23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/06
Saugios javapjūtės ABC: didelių bėdų išvengti padeda maži dalykai
  • Renaldas GABARTAS
  • Mano ūkis

Prieš užkuriant kombainus javapjūtės išvakarėse, visai nebūtina žaisti pagoniškų apeigų su Jievaru. Norint sklandžiai iš laukų į aruodus suvežti derlių, viso labo reikia kombainus pasiruošti iš anksto ir paisyti keleto pagrindinių technikos ekspertų rekomendacijų.

Padidintos rizikos zona

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kiekvienais metais ugnis sunaikina arba sugadina vidutiniškai apie 60 žemės ūkio technikos vienetų. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje per javapjūtę ugnis prarijo 104 kombainus. Keletu atvejų liepsnos persimetė į javų laukus, todėl ir šiaip milžiniški nuostoliai („Lietuvos draudimo“ statistika liudija, kad vidutinė tokio pobūdžio gaisro žala siekia 25 000 eurų) dar labiau išauga.

Profesionalūs ugniagesiai, analizuodami javapjūtės gaisrų priežastis, visų pirma pabrėžia šio darbymečio specifiką. Derlių būtina nuimti per įmanomai trumpą laiką, todėl dažnai kombainai porą–trejetą savaičių dirba beveik be sustojimo. Dažnai veiksmas vyksta plieskiant didžiausiems vasaros karščiams bei tvyrant debesims degių dulkių, todėl net tokios smulkmenos, kaip truputis ištekėjusių tepalų, gniūžtė šiaudų, užkritusių ant kaistančių ar besisukančių mechanizmų paviršių, gali akimirksniu sukelti problemų laviną. Paprastai nuostoliai neapsiriboja prarasta ar sugadinta technika – dėl tokių incidentų ūkininkai dažnai nebegali tęsti darbų, stoja derliaus nuėmimas, tenka verstis per galvą ieškant pakaitinio kombaino ir t. t.

Bendrovės „DOJUS agro“ produktų grupės vadovas Saulius Sagatys, kalbėdamas apie javapjūtės praradimus, atkreipia dėmesį į dar vieną nuostolių dedamąją.

„Tarkime, vidutinis statistinis kombainas per valandą nukulia 35 t grūdų, kurie geromis oro sąlygomis būtų vertinami kaip ekstra klasės. Tačiau dėl techninių priežasčių darbų įkarštyje kombainas sustoja porai–trejetui dienų, per tą laiką prapliumpa lietūs ir grūdų kokybė devalvuojama iki pašarinių, už kurių toną mokama 20 ar net 30 eurų pigiau. Vadinasi, baigus javapjūtę tokia minorine gaida, kiekviena prastovos valanda gali atsieiti apie 600 eurų, o kai kuriais atvejais netgi daugiau. Ir viskas tik dėl laiku nespėtų atlikti darbų“, – pabrėžia S. Sagatys.

Namų darbai

Apie tam tikrą domino efektą, kai sugedęs kombainas per javapjūtę gali sukelti sunkiai suvaldomą procesų griūtį – nuo prarastos grūdų kokybės iki pavėluotos būsimos sėjos, kalba ir bendrovės „Lytagra“ technikos vadybininkas Virginijus Novošinskas.

„Javapjūtė yra kombainų šlovės valanda, kai jie tampa svarbiausia ūkio mašina. Kombainas turi greitai, našiai ir be nuostolių nuimti derlių, todėl bet koks neplanuotas sustojimas reiškia didesnį ar mažesnį finansinį „minusą“. Kalbėti apie dažniausiai streikuojančias sistemas ir mechanizmus ar kokį nors kombaino Achilo kulną gana keblu, nes jei tik kokia nors problema kartojasi, paprastai gamintojai operatyviai reaguoja ir konstrukcines ydas šalina. Geriausias būdas sumažinti rūpesčius – tinkamai pasiruošti techniką javapjūtei. Dažniausiai prastovos ir atsiranda dėl ,,senovinio“ požiūrio į gedimus. Tarkime, ruošdamas kombainą ūkininkas pastebi, kad grūdų elevatorius labai sudilęs, bet galvoja, kad dar atlaikys sezoną, nors dėl viso pikto nusiperka elevatorių, kad turėtų dirbtuvėse. Tai labai blogas požiūris. Elevatorių būtina pakeisti iškart, nes nutrūkęs darbo metu jis gali pridaryti daug daugiau bėdos, kai reikės keisti ne tik grandinę. Ir taip dėl tos vienos sutaupytos valandos prieš javapjūtę galima prarasti porą dienų per javapjūtę“, – dėsto V. Novošinskas.

