Pažangūs pieno ūkiai visame pasaulyje supranta, kad ūkio pelningumas ir klimato kaitos mažinimas privalo eiti koja kojon. Jie taip pat atsakingai žiūri į galimybes efektyviau išnaudoti esamus resursus, stengiasi atlikti geresnius vadybinius sprendimus saugant aplinką. Vartotojai taip pat nori žinoti, kad vartoja pieno produktus, kurie pagaminti saugiuose ir atsakingai aplinka ir gamta besirūpinančiuose ūkiuose.

Kartais pieno ūkiai visai nepagrįstai kaltinami dėl klimato kaitos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – anglies dvideginio (CO₂) ir metano (CH₄) – išskyrimo. Šiam požiūriui pakeisti ir pieno ūkius apsaugoti nuo dažniausiai nepagrįsto puolimo, reikia daugiau objektyvios informacijos, nes tam tikra visuomenės dalis vadovaujasi emocijomis ir be pagrindo puola pieno ūkius.

Lietuvoje ši tendencija dar nėra tokia ryški, bet kai ko pasimokyti galime ir iš COVID-19 situacijos. Švietimas ir teisinga informacija yra visų mums nežinomų situacijų esmė. Taigi, privalu informuoti visuomenę apie aplinkosaugą, kaip pieninė galvijininkystė prisideda prie saugesnio ir tvaresnio pasaulio. Žmogaus tvarumas su aplinka tampa dar svarbesnis COVID-19 akivaizdoje, nes tai padeda išsaugoti gamintojo ir vartotojo socialinį ryšį ir pasitikėti vieni kitais.

Pieno ūkiai prisideda prie ŠESD mažinimo

Kokios pramonės šakos išskiria didžiausius šilumos dujų kiekius ir kodėl taip neobjektyviai puolami pieno ūkiai? Atsakymą apie įvairių pramonės šakų poveikį klimato kaitai pateikė JAV aplinkosaugos agentūra (EPA). Daugiausia, net trečdalį visų ŠESD, išskiria energetikos sektorius. Nedaug atsilieka transportas (28 proc.), pramonei tenka 20 proc. emisijų. Komerciniuose pastatuose, kur vykdoma gamyba, vyksta darbinė veikla, gyvenamuosiuose pastatuose, kur naudojame įvairios rūšies energiją, kietojo kuro katilus, kur susikaupia šiukšlių ir jas reikia perdirbti arba utilizuoti, ŠESD išskiriama daugiau (11 proc.) negu žemės ūkyje (8 proc.).

Kai dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo gamyba ir žmonių judėjimas, švaresnė aplinka ir grynesnis oras buvo nustatytas būtent pramoniniuose rajonuose, nors pieninių gyvulių skaičius ten nesumažėjo. EPA atliktas vertinimas akivaizdžiai iliustruoja, kad bendrai žemės ūkis prie taršos prisideda mažiausiai. Priešingai – ūkininkavimas prisideda ir prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tačiau dažnai to niekas nemini.

Tvarus ir efektyvus ūkininkavimas tikrai nekelia grėsmės klimato kaitai. Lietuvoje daugėja pažangiai dirbančių ūkių. Pieno ūkiuose tam padeda aukšto efektyvumo pieninių veislių galvijai (juodmargiai ir žalmargiai holšteinai, nedidelė džersių populiacija). Kuo iš gyvulio gaunama daugiau pieno, tuo mažesnis poveikis aplinkai. Gal tai skamba šiek tiek paradoksaliai, bet tai pagrindžia atlikti tyrimai.

Prancūzijoje vykusiame tyrime dalyvavo 3 649 ūkiai. Iš jų 333 produktyviausieji išskyrė 18 proc. mažiau šilumos efektą sukeliančių CO₂ dujų kilogramui pieno pagaminti, nei mažiau efektyvūs ūkiai.

Produktyvių ūkių gyvuliai, šeriami subalansuotu racionu, efektyviau panaudoja pašarus, dėl to būna geresnė mėšlo kokybė ir kiti svarbūs veiksniai, tarp jų – ir geresnės žolių sėklos, atnaujinamos ganyklos, didėjantys auginamų kukurūzų plotai. Yra paskaičiuota, kad 1 ha auginami kukurūzai per metus išskiria tiek deguonies, kiek užtenka 60 žmonių metams, o vienos futbolo aikštės dydžio kukurūzų laukas suriša tiek CO₂, kiek per metus išskiria 8–13 lengvųjų automobilių.

Tai verčia pažvelgti į pieno gamybos ūkius kitu žvilgsniu – į jų indėlį saugesnio ir švaresnio pasaulio link.

Yra būdų, kaip sumažinti klimato kaitą

Nors rezultatai daug žadantys ir nubrėžia ūkio kryptį, pieniniai galvijai, remiantis 2005 m. atliktais tyrimais, vis dar išlieka CO₂ emisijos pagal gyvulių rūšis pirmose piramidės pozicijose. Tai yra todėl, kad pasaulyje daug pieninių galvijų veislių. Mūsų šalies ūkininkai gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo tinkamai pasirinkdami veisles, stebėdami šėrimą, veisdami sveikesnius gyvulius. Tai daryti mus įpareigoja ir bendra atsakomybė, nes ŠESD emisija pasaulyje didėja.

