Ūkininkų dėmesys rudens viduryje nukreiptas į vieną iš pagrindinių siekių – išauginti optimalaus išsivystymo žiemkenčių pasėlius, nes tai iš esmės padidina jų peržiemojimo tikimybę. Kas priklauso nuo žemdirbių sumanumo ir ką nulemia gamtos įnoriai?

Vargu ar galima tikėtis, kad pasikartos 2019–2020 m. žiemos sąlygos, dėl to nederėtų mažinti pastangų šį rudenį išauginti žiemkentiškesnius pasėlius.

Pagal kalendorių rudens vidurys yra spalio mėnuo. Pagal daugiametį klimato standartą aktyvi kultūrinių augalų vegetacija Lietuvoje baigdavosi spalio trečiąjį dešimtadienį, tačiau, sparčiai šiltėjant klimatui, šiltasis rudens periodas dažnai jau pereina ir į lapkričio pirmąją pusę, o kartais net siekia gruodžio pradžią.

Žiemos mėnesių orai sunkiai prognozuojami, būna kardinalių nukrypimų nuo standartinės klimato normos. Retkarčiais būna ir labai šaltų periodų, ir jei tuo metu nebūtų sniego dangos, tai galimi ir žieminių rapsų ar žieminių miežių iššalimai. Todėl rudenį labai svarbu padaryti viską, kad žiemkenčiai žiemą pasitiktų optimaliai pasirengę.

Siekiant padidinti augalininkystės verslo ekonominį efektyvumą, reikėtų kasmet patikslinti atskirų augalų auginimo technologijas ir pasirinkti optimaliausias, atsižvelgiant į būsimo lauko dirvožemio savybes, turimą techniką, apsirūpinimą finansais ir esamas klimato sąlygas.

Siūlome be reikalo neišlaidauti. Atsisakykite papildomų išlaidų, kurių daugumą sudaro siekis išbandyti siūlomas „naujoves“, dažniausiai neturinčias gamybinės patirties. Tam galima atlikti gamybinius bandymus nedideliuose ploteliuose.

Ne visi mūsų dirvožemiai yra pakankamai sukultūrinti ir jų potencialas išauginti didesnius derlius yra ribotas. Dėl to juose nevertėtų naudoti nei per didelių azoto trąšų normų, nei kai kurių naujai siūlomų brangių preparatų, nes net ir kelių veiksnių (dirvožemio reakcija, drėgmės režimas, humuso kiekis ir kt.) per maža reikšmė yra sunkiai įveikiama kliūtis didesniems derliams tokiuose plotuose išauginti.

Auginimo sąnaudas apskaičiuoti iš anksto

Patirtis rodo, kad galimų nuostolių tikimybę viso ūkio mastu tikrai galima sumažinti, jei suskaičiuosime kiekviename sėjomainos lauke auginamų skirtingų rūšių augalų auginimo sąnaudų biudžetą, kurio be rimtos būtinybės nereikėtų keisti. Remdamiesi lauko augalų, auginamų vidutinio ir aukštesnio nei vidutinio našumo dirvose, gaunamais vidutinio derlingumo dydžiais ir 5 pastarųjų metų derliaus supirkimo kainomis, apskaičiavome auginimo sąnaudų (Eur/ha) orientacinius maksimalius dydžius, kurie užtikrina 15– 20 proc. ūkininkavimo rentabilumą (be valstybinių subsidijų).

Kodėl į sąrašą, kuriame minimos svarbiausios lauko augalų rūšys pagal ekonominio efektyvumo įvertinimą ir auginimo sąnaudų biudžeto nustatymą, įtraukti tarpiniai pasėliai? 2019 m. tarpinių pasėlių bendras plotas buvo antroje vietoje po žieminių kviečių ir hipotetiškai galima teigti, kad 2021 m. vasarą ši pasėlių rūšis jau bus pirmoje vietoje. Siekdami ekonomiškai įvertinti jų produkciją, pasirinkome jos kainą pagal augalų masės šalutinį įvertinimą, t. y. vertiname galimą humuso kiekio padidėjimą dirvožemyje. Vienos humuso tonos kaina – 200 eurų. Į skaičiavimus neįtraukėme nei priešsėlinės vertės, nei gamtos apsauginių veiksnių, nei kitų veiksnių, nes neturime patikimų duomenų.