Vadybininkas pataria ruošiant kombainą javapjūtei būtinai pakeisti pastebėtas įtarimą keliančias dalis. Jo teigimu, tai ypač svarbu kalbant apie guolius ir diržus, tačiau tikrai ne vien – reikėtų apžiūrėti visą kombainą, visus mazgus, patikrinti eksploatacinių skysčių lygius, ar nėra jų prasisunkimų, sudilusių ar kitaip pažeistų detalių bei mazgų. Kuo daugiau dėmesio kombainas sulauks prieš javapjūtę, tuo mažiau skaudės galvą per patį darbymetį.

„Geriausia paruošti kombainą pagal gamintojo rekomendacijas, nepamirštant pakeisti alyvas ir filtrus. Dažniausiai gamintojai tiksliai nurodo, kiek motovalandų išdirbus kokį remontą reikia atlikti. Taip pat reikėtų išbandyti kombainą, sukabinti jį su pjaunamąja ir įjungus kuliamąją leisti padirbti keletą valandų, atidžiai jį apžiūrėti, ar nesigirdi įtartinų garsų, ar viskas veikia taip, kaip ir priklauso“, – pastebi V. Novošinskas.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ produktų vadovas Paulius Račiūnas savo ruožtu pastebi, kad ūkininkai labai dažnai tiesiog per mažai laiko skiria mašinos patikrai ir jos paruošimui prieš darbo dieną.

„Javų kombainų eksploatavimo laikas yra pats trumpiausias, palyginti su kitomis žemės ūkio mašinomis, tačiau jis dirba beveik nesustodamas ir patiria itin dideles apkrovas, nes atlieka keletą funkcijų vienu metu. Šių mašinų eksploatavimo riziką didina ir aplinkos temperatūra. Todėl būtina atkreipti dėmesį į visas smulkmenas, atsiradusius neaiškius garsus, indikatorių signalus ar panašius dalykus. Būtina gerai išpūsti dulkes iš ertmių, nes perkaitusios pavaros, guoliai ir dulkių sankaupos yra didžiausia nelaimių priežastis“, – pabrėžia P. Račiūnas.

Kombaino priežiūros abėcėlė

Kalbinti technikos ekspertai sutaria, kad po darbų sezono kombainą būtina tinkamai paruošti žiemojimui: į angarą pastatyti išvalytą, sausą, suteptą, su atleistais diržais ir elevatoriais. Idealiu atveju kitos javapjūtės jis turėtų laukti nupurkštas konservantu, tiesiogiai lemiančiu kombaino ilgaamžiškumą.

Dažnai ūkininkai laužo ietis diskusijose, ar reikėtų plauti kombainą, ar užtenka tik išvalyti? V. Novošinskas rekomenduoja susilaikyti nuo kategoriškų teiginių, nes sprendimą plauti ar valyti lemia ne viena aplinkybė.

„Aš pats rudenį rinkčiausi kombaino išvalymą, o pavasarį jį nuplaučiau. Bet, tarkime, jei javapjūtė baigiama rugpjūčio vidury, kai dar yra šilta ir kombainas natūraliai greitai išdžiūsta, galima drąsiai imti į rankas aukšto slėgio plovimo įrangą ir kibti į darbą. Tačiau jei nuplovus kombainas šlapias stovės savaitę ar ilgiau, ko gero, teisingesnis pasirinkimas yra jį tik išvalyti“, – pataria įmonės „Lytagra“ technikos vadybininkas.

