėl bet kokie produktai ir priemonės turėtų būti naudojami tiksliai laikantis etiketėje nurodytų rekomendacijų ir be jokių korekcijų.

Problemų kyla ir tuomet, kai augalų apsaugos produktai naudojami dažnai ir neatsižvelgiant į realią ligų ar kenkėjų riziką. Tokiu atveju patiriama papildomų išlaidų, kurios neduoda laukiamos naudos.

Pastaraisiais metais pasireiškiantys palyginti ilgi sausros periodai verčia augintojus investuoti į pasėlių laistymo sistemas. Daržovių augintojai skundžiasi, kad labai sunku gauti laistymo iš tvenkinių leidimus, nes jų paskirtį apibrėžiančiuose dokumentuose dažnai nenumatyta galimybė vandenį naudoti laistymui.

NKP daržovių vidinė kokybė – geresnė

Nepaisant skirtingų ir kartais aistringų reiškiamų nuomonių dėl nacionalinės kokybės produkcijos, auginant daržoves pagal NKP, pasiekiama gerokai geresnė vidinė kokybė. NKP kopūstai patikimai daugiau sukaupė ir tirpių sausųjų, ir sausųjų medžiagų. Vitamino C kiekis gūžėse taip pat buvo statistiškai patikimai didesnis negu intensyviai auginamuose kopūstuose.

Vertinant raudonųjų burokėlių vidinę kokybę, nustatyta, kad, auginant pagal NKP auginimo reikalavimus, burokėliai sukaupia statistiškai patikimai daugiau tirpių sausųjų medžiagų. Sausųjų medžiagų kiekis taip pat buvo didesnis, nors patikimų skirtumų su intensyviai auginamais burokėliais nenustatyta.

Svogūnus auginant tiek intensyviai, tiek ir laikantis NKP reikalavimų, nėra poreikio didinti trąšų normų, todėl augalų augimas abiejose auginimo sistemose yra panašus ir kokybiniai skirtumai gali atsirasti dėl dirvožemio savybių, laistymo sistemų panaudojimo ar auginamos veislės ypatumų.

Kai kurie morkų kokybiniai rodikliai, kitaip negu kitų tirtų augalų, padidėjo auginant šias daržoves intensyviai. Tiesa, didelis tirpių sausųjų (8,3–12,3 proc.) ir sausųjų medžiagų (9,6–13 proc.) įvairavimas skirtinguose ūkiuose leidžia daryti prielaidą, kad geresnius rodiklius lemia auginamos veislės, o ne taikomos auginimo technologijos.