Nerekomenduojame masiškai naudoti dabartinės kartos tiksliosios žemdirbystės sistemų, kurias dažniausiai taikome komerciniams tikslams auginamiems pasėliams aukšto našumo ir gerai sukultūrintuose dirvožemiuose. Tokių dirvožemių Lietuvoje yra tik apie 350 tūkst. hektarų. Čia ir mokykimės tiksliosios žemdirbystės subtilybių arba patirsime nuostolių. Žemių sukultūrinimo ir jų našumo didėjimo sparta yra gera, ir dirvų plotų, tinkamų tiksliajai žemdirbystei, tikrai daugės. 

Žiemkenčių pasėlių būklė

Skirtingų rūšių žiemkenčiai sėjami skirtingu laiku. Optimalus žieminių rapsų sėjos laikas – rugpjūčio vidurys, žieminių miežių – rugpjūčio pabaiga, žieminių kvietrugių ir rugių – rugsėjo pirmasis dešimtadienis, o žieminių kviečių – rugsėjo antra pusė.

Nors orų sąlygos buvo daugiau negu vidutiniškai palankios žiemkenčių sėjai, tačiau sėjos tempai šį rugpjūtį ir rugsėjį buvo lėtesni negu 2019 m. rudenį. Preliminarūs rudens sėjos duomenys rodo, nors ir šį rudenį pasėjome daug žiemkenčių, tačiau nepasisekė pasiekti pernykščių metų užsėtų žiemkenčiais pasėlių ploto.

Vis dėlto iš dabartinės pasėlių būklės galime sėjos darbą vertinti kaip labai gerą. Turime kokybiškus visų rūšių žiemkenčių pasėlius. Tiesa, dėl laisvų lėšų trūkumo priešsėjinės tręšimo normos buvo mažokos. Todėl šį spalį reikės padidinti PK trąšų normas tręšimui per lapus, nes priešingu atveju gali sumažėti ir žiemkenčių pasėlių žiemkentiškumas, ir būsimas augalo vidutinis produktyvumas. Lietuvos rinkoje jau yra padidėjusi skystų PK trąšų, skirtų tręšimams per lapus, pasiūla – ir savos gamybos, ir importinių.

Žieminių rapsų pasėlių priežiūros darbai

Be abejo, pasėlių priežiūros darbai pirmiausia prasidėjo žieminių rapsų pasėliuose, kurie dabar (spalio pirmąjį dešimtadienį), nepaisant didelės jų pasėlių būklės įvairovės, yra skrotelės augimo tarpsnio. Tai yra lapų kiekis augale visuose pasėliuose tikrai viršija 3–4 vienetus, o kai kuriuose pasėliuose rapsų augalai jau yra suformavę ir 5–6 lapus. Spalio pabaigoje didžiojoje pasėlių dalyje žieminių rapsų augalai privalėtų turėti 7–8 lapelius.

Didžioji rapsų pasėlių dalis jau yra apdoroti herbicidais, insekticidais, augimo reguliatoriais ir patręšti per lapus mikroelementų ir biostimuliatorių mišinio tirpalais. Pradėti ir toliau vykdomi pakartotiniai tręšimai per lapus NPK, biostimuliatorių ir mikroelementų tirpalais. Šį rudenį pagausėjo naujų ir efektyvių biologinių preparatų, naudojamų prižiūrėti žiemkenčių pasėlius rudenį, kiekis, o tai pastebimai pagerino pasėlių ir vizualinę, ir biologinę būklę. Siūlome ir toliau tęsti žiemkenčių pasėlių tręšimus per lapus.

Tarp nemažos dalies ūkių didelį pasisekimą turėjo žieminių rapsų auginimas pagal švaraus lauko („Clearfield“) programą. Tai rapsų auginimo technologija, kuri susideda iš dviejų dalių – specialiai sukurtų hibridinių rapsų veislių ir herbicido, kurio sudėtyje yra veiklioji medžiaga imazamoksas. Imazamoksas įeina į herbicido Cleravo sudėtį. Šis herbicidas gerai naikina bastutinių šeimos piktžoles, tokias kaip svėrės, garstukai, trikertės žvaginės, čiužutės, rapsų pabiros, kurias sunaikinti rapsų pasėliuose paprastai būna nelengva. Be to, Cleravo naikina javų pabiras, ramunes, lipikus, balandas, notreles ir kitas piktžoles. Švaraus lauko technologija tinka visoms žemės dirbimo sistemoms ir nekelia didesnių reikalavimų dirvožemių našumui ar priešsėlių rūšiai.

