Ūkio pajamos už parduotą produkciją priklauso nuo trijų veiksnių: pardavimo kainos, ūkio dydžio (arba investicijų į ūkį) ir ūkio produktyvumo (pagamintos produkcijos kiekio). Siekiant didesnių pajamų, paprasčiausia būtų didinti pardavimo kainas.

Rinkos sąlygos nesuteikia didelės tikimybės, kad panorėję gausime norimą aukštą kainą už savo parduodamą produkciją. Rinkos kaina priklauso nuo paklausos ir pasiūlos bei nepriklauso nuo mūsų norų arba ketinimų.

Investicijos į ūkį – sudėtingas dalykas. Dažniausiai ūkininkai neturi laisvų pinigų, jiems reikia skolintis iš bankų arba kitų kreditorių. Ekonominė padėtis nėra aiški, kai kurių ūkių šeimininkai nemato perspektyvos vystyti savo verslo.

Taigi trečias pajamų didinimo kelias – siekti didesnio derlingumo iš ploto vieneto arba didesnio gyvulių produktyvumo. Šis kelias seniai žinomas, tad verta aptarti jo taikymą kartu su galimybe panaudoti paramą gamintojų grupėms (organizacijoms) kurti. Šią praktiką išplėtojo ir plačiai taiko įvairių Lenkijos regionų žemdirbiai. Vienas iš šios publikacijos autorių daug prisidėjo prie gamintojų grupių (organizacijų) steigimo Didžiosios Lenkijos vaivadijoje.

Parama gamintojų grupei (organizacijai) teikiama, atsižvelgiant į jos produkcijos pardavimo pajamas.

Pienininkystės sektoriuje veikiančio ūkio pajamos priklauso nuo pieno kainų, bandos dydžio ir karvių produktyvumo. Realiausia didinti ūkio pajamas didinant karvių produktyvumą. Pavyzdyje (1 lentelė) pateikiami teoriniai skaičiavimai, atspindintys dešimties ūkių grupę, kur kiekviename ūkyje laikoma vidutiniškai 75 melžiamos karvės. Duomenys gauti Lietuvos žemdirbių žodinės apklausos būdu. Esant mažesniam karvių skaičiui, parama nebus tokia reikšminga, efektyvi ir naudinga.

Didėjant karvių produktyvumui, pasiektume vieno ūkio ir dešimties ūkių grupės pajamų padidėjimą. Remiantis 2024 ir 2020 m. rezultatais, galėtume pasiekti 40 proc. pajamų padidėjimą kitiems veiksniams (karvių skaičiui ir vidutinei pieno pardavimo kainai) nekintant.

Kaip pasiekti didesnį produktyvumą iš vienos karvės

Būtina prisiminti klasikinius būdus: pasirūpinti gyvulių sveikata (taikyti įvairias veterinarijos priemones), gerinti bandos genetiką (pvz., pasirinkti produktyvesnes veisles) ir pasirūpinti gerais gyvulių racionais (pvz., subalansuotos šėrimo technologijos). Kiekvienas ūkis gali tai padaryti savarankiškai, bet didžiausios sėkmės galima būtų sulaukti veikiant grupėje. Įvairias čia paminėtas priemones taikyti naudingiausia būtų tada, jei grupė sudarytų sutartis su veterinarijos, genetikos ir šėrimo specialistais ar šių sričių įmonėmis. Jie įvertintų visų ūkių bandų būklę ir galėtų pateikti būklės gerinimo planus, prižiūrėtų tų planų vykdymą, sektų pokyčius, konsultuotų ūkių savininkus. Perkant paslaugas, pašarus ir maistinius priedus, galima būtų susiderėti dėl didesnių nuolaidų.

Nauda ūkininkams

Taikydami šį paramos modelį, ūkininkai neinvestuotų į ,,kietąsias“ gamybos arba ūkio valdymo priemones (pvz., aušinimo įrangą, pienvežius, kt. techniką). Jie taikytų kitą veiklos taktiką. Gamintojų grupė pirktų konsultavimo paslaugas, veterinarijos, genetikos gerinimo priemones bei vertingus (subalansuotus) pašarus ir priedus.

Taip gamintojų grupių (organizacijų) naudojama parama būtų naudinga dėl keleto priežasčių:

• padidėtų ūkių pajamos;
• būtų įgyvendinti gyvulių gerovės reikalavimai (iš dalies prisitaikant prie klimato atšilimo stabdymo);
• sustiprėtų ūkių gyvulių bandos;
• visos pritaikytos priemonės būtų įgyvendintos iš paramos lėšų arba tik iš dalies prisidedant patiems ūkininkams;
• ūkininkai išmoktų dirbti grupėje bei matytų savo tolesnės veiklos perspektyvas;
• augtų valstybės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio dėl padidėjusių pajamų iš produkcijos pardavimo.

Toks pat paramos teikimo modelis gali būti pritaikytas auginant gyvulius mėsai, kiaules bei kitus gyvulius, taip pat ekologinėje augalininkystėje, daržinin-kystėje, šiltnamių ūkiuose. Tik vietoje veterinarijos, genetikos, šėrimo priemonių tikslinga būtų naudoti augalų apsaugos, naujų ir patikimų veislių pritaikymo bei tiksliojo ūkininkavimo priemones.

***

Gamintojų grupė – juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d. ir sudarytas iš ne mažiau kaip 10 dalyvių (fizinių ir (ar) juridinių asmenų), kurio dalyviai ar dalyvių nariai verčiasi žemės ūkio veikla, o jeigu dalyviai yra žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tai jų iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė turi būti didesnė kaip 50 proc. visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės. (ŽŪM ministro įsakymas nr. 3D-168, „Dėl priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ taisyklių patvirtinimo“, toliau – Paramos taisyklės).

***

Gamintojų grupių (organizacijų) paramos teikimo taisyklės numato, kad gamintojų grupei per 5 metus gali būti suteikta parama iki 500 tūkst. Eur investicijoms. Ji apskaičiuojama nuo produkcijos pardavimo sumos ir kiekvienais metais mažėja nuo 10 iki 6 proc. (žr. 2 lentelę). Gamintojų grupė gali investuoti į priemones, susijusias su verslo plano įgyvendinimu, taip pat pirkti paslaugas ir / arba mokėti atlyginimus. Paramos taisyklės