Bet kokiu atveju tiek valyti, tiek plauti kombainą reikia labai atsargiai, saugant daviklius ir elektros komponentus, riebokšlius, guolius ir kitas jautrias vietas. Plauti vandeniu rekomenduojama tik kombaino išorę, stengiantis stiprios vandens srovės nenukreipti į ašių, velenų guolius, kardanines pavaras. Nuplovus vandeniu, tas kombaino vietas, kur vanduo galėjo prasiskverbti į sujungimus, reikia išdžiovinti stipria kompresoriaus oro srove. Taip pat baigus tokias švaros procedūras reikėtų sutepti visus tepimo taškus. Kombaino vidų ir kai kurias išorėje esančias darbines dalis geriausia valyti sausuoju būdu, naudojant šluotą ar šepetį, grandiklį prilipusioms medžiagoms ir netgi peilį, jei kur nors yra apsivyniojusių augalų.

Ilgajai tarpsezonio pertraukai atmestinai paruošta mašina neišvengiamai kur kas labiau nukentės nuo korozijos, kuri gali sutrumpinti kai kurių metalinių detalių eksploatavimo amžių net 40– 60 proc. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas dr. Anicetas Strakšas pastebi, kad, nepaisant elementarių saugojimo taisyklių, brangi technika gali greičiau susidėvėti stovėdama negu dirbdama.

Kadangi toli gražu ne visi ūkininkai gali kombainus laikyti angaruose ar pastogėse, paliekant šią techniką žiemoti po atviru dangumi rekomenduojama bent jau nuimti tuos mazgus ir agregatus, kurie jautresni aplinkos poveikiui.

Jei kombainui reikia rimtesnio remonto, žemės ūkio technikos pardavėjai sufleruoja jo imtis per tarpsezonį. Būtent šiuo laiku paprasčiau sulaukti kvalifikuotų serviso darbuotojų pagalbos, laiku pašalinti pastebėtus trūkumus ir išvengti skubių trūkstamų dalių siuntų, kurios padidina remonto sąnaudas. Taip problema išsprendžiama be didesnio streso ir mažesniais – ne sezono – įkainiais.

Profesionalumo dividendai

Ką daryti, jei rudenį dėl kokių nors priežasčių nespėta atlikti visų technikos paruošimo žiemojimui darbų ir kombainai pradedami tvarkyti prieš pat naują javapjūtę? Ar pasiruošimas naujam darbymečiui skiriasi nuo technikos paruošimo žiemai? Atsakydamas į šiuos klausimus, V. Novošinskas patikina, kad skirtumai gana ženklūs.

„Kombaino paruošimas žiemai ir javapjūtei yra du skirtingi dalykai, o jei „gudresni“ ūkininkai nori viską padaryti pavasarį, tai atsieina daug daugiau laiko ir apčiuopiamai kainuoja daugiau pinigų. Be to, sutrumpėja ir kombaino eksploatavimo laikas. Galbūt galvojama, kad sutaupoma, bet realiai daug daugiau prarandama. Anksčiau dirbau serviso inžinieriumi ir labai gerai pamenu ūkininką, kuris kombainus ruošdavo tik pavasarį. Kartą jis paskambino, kad neužsiveda kombainas. Prie to gedimo šalinimo sugaišau tris dienas ir radau daugiau kaip 200 nugraužtų laidų – nuo tada ūkininkas pradėjo ruošti kombainus žiemos sezonui“, – prisimena įmonės „Lytagra“ vadybininkas.

Bendrovės „DOJUS agro“ produktų grupės vadovas S. Sagatys atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų dalyką, susijusį su technikos priežiūra ir bandymais sutaupyti. Toli gražu ne visi žemdirbiai gali pasidžiaugti turį pakankamai žinių, patirties ar tuo, kad jų ūkiuose darbuojasi kvalifikuoti inžinieriai ir mechanikai.

„Visiems, kurie patenka į šią kategoriją, tačiau stengiasi išsiversti savo jėgomis, nuoširdžiai rekomenduoju po ranka turėti sudėtingesnės žemės ūkio technikos instrukcijas. Garantuoju, kad kiekvieną kartą po ilgesnės pertraukėlės atsivertę kombaino operatoriaus vadovą padarysite ne vieną atradimą ir prisiminsite pamirštas arba sužinosite apie funkcijas, kurių nebuvote įvertinę“, – šypsosi S. Sagatys.

