Ekonominio efektyvumo skaičiavimai rodo, kad žieminiai rapsai pagal gauto pelno dydį pirmauja tarp grūdinių augalų, nes jų auginimo sąnaudos mažai viršija miglinių javų auginimo išlaidas, o įplaukos už parduotas sėklas paprastai yra 1,5 karto didesnės negu gaunamos iš miglinių javų pasėlių.

Rapsų sėklose randama 44–49 proc. riebalų ir 20–24 proc. baltymų, nors būna ir nukrypimų nuo šių skaičių. Didėjant baltymų kiekiui sėklose, mažėja riebalų kiekis jose ir atvirkščiai. Manoma, kad baltymų ir riebalų kiekių suma santykiniais kiekiais rapsų sėklose yra beveik pastovus skaičius: 65–67 procentiniai punktai, nelygu veislės savybės ir tręšimo ypatumai.

Perdirbėjai iš 1 t rapsų sėklų gauna apie 420 kg aliejaus ir apie 550 kg baltymingų išspaudų. XXI a. pradžioje, kai padidėjo rapsų pasėlių plotai, Lietuva pirmą kartą įgijo galimybę aprūpinti šalies gyventojus savos gamybos augaliniu aliejumi, o gyvulininkystės poreikiams turėti augalinės kilmės ir aukštos vertės baltymų. Ilgainiui rapsų sėklos pradėtos eksportuoti, ir čia mes esame neblogi „žaidėjai“ visos Europos mastu.

Vidutinės žieminių rapsų sėklų supirkimo kainos, nors ir nėra stabilios, tačiau dažniausiai siekia 350–380 Eur/t. Vadinasi, jų sėklų kaina daugiau kaip 2 kartus viršija žieminių kviečių ir žirnių, 2,5 karto – miežių, kvietrugių bei kukurūzų ir 1,5 karto pupų supirkimo kainas. Komerciniuose ūkiuose žieminių rapsų auginimo pelningumas siekia net 600– 1 000 eurų iš hektaro, o pelno norma šalies mastu vidutiniškai sudaro tik apie 350–500 Eur/ha.

Rapsų vertė iki galo dar neišnaudojama

Prieš 15–20 metų Lietuvos pramonininkai įdiegė biodyzelino gamybos iš rapsų sėklų technologijas. Vėliau biokuro paklausa sumažėjo, nors ir dabar Lietuvoje dar dirba kelios šio kuro rūšies gamyklos.

Produktų, gaminamų iš rapsų sėklų ir turinčių didelę paklausą, yra daug. Antai įvairių šalių mokslininkai kuria technologijas aukštos kokybės ne gyvulinės kilmės maisto produktams (pvz., vadinamajai vegetarinei mėsai) gaminti iš rapsų išspaudų. Lietuva ir toliau tęsia palmių aliejaus importą, nors jį galime pakeisti pagamintu iš rapsų. Yra visos sąlygos dalį rapsų sėklų, skirtų eksportui, perdirbti šalies įmonėse ir taip padidinti ne tik bendrojo vidaus produkto kiekį, bet ir sukurti papildomų darbo vietų.

Žydintys rapsų pasėliai yra geros bičių „ganyklos“. Prof. J. Straigio duomenimis, žieminių rapsų sėklinio pasėlio vertė – 455 kg/ha nektaro arba 180 kg/ ha medaus, kurio pridėtinė vertė siekia apie 300 eurų. Deja, bitės surenka mažiau negu 10 proc. bendro nektaro, esančio rapsų žieduose, o 90 proc. nektaro taip ir lieka žieduose. Medaus atsargos rapsų pasėliuose siekia 45–50 tūkst. tonų. Medus iš rapsų žiedų nėra populiarus tiesioginėje žmonių mityboje, tačiau techniniam perdirbimui (pavyzdžiui, midaus gamybai) tinka geriau nei kitų rūšių medus.

Žieminių rapsų auginimo ekonominį efektyvumą dar didina ir jų aukšta priešsėlinė vertė žieminiams ir vasariniams migliniams javams. Po rapsų iškūlimo dirvoje vidutiniškai lieka 8–12 t/ ha organinių liekanų (60 proc. antžeminės ir apie 40 proc. šaknų masės), skaičiuojant sausosiomis medžiagomis. Tai žaliava 2,5–3 t/ha humuso biosintezei. Tiesa, rapsų šaknyno masės humifikacijos procesas tęsiasi iki trejų metų. Pagal skandinavų tyrėjų skaičiavimus humuso tona verta 200 eurų. Ir vėl netiesioginė 500–600 Eur/ha nauda.