Dabar, spalio pradžioje, daugumoje pasėlių žieminių rapsų augalai yra trečiajame organogenezės vystymosi etape ir tik kai kurių pasėlių augalai yra pasiekę IV organogenezės etapo pradžią. Spalio pirmoje pusėje žieminių rapsų pasėliuose kasmet vyksta būsimą augalų produktyvumą nulemiantys vystymosi procesai – centrinio žiedyno (trečias organogenezės etapas) ir būsimų žiedinių butonų gemalinių užuomazgų formavimasis centriniame žiedyne (ketvirtas organogenezės etapas).

Dėl šios priežasties minėtais etapais pradedami pasėlių purškimai augimo reguliatoriais ir pakartotiniai tręšimai per lapus makroelementinių + mikroelementinių trąšų + biostimuliatorių mišinio tirpalais, siekiant iki vegetacinio periodo pabaigos išauginti gerai išsivysčiusius ir aukšto žiemkentiškumo augalus.

Šį rudenį į tręšimo per lapus darbinį tirpalą derėtų įmaišyti bent 5,0– 7,5 kg/ ha fosforo, nes priešsėjinis tręšimas nebuvo gausus. Fosforas yra būtinas, siekiant optimizuoti rapsų augalų generatyvinį vystymąsi rudens periodu, kai formuojasi žiedinių pumpurų gemalinės užuomazgos.

Žieminių javų pasėlių priežiūros darbai

Spalio mėnesį didžiausias lauko darbų krūvis būna žieminių javų pasėliuose. Gerai tik tai, kad dėl sėjos laiko skirtumų atskiruose laukuose yra skirtingo išsivystymo pasėlių ir dėl to išvengiame tos pačios rūšies darbų grūsties. Be abejo, pirmieji sudygsta žieminiai miežiai (ir linijinių, ir hibridinių veislių). Po jų sudygsta žieminiai rugiai, kvietrugiai ir žieminiai kviečiai.

Žieminių miežių, kvietrugių ir rugių pasėliuose pirmiausia ir prasidėjo pasėlių priežiūros darbai. Šį rudenį žieminių miežių pasėliai jau baigti purkšti herbicidais, nes miežiai daug sparčiau ir gausiau krūmijasi, o tai tampa kliuviniu herbicidams patekti ant piktžolių. Dėl to jų pasėliuose piktžolės buvo pradėtos naikinti iki miežių sudygimo, arba jiems sudygus.

Mūsų stebėjimų duomenys rodo, kad dažnai piktžolėms naikinti buvo naudojamas Legacy Pro (2,0 l/ha) herbicidas. Tai yra selektyvus kontaktinis ir dirvinis herbicidas, skirtas dviskiltėms ir vienaskiltėms piktžolėms naikinti žieminių miežių, žieminių kvietrugių ir žieminių kviečių pasėliuose. Šis herbicidas turi kontaktinį ir išliekamąjį dirvinį poveikį, kuris palankiomis augimo sąlygomis laikosi iki 8 savaičių. Žinoma, ir naudojant kitas piktžolių naikinimo sistemas pasiekiama gerų rezultatų. Piktžolių naikinimo darbai žieminių javų pasėliuose tęsiasi ir dabar.

Lietuvoje susiklostė tradicija, kad pagal intensyvias technologijas auginami žieminiai kviečiai ir aukštesnio našumo žemėse pasėti žieminiai miežiai. O štai žieminiai rugiai ir kvietrugiai, kurie sėjami į žemesnio nei vidutinis našumas žemes, dažniausiai auginami pagal tausojančias technologijas. Žinodami, kad beveik kiekvienas ūkis turi susikūręs savo auginimo technologijas, kurias tik retas žada keisti, patariame išlaikyti agrotechninę drausmę, t. y. laiku ir kokybiškai atlikti visus iš anksto numatytus darbus.

Tarpinių pasėlių panaudojimo planavimas

Šią vasarą išsiplėtė įvairių rūšių tarpinių augalų pasėliai. Dalis iš jų, kurie buvo pasėti tarp atsėliuojamų žieminių miglinių javų ar po žieminių rapsų, po kurių bus sėjami žieminiai javai, jau baigė vegetaciją, jų masė įterpta į dirvą ir pasėti žieminiai javai. Lauke dar likę tie posėliniai ar žieminiai tarpiniai pasėliai, po kurių bus sėjamas vasarojus.

Tarpinių pasėlių derliaus panaudojimo būdai

Pirmas: sulaukiame augalų žydėjimo pradžios ir jų masę nupjauname pašarų gamybai ar tolesniam perdirbimui, o ražienas arba supurename, arba paliekame žiemoti. Šis metodas labai tinka mišrios specializacijos ūkiams, ruošiant žemes nepakantiems sėjos vėlavimui vasariniams kviečiams.