Tačiau daugeliu atvejų racionalesnis sprendimas, ruošiantis javapjūtei, yra serviso profesionalų pagalba. Jie neabejotinai gali kur kas tiksliau įvertinti visas smulkmenas, kurių daugelis mechanizatorių dažnai net nepastebi ar nevertina rimtai. Dažnai įvairios „smulkmenos“ – nežinia kodėl sumirksintis koks nors indikatorius ar keistas elektronikos signalas – gali būti rimto nesklandumo ženklas, kurį atpažins tik profesionalas, nuolat tokias situacijas analizuojantis ir matantis daug skirtingų pavyzdžių.

V. Novošinskas taip pat pabrėžia, kad jei rudenį išardyti, išvalyti kombainą galima savarankiškai, tai prieš sezoną vienareikšmiškai geriau patikėti techniką profesionalams.

„Aš pasikviesčiau serviso darbuotojus ne todėl, kad kažko nesugebėčiau padaryti, bet todėl, kad jie geriausiai žino kombainus, žino, į ką labiau reikia atkreipti dėmesį, kur ką tikrinti ir tai padaro daug greičiau. Pabendravę su serviso darbuotojais, tikrai gausite daug vertingų patarimų dėl priežiūros ir eksploatacijos, nes jie tai daro kasdien. Svarbiausia – būsite tikras, kad kombainas patikrintas, tinkamai sureguliuotas ir sukalibruotas“, – teigia „Lytagros“ technikos vadybininkas.

„Dotnuva Baltic“ specialistas P. Račiūnas kaip galimą alternatyvą profesionalaus serviso paslaugų pirkimui įvardija kombaino nuomą: jei ūkis neturi galimybių investuoti į našesnį javų kombainą, derliui nuimti gali ieškoti įmonės, kuri suteiks galimybę pasinaudoti poreikius atitinkančia technika. Tuo atveju nuomotojas prisiima svarbiausias rizikas.

Inžinerinės gudrybės

Įžvalgomis pasirengimo javapjūtei tema pasidaliję ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kaip technikos gamintojai padeda supaprastinti kai kurių galvosūkių sprendimą. Jų teigimu, kad ir kaip kruopščiai būtų paruoštas kombainas, darbymečiu tam tikras rutinines procedūras būtina atlikti kasdien. Viena jų – suspaustu oru prapūsti guoliavietes, elektros instaliacijos kontaktų, aplink generatorių ir pan. vietas, kurios dirbant įkaista, o jose kaupiasi dulkės. Keletas kompanijų siūlo kombainus su jau integruotais kompresoriais.

„Sovietmečiu eksploatuotus kombainus su šiuolaikine javapjūtės technika sieja tik pavadinimas. Jei anuomet rekordiniu buvo skelbiamas rezultatas – 200 t grūdų per visą javapjūtę, tai dabar tiek kuliama per dieną. Šiandien įprastas rodiklis 3 000 t per sezoną arba 35 t grūdų per valandą, nors patys našiausi kombainai, gerai organizuojant darbus, pajėgia per 1 val. sudoroti iki 60 tonų. Varomoji tokių pokyčių jėga – darbo jėgos deficitas. Žemės ūkyje sukasi vis mažiau žmonių, todėl itin svarbu, kad jie būtų kuo mažiau trikdomi dėl neefektyvaus darbo organizavimo ar kokių nors techninių dalykų, mažinančių našumą. Nenorėčiau advokatauti vieniems ar kitiems gamintojams, tačiau atidžiau pasigilinę į skirtingų spalvų kombainų konstrukciją greičiausiai pastebėsite, kaip skiriasi aušinimo sistemos oro srautų kreipiančiosios. Kai kuriais atvejais jos ne tik užtikrina optimalią variklio darbinę temperatūrą, bet ir neleidžia nešvarumams kauptis nepageidaujamose vietose“, – pastebi S. Sagatys.

Be to, egzistuoja galimybė į kombaino kompiuterio monitorių transliuoti vaizdą nuo iškrovimo vamzdžio, galinės dalies ar vietų, kuriose gali kauptis augalų pluoštai ir kelti grėsmę sklandžiam darbui. Taip pat kai kas eksperimentuoja, montuodami automatines gesinimo sistemas.