Rapsai yra labai svarbūs sėjomainos rotacijoje. Pasėtų po rapsų žieminių kviečių derlingumas būna iki 0,30–0,45 t/ha didesnis negu pasėtų po kitų miglinių javų, o tai sudaro dar 40–70 eurų priedą prie bendros rapsų sukuriamos vertės. Po šių žieminių kviečių pasėjus vasarinius kviečius, dar ir jie būna 0,2–0,3 t/ ha derlingesni negu pasėti po atsėliuotų miglinių javų.

Lietuvos klimatas ir dirvožemiai beveik visiškai tenkina dabartinių veislių žieminių rapsų auginimo poreikius. Galimo neperžiemojimo problemą sėkmingai sprendžia ES šalių selekcininkai: kuria ir derlingesnes, ir žiemkentiškesnes veisles. Ūkininkai įgudo taip atlikti žieminių rapsų sėjos ir jų pasėlių rudeninės priežiūros darbus, kad augalai gerai pasiruošia žiemai.

Ypač aukšta rapsų priešsėlinė vertė būna mažesnio našumo ar žemesnio sukultūrinimo dirvožemiuose. Ilga rapsų vegetacija, galinga šaknų sistema ir didelė organinių liekanų masė labai greitai atkuria nualintų dirvožemių mikrofloros aktyvumą, o ilgainiui padidina ir humuso kiekį jame.

Žieminių rapsų derlingumo potencialas

Šalies komerciniuose ūkiuose, kuriuose 2014–2019 m. auginta 55–60 proc. visų žieminių rapsų pasėlių šalyje, vidutinis sėklų derlingumas nuolat viršija 4 t/ ha ribą. Nors ir šioje ūkių grupėje yra žieminių rapsų pasėlių, kurių derlingumas vos siekia 2,5 t/ha, ir yra ūkių, kuriuose vidutiniškai prikuliama ir 5,0–5,5 t/ha rapsų sėklų.

Gausiausiai rapsai dera Vidurio Lietuvos žemumos aukšto našumo rudžemiuose ir išplautžemiuose. Šiose žemėse pažangesni ūkiai vidutiniškai iš hektaro prikulia 5,5–6 t rapsų sėklų. Čia yra užfiksuotas ir aukščiausias žieminių rapsų derlingumas – 7,91 t/ha, gautas 2014 m. Pasvalio augalų veislių tyrimų stotyje.

Rapsų derliaus dydžiai, viršijantys 7 t/ ha, užfiksuoti ir Kauno veislių tyrimo stotyje bei kai kuriuose šalies ūkiuose. Tai rodo aukštą žieminių rapsų galimą biopotencialą šalyje, nors visos Lietuvos mastu pastarųjų 5 metų žieminių rapsų vidutinis derlingumo dydis šalyje buvo 3–3,5 t/ ha. Statistikai įtakos turi smulkūs šeimos ūkiai, kuriuose iš hektaro kuliama vos 2–2,5 t rapsų sėklų. Antai, 2019-aisiais, kurie pasižymėjo ilgalaikėmis sausromis ir karštais orais, vidutinis žieminių rapsų sėklų derlingumas šalyje buvo tik 2,97 t/ ha, o bendras žieminių rapsų sėklų derlius šiek tiek viršijo 700 tūkst. tonų.

Žemesnio našumo dirvose reikėtų pasirinkti apie 0,5 mln./ha, o aukštesnio našumo – apie 0,30–0,35 mln./ha sėklų išsėjimo normas. Rapsų augintojams svarbu suprasti, kad būsimam jų derlingumui svarbiausią įtaką turi ne pasėlio tankumo, o išauginamų sėklų bendras kiekis ploto vienete. Pastarasis rodiklis tiesiogiai priklauso nuo ankštarų kiekio augale ir sėklų ankštaroje. Didelę reikšmę būsimam derliui turi ir 1 000 sėklų masė. Labai svarbu, kad šiuos tris rodiklius yra lengviau valdyti (pasėlių priežiūros darbais), negu pasėlių tankumo parametrus.

Pasėlių produktyvumo elementai

Manome, kad mūsų ūkiai vidutinio našumo dirvose turi visas sąlygas per kelerius metus be didesnių papildomų išlaidų, palyginti su dabartinėmis (apie 800 Eur/ha), išauginti 1,2–1,5 t/ha didesnius žieminių rapsų derlius, negu vidutiniškai gaudavome per pastaruosius penkerius metus (3–3,5 t/ha).

Tam reikia, kad ūkininkai sugebėtų optimizuoti pasėlių produktyvumo elementų tarpusavio santykį. Rapsų atveju tai būtų: pasėlių tankumas 0,18–0,30 mln./ha, ankštarų kiekis augale 200–300 vnt./ m², sėklų kiekis ankštaroje 16–22 vnt. ir 1 000 sėklų masė 5,0–5,5 g. Išvestinis rodiklis – vidutinis augalo produktyvumas – turėtų siekti 17–27 g. Vidutinis žieminių rapsų derlingumas (atskaičius galimus nuostolius) komerciniuose ūkiuose turėtų būti apie 4,5–5,5 t/ ha, o esant labai palankiems orams, visai realu atskiruose pasėliuose prikulti ir 5,5–6 t/ha sėklų.