Puolimą patiria ir mėsinė galvijininkystė, nes mėsos auginimas mėgintuvėliuose įgauna pagreitį. Įmonių, auginančių mėsą mėgintuvėliuose, akcijos stipriai pakilo dėl tokių produktų paklausos, nes vis daugiau vartotojų galvoja, kad rinkdamiesi mėgintuvėlyje pagamintą maistą labiau saugos planetą nuo užterštumo. Tačiau tai turėtų būti tik nišinis produktas, nes žmonijos tvarumą lemia atsakinga gyvulininkystė.

Kartu su efektyvesne pieno gamyba ūkininkai investuoja į žolių, žemės ūkio augalų sėklas. Veikiant tokiu principu, laimi ir ūkininkai, ir vartotojai. Mažėja ūkininkų gamybos kaštai: mažiau sunaudojama kuro, pesticidų, herbicidų, o vartotojas gauna saugesnį ir sveikesnį produktą. Taigi, be gyvulių genetikos, pasaulyje taip pat daug investuojama į žolių, pašarinių ir maistinių kultūrų sėklas.

Dėl nuolat didėjančio planetos gyventojų skaičiaus žemės ūkio gyvulių produktyvumo augimas per artimiausius 10 metų bus greitesnis negu gyvulių kiekio augimas. Tokios pačios tendencijos laukia ir grūdinių augalų. Tai buvo pateikta 2019 m. pienininkystės kongrese Stambule (Turkija). Šiuos vykstančius pokyčius jau matome ir Lietuvos ūkiuose.

Prognozuojama, kad grūdinių kultūrų daugės, o ganyklų plotai jau dabar mažėja. Tačiau gyvulininkystės intensyvumas išlieka, nes didėja ganyklų efektyvumas. Ganyklos, kaip modernių sėklų pievos, labai prisideda prie klimato kaitos mažinimo, nes akumuliuoja milžiniškus CO₂ kiekius.

Pagrindinis ŠESD šaltinis – neefektyvus virškinimas

Dar keletas pastebėjimų, kaip pieno ūkiai prisideda prie sveikesnės aplinkos. Kuriant tvarų ir saugų pieno ūkį, svarbus veiksnys yra atsakingas antibiotikų naudojimas. Ūkiai, kurie diegia inovatyvias bandos valdymo programas, paremtas dirbtiniu intelektu, labai mažina antibiotikų naudojimą. Gydomi tik sergantys gyvuliai, o antibiotikų poveikis sekamas programose – taip išvengiama per didelio ir nereikalingo jų davimo gyvuliams.

Pieno perdirbimo pramonė taip pat diegia naujoves. Ateityje kai kurios užsienio perdirbimo įmonės planuoja pereiti ir prie perdirbamų polietileno tereftalato (PET) butelių pienui. Šiuo metu plastikas rūšiuojamas, tačiau nėra informacijos, kaip pieno produktų pakuotės perdirbamos. Tai taip pat paskatintų vartotojus būti atsakingesnius ir skatintų rūšiavimą.

Ūkininkams, norintiems tikrai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, pirmiausia reikia profesionalaus ūkio audito, kuris įvertintų, kiek ūkis pagamina šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tokius auditus gali atlikti kiekvienas ūkis savarankiškai naudodamas specialią programą. Ši programa nustato, kuri ūkyje vykdoma veikla sukuria didžiausią ŠESD kiekį ir pasiūlo rekomendacijas, kaip tą dujų kiekį sumažinti, teikiant naudą ūkiui, gamtai ir visuomenei.

Vykdant šios programos tyrimus, patvirtinta teorija, jog pagrindinis ŠESD šaltinis pieno ūkiuose yra neefektyvus virškinimas ir neefektyvus pašarų panaudojimas. Visi ūkyje užauginti ar įsigyti iš kitų ūkių pašarai turi milžinišką vertę ir potencialą. Bet būtina žinoti svarbiausią taisyklę – netinkamai panaudojus pašarines žaliavas, gyvulio organizmas jas paverčia ne pienu, o dujomis, kurios daro įtaką klimato kaitai.

Todėl tinkamai subalansuotas ir pritaikytas racionas labai svarbus ūkininkui, CO₂ emisija pagal gyvulių rūšis Žemės ūkio produkcijos gamybos augimas pasaulyje 2019–2028 m, % nes suteikia maksimalią ekonominę naudą, gyvuliai auga ir gamina produkciją būdami sveikesni, taip saugoma aplinka ir sukuriamas sveikas maistas, kuris stiprina visuomenės sveikatą.

Kartais tinkamai subalansuoti racionus trukdo įvairūs aplinkos veiksniai. Dažniausiai prasto virškinamumo šienainiui ir silosui įtakos turėjo praėjusio sezono sausra, nes, prasidėjus pašarų trūkumui, ūkiai stengėsi jų pasigaminti kuo daugiau iš bet kokios kokybės žolynų. Šienaujamos kultūros dažnai būdavo pjaunamos pavėluotai, kai augalai jau buvo pasiekę sumedėjimo stadiją.

Tačiau net esant tokiai situacijai ir pasitelkus biotechnologijas, ūkininkai gali rasti išeitį ir pagerinti tokių pašarų virškinamumą. Pagerėjus virškinamumui, gyvulys gali geriau pasisavinti maisto medžiagas ir nukreipti jas į produkcijos gamybą, taip sumažindamas ŠESD kiekį į aplinką.