Antras: žydėjimo pradžioje specialiais padargais visą vegetacinę masę susmulkiname ir įterpiame į dirvą. Taip elgiamasi, norint sparčiau padidinti humuso kiekį dirvožemiuose, nes įterpta žalioji augalų masė su optimaliu anglies ir azoto santykiu stipriai suaktyvina humifikacijos procesą.

Trečias: paliekame tarpinius pasėlius žiemoti, o pavasarį jų masę įterpiame į dirvą. Šis metodas tinka ruošiant žemes cukriniams runkeliams, kukurūzams grūdams ar grūdainiui. Tinka ir pupiniams javams, bulvėms ir vasariniams rapsams. Pastarasis metodas beveik tenkina būsimos programos „nuo lauko iki stalo“ reikalavimą – nepalikti dirvų be augalų dangos, nes būtent ji maksimaliai sumažina dirvų eroziją, daug ilgiau išsaugo sniego dangą ir sumažina vandens nutekėjimą iš dirvos.

Rudeninis žemės ruošimas pavasario sėjai

Prasidėjus masinei tarpinių pasėlių auginimo „erai“, supaprastėjo rudeninio žemių ruošimo (dirbimo) vasarojaus sėjai darbai. Be to, į Lietuvą ateina neariamosios ir tiesioginės sėjos į ražienas žemdirbystės sistemos, kurios dar labiau supaprastins rudeninio žemės dirbimo technologinius reikalavimus.

Vis dėlto 25–40 proc. dirvų dar yra per mažai sukultūrintos ir ne tokios našios, kad būtų įmanoma be galimų nuostolių įdiegti naujos ES programos reikalavimus visuose šalies ūkiuose. Tačiau tam ruoštis būtina. Ir šį rudenį didesnė pusė ūkių tarpinius pasėlius sėjo su skutiklių-sėjamųjų kompleksine įranga. Likusi dalis sėjo į priešsėlinių augalų ražienas.

Be to, prieš renkantis žemių dirbimo sistemą, būtina galutinai apsispręsti, ką, kur ir kada sėsime pavasarį, ir pagal gautus rezultatus bus lengviau parinkti rudeninio dirvų dirbimo būdus.

Tikriausiai iš vasarojaus daugiausiai sėsime vasarinių kviečių ir miežių. Ir vieni, ir kiti yra ankstyvos sėjos javai, tačiau tarp jų yra skirtumų. Vasariniai miežiai yra pakantesni sėjos vėlavimui, žemesnio našumo dirvoms ir atsėliavimui, o kviečiai netoleruoja nei sėjos vėlavimo, nei prastesnių žemių, nei atsėliavimo. Todėl pirmiausia parinkime laukus vasariniams kviečiams, kuriems dirvas sėjai reikėtų taip ruošti, kad pavasarį liktų tik priešsėjinis tręšimas ir kviečių sėja. Žemesnio našumo žemės panašiai ruošiamos ir avižų sėjai.

Kitų rūšių vasarojui žemesnio našumo dirvos kartais ruošiamos ir pagal tradicinę žemdirbystės sistemą. Nors straipsnio autoriai yra naujosios ES žemės ūkio programos šalininkai, tačiau mano, kad jos diegimas šalyje tęsis dar ilgokai. Ir šį rudenį nederėtų užmiršti, kad Lietuvoje dar yra žemių, kurioms įdirbti reikia ir plūgo, ir kitų padargų.

***

Svarbiausi lauko darbai spalį augalininkystės specializacijos ūkiuose

• Žiemkenčių pasėlių priežiūros darbai, norint pasiekti optimalų žiemkentiškumo lygį.
• Užbaigti nuimti dar likusių laukuose kultūrinių augalų derlių (iki spalio antrojo dešimtadienio pradžios būtina baigti nuimti kukurūzų, skirtų grūdainio gamybai, derlių, o iki trečiojo dešimtadienio vidurio – nukulti grūdams skirtus kukurūzus). Cukrinių runkelių augintojai turėtų iš anksto paruošti vietos kaupams.
• Nuspręsti, kokia bus tarpinių pasėlių derliaus paskirtis ir jų masės nuėmimo būdas.
• Galutinai apsispręsti, ką, kur ir kada pavasarį sėsite, ir pagal tai parinkti rudeninio dirvų dirbimo būdus.
• Jei laikas ir finansai leidžia, kalkinti rūgščias žemes, remontuoti melioracijos sistemas, rinkti akmenis iš laukų.