Jei vidutinio našumo dirvose esantys pasėliai, kurių tankumas yra 0,18–0,25 mln./ha, suformavo apie 250 ankštarų augale, tai šis rezultatas vertinamas labai gerai, nes iš tokio pasėlio galima prikulti apie 5 t/ha sėklų. Jei ankštarų kiekis augale yra apie 200 vnt., tai yra patenkinamas rezultatas ir iš šio pasėlio galima tikėtis per 4 t/ha derlingumo. Puikus rezultatas būtų, jei ankštarų augale rastume daugiau kaip 300 vnt. Tada galima tikėtis ir rekordinio derliaus.

Žieminių rapsų pasėlių tankumo parametrus prioriteto tvarka lemia šie veiksniai: sėklų išsėjimo normos dydis, saulės energijos intensyvumas, dirvožemio našumas ir jo drėgmės režimas, veislės savybės ir auginimo technologijų intensyvumo lygis bei agrotechninė drausmė.

Straipsnio autorių 1991–1992 m. daryti pasėlių fotosintezės intensyvumo tyrimai to meto žieminių rapsų hibridinės veislės Kazimir pasėlyje parodė, kad žieminių rapsų augalai optimaliai aprūpinami saulės energija, jei vienam augalui tenka 143–160 cm² erdvės ploto. Tuo laiku viename kvadratiniame metre, teorine prasme, galėjo augti 62–70 vnt. žieminių rapsų augalų. Kai dar nebuvo praktikuojamos intensyvios technologijos, ir kiti to laiko rapsų tyrėjai (V. Liakas, V. Mitas, R. Monvilas, R. Velička ir kiti) taip pat nurodydavo panašius žieminių rapsų tankumo parametrus. Laikui bėgant tobulėjo rapsų veislių savybės, žieminių rapsų augalai pradėjo daug gausiau formuoti įvairių šakojimosi ciklų šonines atžalas su savais žiedynais, dėl to keitėsi ir rapso augalo užimamos erdvės plotas. Dabar jis siekia > 300–400 cm². Tokiu atveju žieminių rapsų pasėlių produktyvus tankumas vasarą neturėtų viršyti 25–33 vnt. m² (žemesnio našumo žemėse) ir nebūtų mažesnis negu 15–20 vnt. m² (aukšto našumo žemėse). Taigi, rapsų pasėlių tankumo parametrai mažėja, didėjant dirvų našumui.

Apskaičiuojant žieminių rapsų išsėjimo normas, reikia prisiminti, kad jų sėklų lauko daigumas retai viršija 80 proc. ribą. Per rudens vegetacijos periodą dėl įvairių priežasčių nunyksta 5–10 proc. sudygusių augalų, o peržiemoja vidutiniškai ne daugiau kaip 95–80 proc. išlikusių iki rudens vegetacijos pabaigos augalų.

Ankštarų kiekis augale

Būsimos žieminių rapsų ankštaros pradeda formuotis dar per rudens vegetaciją – III–IV organogenezės etapų metu. Tuo metu žieminių rapsų augalai jau turi 5–7 lapelius, kurių pažastyse jau susiformavę arba dar formuojasi būsimų atžalų pumpurai, o augalo augimo kūgelyje prasideda pagrindinio stiebo būsimo žiedyno gemalinės centrinės ašies formavimasis, o vėliau ant ašies narelių atsiranda ir butonų gemalinių užuomazgų.

Tuo metu iš apatinių lapų pažastų pamažu pradeda augti šoninės atžalos, kurios, laikui bėgant, tampa autonominėmis žiedinėmis šakomis: jos pakartoja vegetatyvinį ir generatyvinį vystymąsi, kaip ir pagrindinis stiebas. Pirmojo ciklo šakojimosi atžalų gali susiformuoti toks kiekis, kiek pagrindinis stiebas turėjo lapų. Be abejo, žieminiai rapsai gausiausiai šakojasi pavasarį IV ir V organogenezės etapų metu. Šakotis pradeda ir pirmojo bei kitų ciklų šalutinės atžalos. Ir visos jos išaugina savus žiedynus.

Vidutinio našumo dirvose žieminių rapsų augalas gali vidutiniškai iš viso suformuoti 350–600 fiziologiškai subrendusių butonų, iš kurių sugeba apsivaisinti 75–85 proc. žiedų. Siekiant padidinti fiziologiškai pasiruošusių žydėti butonų kiekį augale ir dar pasiekti aukštesnį apsivaisinimo laipsnį, labai didelį efektą duoda pakartotiniai pasėlių tręšimai ir antžeminiu būdu, ir per lapus.

Primename, kad šie tręšimai vienas kito nepakeičia. Antžeminiu būdu tręšiame prieš žydėjimo pradžią azoto trąšomis, šis tręšimas labiau skatina augalų masės, taip pat ir butonų didėjimą, o tręšimai per lapus makroelementų ar mikroelementų ir biostimuliatorių mišinio tirpalais pagerina jų fiziologinę brandą, tai didina apsivaisinimo laipsnį, o vėliau sumažina užsimezgusių ankštarų nunykimo laipsnį.

Sėklų kiekis ankštaroje

Nors žiedo mezginėje yra net iki 40 sėklapradžių, tačiau net ir labai stambiose ankštarose retai galima rasti daugiau negu 30 sėklų. Pagrindinio stiebo žiedynų ankštaros beveik visada būna didesnės ir jose susiformuoja daugiau sėklų nei šalutinių stiebų žiedynuose. Lietuvoje žieminiai rapsai vienoje pagrindinio stiebo ankštaroje vidutiniškai suformuoja ir išaugina 20–24 sėklas, o šalutinių stiebų ankštarose – 12–20 vienetų. Vidutinis sėklų kiekis ankštaroje viso pasėlio mastu yra 17–22 vnt.

Rapsų sėklos mažos, rutuliškos, labai birios, sunkios, juodos, pilkai juodos, rusvos arba šviesiai rudos (Lietuvoje daugiausia būna pilkai juodos spalvos). Tankis – apie 1 135 kg/m3. Sėklos skersmuo 1,7–2,2 mm, 1 000 sėklų masė – 4,5– 5,5 g. Hibridinių veislių žieminių rapsų sėklos yra stambesnės (5–5,5 g) negu linijinių veislių (4–5 g) – apie tai 2005 m. rašė D. Malinauskas savo daktaro disertacijoje. Per pastaruosius 15 metų naujų veislių žieminių rapsų sėklų vidutinė masė padidėjo net 10–15 procentų. Ir vien dėl šios priežasties pasėlių derlingumas padidėjo 10–15 procentinių punktų.

Vidutinis augalo produktyvumas

Mūsų šalies eiliniuose ūkiuose vidutinis vieno rapso augalo produktyvumas paprastai siekia apie 20 g (patenkinama reikšmė). Komerciniuose ūkiuose, kurie dažniau naudoja tikslines intensyvias auginimo technologijas, jo reikšmė padidėja iki 25 g ir vertinama kaip gera. Auginant aukšto našumo žemėse ir rapsus gausiau patręšus, vidutinis augalo produktyvumas kartais gali pasiekti ir per 30 g reikšmę, kuri vertinama kaip puiki.

Apskaičiuokime galimus derlingumo dydžius, esant skirtingam pasėlio tankumui: 0,15; 0,20; 0,25 mln./ha augalų. Augalo produktyvumo reikšmes pasirinkime šias: 20; 25; ir 30 g. Esant pasėlio tankumui 0,15 mln./ha, sėklų derlingumo dydžiai bus 3; 3,75 ir 4,5 t/ha. Kai pasėlio tankumas 0,20 mln./ha, derlingumo dydžiai bus 4; 5 ir 6 t/ha. Kai pasėlio tankumas 0,25 mln./ha, derlingumo dydžiai bus 5; 6,25 ir 7,5 t/ha.

Komentarų nereikia. Pasiekti nurodytų derlingumų galima tik didesnio negu vidutinio našumo dirvose ir kai nėra orų sąlygų kataklizmų. Be to, žieminių rapsų derlingumo dydžių daugiau kaip 5,5– 6 t/ ha geriau neplanuoti, nes tikimybė gauti per 6 t/ha sėklų derlių tėra P = 0,1.

***

Patarimai 2020 m. rapsų sėjai

• Naudokite tik aukščiausios kokybės sėklą.
• Skirkite didesnį dėmesį apskaičiuodami sėklų išsėjimo normas. Prisiminkite, mažiau problemų turėsite, jei sėklų norma bus mažesnė už optimalią, o ne atvirkščiai.
• Reikėtų vengti tiesioginės sėjos į priešsėlio ražienas. Pirmiau išberkite trąšas, po to supurenkite ražienas. Ražienų skutimas turi daug agrotechninių pranašumų. Sėklų įterpimo į dirvą gylis 2–3 cm.
• Netaupykite lėšų priešsėjiniam tręšimui. Netikėkite rekomendacijomis, kurios neigia azoto trąšų naudojimo svarbą prieš sėją. Bent šį rudenį dirvožemiuose perteklinio azoto tikrai nebus.
• Iš anksto nusipirkite pasėlių priežiūros darbams reikalingų cheminių (biologinių) preparatų.